- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-805-94/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą duodančios institucijos – Širvintų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Vidmantienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. atsakovui E. V. ieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra buvęs jos sutuoktinis. Gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V. 2002 m. birželio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui kas mėnesį po 125 litus iki vaiko pilnametystės. Jų sūnus nuo vaikystės yra neįgalus, gauna pašalpą ir yra iš dalies valstybės remiamas. Sūnus gyvena su ieškove ir ji jam nuolat teikia išlaikymą. Atsakovas taip pat moka priteistą sumą, o paskutiniu laiko pradėjo mokėti po 225 litus. Tačiau atsakovo mokamo išlaikymo nepakanka tenkinti vaiko poreikiams. Kai teismas priteisė sūnui išlaikymą, jam tuo metu buvo tik septyni metai, o šiais metais sūnui sukako 16 metų ir jo poreikiai žymiai išaugo, pabrango pragyvenimo lygis. Sūnus auga ir ypač greitai išauga drabužius ir batus, kurie perkami kaip suaugusiam. Padidėjo jo poreikiai dėl jo brendimo ir vystymosi – tai internetas, ekskursijos, laisvalaikio užsiėmimai ir kita, todėl jo išlaikymui reikia vis daugiau lėšų. Šiuo metu sūnui per mėnesį pagal jos paskaičiavimus reikalinga apie 1300 litų. Tai komunalinės paslaugos ir būsto išlaikymas, kuris kas mėnesį, kol jis gyvena namuose, kainuoja 31 Lt, sūnaus maitinimui į mėnesį reikia 300 Lt, o vasarą išleidžia ir 600litų, kai jis būna namuose. Nors daugumą nuolat vartojamų vaistų vaikui kompensuoja valstybė, tačiau susirgus peršalimo ligomis, perka ne tik vaistus, bet vitaminus, maisto papildus. Sūnus serga simptomine epilepsija, emocijų ir elgesio sutrikimu, ūmiu gastritu, jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Pagal gydytojų rekomendacijas sūnus kartą per metus turi tirtis Vaikų ligoninės neurologiniame skyriuje, o taip pat stiprinti sveikatą sanatorijoje. Į ligoninę ir sanatoriją su sūnumi vyksta kartu. Per tą laiką(7 dienos ligoninėje ir 30 dienų sanatorijoje) ji neturi galimybės dirbti ir turėti pajamų. Nors vaikas ligoninėje maitinamas, tačiau augančiam vaikui ligoninės maisto nepakanka. Todėl tenka pirkti papildomai, taip pat apmokėti kelionės išlaidas. Ieškovės paskaičiavimu, kol sūnus guli ligoninėje Vilniuje, ji išleidžia papildomai apie 300 litų, o vaikui būnant sanatorijoje – apie 1100 litų, kas rodo, kad sūnaus vienerių metų sveikatos stiprinimo išlaidos yra apie 1300 litų. Sūnaus dantys nuolat genda, todėl per metus laiko stomatologo paslaugoms išleidžia apie 600 litų. Vasaros metu laisvalaikį sūnus praleidžia savivaldybės socialinių paslaugų centre, kur į mėnesį sumoka 44,82 litų mokestį. Perkami drabužiai, avalynė – į mėnesį išleidžia apie 170 Lt. Sūnus naudojasi mobilaus ryšio paslaugomis, mėgsta klasikinę muziką, šiek tiek groja akordeonu, todėl reikia skirti lėšų šiems jo pomėgiams tenkinti. Namuose sūnus naudojasi kompiuteriu knygoms, įvairioms paslaugoms apmokėti, auklėjimo ugdymo priemonėms, poilsiui, ekskursijoms ir panašiai reikia maždaug apie 240 litų. Vasarą pagal galimybes sūnų veža prie jūros nors 5-7 dienom, su juo ji turi vykti kartu. Tam išleidžia mažiausiai 500 litų. Vaiko kambario baldams, kompiuterinei įrangai, patalynei ir kt. atnaujinti ji išleidžia apie 360 litų į metus. Atsakovas dirba puse etato kirpėjo-stilisto grožio salone Vilniuje, yra jaunas ir sveikas, gali uždirbti daugiau tiek savo, tiek vaiko pragyvenimui ir turi mokėti didesnį išlaikymą vaikui, negu mokėjo iki šio laiko. Ji yra neįgali nuo 2008 metų, darbinga tik iš dalies, gauna 207,74 litus netekto darbingumo pensiją, turi personalinę įmonę ir dirba nuosavame grožio salone. Tačiau įmonės pelnas per metus siekia tik 3381 litus, turi įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį. Mano, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo materialiai gali prisidėti didesne dalimi, negu ji: atsakovas turėtų skirti sūnui 500 litų kas mėnesį, o ji 260 litų ir kartu sudėjus abiejų tėvų skiriamą išlaikymą su valstybės mokama 540 litų sūnui pašalpa, pinigų sūnaus dabartiniams poreikiams patenkinti pakaktų. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika sprendžiant išlaikymo pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą, numatytų CK 3.3 str. 1 dalyje – prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi pirmiausia atsižvelgti į vaiko teises ir interesus, o visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl mano, kad sūnui paaugus ir dėl to padidėjus vaiko poreikiams, atsakovas turi mokėti didesnį išlaikymą savo sūnui. Prašo pakeisti 2002 m. birželio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus A. V. išlaikymui po 500 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės arba iki vaikas pabaigs mokyklą pagal bendrojo lavinimo programą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad CK 3.201 str. 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms(vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Jų sūnus yra neįgalus nuo pat gimimo, jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Sūnui neįgalumas buvo nustatytas jau ir 2002-06-24, teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, todėl negali būti pagrindu padidinti išlaikymą. Aiškina, kad, jo įsitikinimu, ieškovės pateikta sūnaus poreikių ir išlaidų suvestinė, kurioje nurodoma 1300 litų suma, negali būti realia ir pagrįsta, nes neparemta jokiais įrodymais, ir yra padidinta. Sūnus nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. mokosi ir gyvena Ukmergės sutrikusio intelekto vaikų internate. Mokslas ir gyvenimas internate yra nemokamas. Vasarą, kaip ieškovė nurodo, kad sūnaus maitinimui išleidžia 600 litų kas mėnesį. Tai nepagrįstos išlaidos. Pažymėtina, kad sūnaus vartojami vaistai yra kompensuojami, todėl per metus išleisti 480 litų peršalimo ligoms gydyti, vitaminams yra per didelė suma ir nepagrįsta, kad tiek yra reikalinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos buvimas kartu su vaiku, kai jis gydosi sanatorijoje ar ligoninėje, yra privalomas, vaiko gydymas šiose įstaigose yra nemokamas, todėl nurodyta 1100 litų tuo laikotarpiu išleidžiama pinigų suma yra niekuo nepagrįsta. Ieškovės pateiktoje suvestinėje nurodoma, kad būsto mokesčiai, kai vaikas gyvena vasarą namuose yra 369 litai, nors tuose namuose gyvena ir kiti jos šeimos nariai. Mano, kad ieškovės skiriama 100 litų pinigų suma kišenpinigiams yra per didelė, nes atsižvelgiant į sūnaus gyvenimo sąlygas internate, tokia pinigų suma nėra būtina. Tai pat ir kitos sūnaus išlaikymui nurodytos išlaidos yra padidintos: jos arba nėra būtinos, arba, atsižvelgiant į abiejų tėvų galimybes, turėtų būti kuklesnės. Suprasdamas, kad sūnus auga, jis pats savanoriškai sūnaus išlaikymui skiria daugiau, negu nustatyta teismo sprendime, ir kas mėnesį moka 225 litus. Mano, kad ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo. Teismo sprendimo priėmimo ir šiuo metu ji turi kosmetologės ir masažuotojos specialybę, yra darbinga(55 proc. darbingumas), 2007 metais turi įgijusi nekilnojamojo turto, kas duoda pagrindo tvirtinti, kad ji savo materialinę padėtį pagerino. Ieškovė 2007 metais yra paėmusi kreditą patalpoms pirkti ir remontuoti, jis pagrįstai mano, kad kreditas buvo panaudotas gyvenamajam namui, kuriame ji gyvena, padidinti. Todėl mano, kad ieškovės finansinė padėtis nėra pablogėjusi. Jo pajamos, priteisiant išlaikymą buvo 210 litų. Dabartiniu metu yra 314 Lt. Iš gaunamų pajamų turi išlaikyti nepilnametį vaiką, apmokėti savo būtinąsias išlaidas. Kadangi dirba Vilniuje, kas antrą dieną turi vykti į darbą – kartais paveža pažįstami, kartais naudojasi visuomeniniu transportu. Jokio nekilnojamo turto neturi. Gyvena kartu su motina jai priklausančiame name. Motina yra senatvės pensininkė, jai reikalinga pagalba namų ruošoje. Jo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų teikti sūnui žymiai didesnį išlaikymą, negu ieškovė. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus yra minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 850 Lt. Vaikui yra mokama 540 litų šalpos pensija ir 153 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. Jis neatsisako rūpintis sūnumi, tačiau prašoma ieškovės 500 Lt suma yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į vaiko poreikius, pragyvenimo lygį ir jo finansinę padėtį, paties vaiko gaunamas pajamas. Jis, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes ir kitas paminėtas aplinkybes, sutinka sūnui teikti išlaikymą po 225 litus kas mėnesį. Prašo ieškovės reikalavimo netenkinti ir ieškinį atmesti.
Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, taip pat teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą sūnui yra pagrįstas ir remiasi vaiko interesais.
Ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Šalys turi sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini). 2002 m. birželio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo E. V. sūnaus išlaikymui yra priteista mokėti kas mėnesį 125 litų dydžio išlaikymas. Tai pinigų suma, tuo metu užtikrinanti tik minimalių mažamečio sūnaus poreikių tenkinimą, priteista atsižvelgiant į to meto pragyvenimo lygį ir gaunamas abiejų tėvų pajamas, sūnaus pašalpą ir jo amžių.
Šiuo metu ieškovės ir atsakovo sūnus yra 16 metų amžiaus, kas rodo, kad jis yra vyresnio amžiaus ir jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui, lavinimuisi išaugo ir toliau tik didėja. Todėl ankstesnis teikiamas 125 litų dydžio išlaikymas akivaizdžiai negali patenkinti paaugusio sūnaus poreikių, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Tai supranta ir pats atsakovas, pradėjęs mokėti didesnį išlaikymą, negu nustatyta teismo sprendime.
Visos šios aplinkybės rodo, kad sūnui priteisto išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir jis turi būti padidintas. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių poreikių tenkinimu. Vaikas turi teisę turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia, kad jis galėtų fiziškai, protiškai bei doroviškai vystytis. Tuo turi pasirūpinti abu tėvai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tas pačias pareigas išlaikyti savo sūnų, abu tėvai turi stengtis, kad jų vaikas gautų geresnį išlaikymą iš jų. Pagal CK 3.192 str. vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui. Ieškovė sūnaus poreikius įrodinėja, pateikdama išlaidų paskaičiavimą mėnesiui ir nurodo, kad jos yra apie 1300 litų. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovės ir atsakovo sūnus yra neįgalus, nuo pat gimimo turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuota simptominė epilepsija, vidutinis protinis atsilikimas, emocijų ir elgesio sutrikimas, reguliariai siunčiamas konsultuoti įvairiems specialistams, gydomas vaikų ligoninėje, vaikų reabilitacijos įstaigose, jam nuolat skiriami vaistai. Visa tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Nors sūnui yra mokama šalpos pensija, tačiau jos akivaizdžiai nepakanka, šios šalpos gavimas iš valstybės tėvų neatleidžia nuo pareigos išlaikyti sūnaus.
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis turto neturi, neturi kitų išlaikytinių, yra sveikas, darbingo amžiaus ir turi nuolatinį darbą. Tokiu būdu, būdamas sveikas ir darbingas, turi galimybę gauti didesnes pajamas. Iš pateiktos pažymos matosi, kad jis dirba pusė etato ir gauna į mėnesį 400 litų darbo užmokestį.
Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, daro išvadą, kad atsakovas neatskleidžia savo iš tikrųjų gaunamų pajamų, nes už 400 litų ne vienerius metus dirbdamas, galėjo sūnui mokėti apie 125- 200 litų išlaikymą, nuolat važinėti apie šimtą kilometrų į darbą ir atgal, rodo, kad jis turi lėšų sau pragyventi ir galimybę uždirbti jų žymiai daugiau. Todėl šiuo atveju jo elgesys yra nesuderinamas su sūnaus interesais, o visos abejonės vertinamos vaiko naudai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vienam vaikui turi būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu.
Ieškovė yra pakankamai darbinga, turi personalinę įmonę ir gauna atitinkamas pajamas ir, iš bylos medžiagos darytina išvada, kad iki šiol teikė sūnui išlaikymą, atitinkantį jo poreikius. Todėl teigti, kad jos turtinė padėtis neleidžia teikti sūnui išlaikymą, užtikrinantį jo poreikių tenkinimą, ir dėl to priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą, pagrindo nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, didina priteistiną iš atsakovo sūnui išlaikymą. Šalių sūnaus poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka šiuo metu 375 litų suma kas mėnesį.
Pagal CK 3.200 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovas pagal ankstesnį teismo sprendimą išlaikymą teikė, todėl išlaikymas didinamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, yra priteisiamos iš antrosios šalies jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad turėjo 300 litų išlaidų advokatui už bylos paruošimą teismui. Priteisiama atlyginti 225 litai.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo įstatymo yra atleista, todėl žyminis mokestis valstybei yra priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 dalis). Žyminio mokesčio išlaidos apskaičiuojamos pagal CPK 80 str. 1 dalies 1 punktą ir 85 str. 1 dalies 6 punktą ir yra 90 Lt(375Lt-125Lt=250 Lt x 12 mėn.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pakeisti 2002 m. birželio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo vaikui dydį ir nuo 2012 m. lapkričio 8 d. priteisti iš E. V. sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) litų dydžio periodinėmis išmokomis iki sūnus taps pilnamečiu, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. V. priteistų išlaikyti lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną I. V.
Priteisti iš E. V. I. V. 225 Lt(du šimtus dvidešimt penkis) už advokato paslaugas turėtom išlaidom atlyginti.
Priteisti iš E. V. valstybei 90(devyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio .
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Teismo sprendimas apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.