- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-665-260/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Antanas Burdulis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. D., J. D.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. D. , ieškovų atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovui A. S. , atsakovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00792-221/2007 pagal ieškovų J. D. ir V. D. ieškinį atsakovui A. S. dėl savavalinės rekonstrukcijos įteisinimo, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija bei Kauno apskrities viršininko administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. D. ir V. D. ieškiniu (b.l.3-4, t.1) prašė pripažinti jiems teisę įteisinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo rekonstrukciją pagal architekto Š. K. paruoštą eskizinį projektą be bendraturčio A. S. sutikimo. Ieškovai nurodė, kad jie su atsakovu yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Namas yra senas, dengtas molinėmis čerpėmis, kurių stovis buvo labai blogas. Kadangi jų vaikas serga astma, namą, jo stogą buvo būtina remontuoti. Ieškovai paruošė dvi lokalines sąmatas. Su ekspertizės išvadomis, sąmatomis supažindino atsakovą, tačiau atsakovas pradėjo vilkinti darbų pradžią, keldamas įvairius su stogo rekonstrukcija tiesiogiai nesusijusius reikalavimus, neskyrė lėšų stogo remontui, neatsakinėjo į raštus, neatvyko į susitikimą. Tuomet ieškovai pasirašė rangos sutartį su statybine organizacija UAB „Dangava“. Statybos darbai buvo atlikti kokybiškai, darbų kaina tinkama. Ieškovai nežinojo, kad, keičiant stogo dangos tipą, bet nekeičiant laikinųjų konstrukcijų, reikalingas statybos leidimas. Po dvejų metų paaiškėjo, kad buvo reikalingas leidimas. Norint įteisinti stogo rekonstrukciją, reikalingas atsakovo sutikimas, kurio atsakovas neduoda, nenurodydamas jokių įtikinamų argumentų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko (b.l. 92-96), nurodė, jog ieškovai pasirinko statyboms brangesnį variantą, o kadangi atsakovui priklauso didesnė nuosavybės dalis, todėl jis turės didesnę darbų dalį ir apmokėti. Atsakovui nebuvo pateiktas projektas, todėl jis negalėjo apsispręsti. Atlikus darbus be projekto, negalima spręsti, ar darbai atlikti kokybiškai, ar tinkamas nuolydis, medžiagos, ar nebus pažeistos atsakovo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu (b.l. 193-197, t.1) ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė, kad šalių gyvenamojo namo stogo danga buvo blogos kokybės ir šalys buvo sutarę, jog reikalinga rekonstruoti stogą, keisti jo dangą. Keičiant stogo dangą kita, buvo reikalingas statybos leidimas. Nesant jo, statyba pripažinta savavaline ir savavalinės statybos aktas surašytas abiems bendraturčiams. Ieškovai stogo rekonstrukcijos įteisinimą suderino su kompetentingomis institucijomis, kurios nurodė sąlygą - bendraturčio sutikimą. Ieškovai dėl tokio sutikimo kreipėsi ikiteismine tvarka į atsakovą, tačiau atsakovas ieškovams nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, dėl ko nesutinka, kad ieškovai įteisintų stogo rekonstrukciją. Nagrinėjant bylą, nesutikimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovai neatsižvelgė į atsakovo siūlymą dengti beasbesčio šiferio danga „Gotika“, kuri yra kokybiškesnė, geresnio estetinio vaizdo, tačiau minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas pats neteikė projektų, skaičiavimų, nesiūlė rangovų. Teismas laikė pagrįstais ieškovų argumentus, kad medžiagos pakeitimas neturi įtakos atsakovo teisėms, nes jis gyvena pirmame aukšte, jo patalpų būklė nepablogėjo. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog atlikus stogo rekonstrukcijos darbus buvo pažeistos jo teisės ir interesai, todėl padarė išvadą, kad atsakovo nesutikimas įteisinti savavalinę ieškovų statybą yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 16-21, t.2) atsakovas A. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismas atsižvelgė tik į ieškovų argumentus, visiškai nenagrinėjo atsakovo išdėstytų argumentų, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį bei pažeidė LR CPK 270 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą teismų praktiką dėl teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos. Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis tik ieškovo argumentais, neteisingai nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių sąmatų, preliminarių skaičiavimų dėl stogo remonto, projektų, nepateikė jokių motyvų ir įrodymų dėl ko nesutinka su stogo rekonstrukcijos įteisinimu, neteisingai nurodė, kad nagrinėjant bylą, nesutikimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovai pasirinko brangesnį stogo rekonstrukcijos variantą bei, kad atsakovas nestabdė stogo rekonstrukcijos darbų, jiems neprieštaravo, kad stogo rekonstrukcija neturi įtakos atsakovo teisėms, nes jis gyvena pirmame aukštėjo patalpų būklė nepablogėjo. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006 išaiškino, kad LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Ieškovai niekada nesilaikė šios pareigos, iš tiesų, niekada nederino interesų su atsakovu, skirtingai negu atsakovas. Ieškovai, nusprendę rekonstruoti stogą, ignoruodami atsakovą su juo bendravo tik raštiškai, tokiu būdu ruošdamiesi ieškinio pateikimui ir bylos nagrinėjimui teisme, bet ne siekdami derinti interesus. Šią aplinkybę patvirtina tokie faktai: 2004 metų balandžio mėnesį (b.l. 11) stogo techninės būklės ekspertizė buvo atliktą be atsakovo žinios. Akivaizdu, kad ji buvo reikalinga tiktai pateikti byloje, kadangi pats atsakovas visada sutiko su tuo, kad stogo būklė yra bloga ir jį būtina rekonstruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Po atliktos ekspertizės atsakovui buvo siunčiami oficialūs raštiški pranešimai, reikalaujantys oficialių raštiškų atsakymų per ieškovų atsakovui nustatytus pakankamai trumpus laiko tarpus - 3d., 7 d., ir pan. (b.l. 12, 14, 64), per kuriuos buvo sunku spėti pateikti atsakymą raštu. Be to, susirašinėjimas tik apsunkino bendravimą, abiejų pusių interesų derinimą, kadangi, ieškovės teigimu, ji kelių atsakovo laiškų, kurie buvo ypatingai svarbūs, kadangi tuo pat metu jau buvo pradedama savavališka rekonstrukcija, apskritai negavo, nors atsakovui pasiteiravus pašte, buvo nurodyta, kad ji jų tiesiog nepriima - tokios aplinkybės tik sudarė palankias sąlygas konfliktui kilti, bet ne interesams derinti. 2004 m. gruodžio 7 d. atsakyme į 2004 m. gruodžio 3 d. laišką (b.l. 22) ieškovė nurodo, kad ji pati viena turi teisę pasirinkti stogo dangos tipą ir t.t; ieškovai, matydami, jog atsakovo nuomonė dėl stogo rekonstrukcijos sąmatos nesutampa su jų nuomone, tiesiog nebepriimdavo atsakovo siųstų laiškų (b.l. 15), ir tuo laikotarpiu pradėjo savavališkai rekonstruoti stogą, oficialiai teigdami, kad būtent atsakovas nepateikdamas raštiškų atsakymų piktybiškai vilkina stogo rekonstrukciją. Atlikdami stogo rekonstrukcijos darbus ieškovai pasirūpino apsauga, kuri, A. S. pasiteiravus žodžiu, paaiškino, jog yra saugoma, kad niekas netrukdytu atlikti stogo rekonstrukcijos darbų.Tokie ieškovų veiksmai, į kuriuos Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė ir jų apskritai nenagrinėjo, aiškiai įrodo, kad ieškovai pažeidė įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintą pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Iš byloje pateiktos susirašinėjimo medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovas, skirtingai nei nustatė Kauno miesto apylinkės teismas, visada intensyviai ne tik domėjosi būsima stogo rekonstrukcija, bet ir pats siūlė savo sumanymus stogo rekonstrukcijos klausimais (b.l. 11, 13, 16, 21 ), tačiau ieškovai niekada į šiuos pasiūlymus neatsižvelgė, juos ignoravo, net nesistengė siekti bendro kompromiso, derinti interesus (b.l. 22), ko pasėkoje, savavališkai ir vienašališkai be jokios techninės priežiūros, techninių projektų, reikalingų apskaičiavimų atliko stogo rekonstrukciją. Dėl nurodytų motyvų, kuriuos patvirtino byloje pateikti dokumentai, nesuprantamas Kauno miesto apylinkės teismo teiginys, kad atsakovas buvo pasyvus, pats nerodė iniciatyvos dėl stogo rekonstrukcijos, vilkino jos atlikimą. Taip pat nepagrįstas ir nesuprantamas yra Kauno miesto apylinkės teismo teiginys, kad vykdant statybos darbus, atsakovas tam neprieštaravo ir jų nestabdė. Visų pirma, atsakovas apskritai nežinojo kada bus pradėti darbai, kadangi su juo šio klausimo niekas nederino. Antra, tai, kad atsakovas tam prieštaravo įrodo byloje pateikta medžiaga (b.l. 21). Trečia, kaip jau buvo minėta, stogo renovacijos darbų metu buvo pasamdyta apsauga, kuri A. S. pasiteiravus žodžiu, paaiškino, jog saugo, kad niekas netrukdytu atlikti stogo rekonstrukcijos darbus. Šios aplinkybės tik įrodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovo išdėstytus argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, jų nenagrinėjo. Kauno miesto apylinkės teismo teiginys, kad stogo rekonstrukcija neturi įtakos atsakovo teisėms, nes jis gyvena pirmame aukšte, yra ne tik neteisėtas, bet ir grubiai pažeidžiantis atsakovo teises bei teisėtus interesus į bendro naudojimo patalpas. Stogo rekonstrukcija negali neturėti įtakos atsakovo teisėms. Esant nekokybiškoms medžiagoms, nekokybiškai, pažeidžiant teisės aktus, atliktiems stogo rekonstrukcijos darbams, atsakovo teisės gali būti bet kada pažeistos - nėra jokių garantijų, kad dažnai lyjant, stogas nebus pralaidus vandeniui ir neužpils atsakovo turto, arba, esant stipresniam vėjui, stogas nebus nuplėštas, tokiu atveju gali sukelti pavojų ir kieme esantiems žmonėms, jau net neatsižvelgiant į tai, kad dėl nekokybiškai ir savavališkai atliktos stogo rekonstrukcijos, atsakovas gali patirti nuolatinius finansinius nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006 išaiškino „ <...> Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai byloje nustatė, kad ieškovė pateikė teismui tik architekto P. A. paruoštus projektinius pasiūlymus, t. y. eskizini projektą, kurio tikslas buvo išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis). <....> Iš ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų nėra aišku, kaip pagal jį numatyta ieškovės buto rekonstrukcija paveiks atsakovo buto sienas, namo pamatus, o ieškovei įsirengus palėpę, nėra aišku, ar atsakovas galės prieiti prie dūmtraukio. <...> Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra apibrėžta, kas yra statinio projektas - tai normatyvinių statybos techninių dokumentų sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti visuma. Ieškovė nepateikė ginčo buto rekonstrukcijos ir priestato statybos projekto, pagal CPK 178 straipsnį negalėjo teisme įrodyti savo reikalavimo, kad, atliekant buto ir palėpės rekonstrukcijoj statant prie namo priestatą, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, pagrįstumo“. Nagrinėjamoje byloje taip pat, kaip ir aukščiau minėtoje byloje, yra pateikta tiktai eskizinis projektas, nėra statinio projekto, pagal kurį (pagal atliktus apskaičiavimus, brėžinius ir t.t.) butų galima spręsti apie atliktos rekonstrukcijos kokybę ar galimą poveikį atsakovo turtui. Byloje yra tiktai įrodymai, kad stogo rekonstrukcija buvo reikalinga, nors to niekada neginčijo pats atsakovas, tačiau svarbiausio - dokumentų patvirtinančių, kad atlikta rekonstrukcija atitinka teisės aktais nustatytus bei techninius reikalavimus, byloje nėra pateikta. Būtent dėl šios priežasties atsakovas, siekdamas apginti tiek savo paties, tiek ir savo šeimos teises į saugų bei kokybišką būstą, prašė teismo atmesti ieškovų reikalavimą. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės taip pat neteisingai nustatė, kad stogo rekonstrukcijos darbus sudarė tiktai stogo dangos keitimas. Byloje yra pateikti dokumentai (b.l. 68, 69, 70, 137, 141), iš kurių aiškiai matyti, kad buvo atlikti ne tik stogo dangos keitimo, bet ir fasado šiltinimo, renovacijos darbai, įdėtas naujas stoglangis, patrauktos sienos, esančios palėpėje - visi šie atlikti darbai yra tiesiogiai susiję su ieškovų gyvenimo sąlygų pagerinimo, ir neturi jokio ryšio su stogo dangos pakeitimu, todėl neatsižvelgiant į šiuos atsakovo argumentus ir patenkinant ieškinį yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, kadangi 60 procentų stogo rekonstrukcijos sumos, palikus galioti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, privalės sumokėti atsakovas ieškovams, t.y. privalės sumokėti už darbus, kurie yra susiję tik su ieškovų gyvenamojo būsto sąlygų pagerinimu, bet ne su bendro turto pagerinimu ir remontu. Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2005, teisingai nurodė, kad, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai - rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas, ar teisių įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo nuspręstą palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, kadangi vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali būti minėtų teisių pažeidimo priežastis; bendraturčio teisė tapti statytoju turi būti įgyvendinama vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu ir CK 4.75 straipsnio 1 dalimi; siekiant pakeisti nuosavybės teise valdomų patalpų paskirtį, jas rekonstruoti, reikalingos ne tik techninės sąlygos, projektiniai sprendimai, bet ir bendraturčių sutikimas, tik tada atsiranda teisinis pagrindas gauti projekto sąlygas - į tolimesnį toje pačioje nutartyje pateiktą išaiškinimą Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių techninių sąlygų, jokių projektinių sprendinių, kuriais remiantis atsakovas, siekdamas apginti savo, kaip bendrasavininkio teises bei finansinius ir šeimos interesus, galėtų spręsti apie atliktos rekonstrukcijos kokybė, todėl toks Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 27-29, t.2) ieškovai J. D. ir V. D. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovai nurodė, kad šis teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą ir priteisti jam advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas, ieškovas V. D. prašė atmesti apeliacinį skundą ir jam priteisti analogiškas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą , teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ir vertina, kad apskųstąjį Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Tokį vertinimą teisėjų kolegija grindžia tokiais motyvais.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovai 2004 m. pabaigoje savavališkai atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stogo rekonstrukcijos darbus savavališkai be kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų išduoto statybos leidimo ir namo bendrasavininkio , t.y. atsakovo sutikimo. Aplinkybės, kad namo stogo rekonstrukcija atlikta be reikalingo tam kompetentingų institucijų leidimo, ieškovai neneigia.Jie tik paaiškino, kad taip įvyko dėl jų nepakankamų žinių statybų srityje. Kad stogo dangą buvo būtina keisti, pripažino abi šalys, t.y. ir atsakovas. Ieškovai teigia, jog 2004 03 29 susitarimą (b.l.72, t.1) tarp ieškovo V. D. bei atsakovo A. S. dėl stogo dangos keitimo jie suprato kaip atsakovo sutikimą , kad būtų vykdomi tokie darbai, o stogo dangą jie skubėjo keisti, norėdami užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas savo sergančiam sūnui, galutinai darbų su bendrasavininkiu atsakovu jie nesuderino dėl pastarojo nepakankamo noro bendradarbiauti. Ieškovų atlikta gyvenamojo namo stogo rekonstrukcija Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 07 19 išvadose (b.l. 71, t. 1) pripažinta kaip atlikta savavališkai, tačiau pripažinta, kad tokią rekonstrukciją galima įteisinti ir rekomenduota statinį įteisinti, gavus bendraturčio sutikimą. Todėl argumentas, kad rekonstrukcija atlikta savavališkai be leidimo statybai, negali būti laikomas pakankamu pagrindu apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti. Tai būtų labai formalus pagrindas, o kadangi ieškovai atlieka veiksmus, kuriais siekiama ištaisyti padarytas klaidas, įteisinti rekonstrukciją, todėl teismai, nagrinėdami ieškovų tokį ieškinį , koks pareikštas byloje, privalo vertinti, ar atlikta rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo kaip namo bendraturčio teisių ir interesų.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tai ir įvertino, pripažindamas, kad atsakovas buvo nepakankamai aktyvus, kada buvo sprendžiama apie darbų atlikimą ir stogo dangos parinkimą, nestabdė pradėtų namo stogo rekonstrukcijos darbų, nors turėjo galimybę tai padaryti ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad rekonstrukcija pažeidžia poteises. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Kartu kolegija vertina, kad ne tokios stogo dangos, kokią siūlė atsakovas, parinkimas negali būti laikomas jo esminių teisių pažeidimu, kadangi, bendraturčiams nesusitarus, kokia danga dengti stogą, atsakovui išlieka teisė ginčyti susitarimą, kokiomis dalimis jie apmokės stogo rekonstrukcijos darbus, jei kitas bendraturtis pasirinko brangesnį variantą. Tai yra jau atsiskaitymo tarp bendraturčių klausimas. Kadangi pagrindinis atsakovo argumentas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo būtent nesutikimas su jam teksiančiomis išlaidomis stogo dangos rekonstrukcijai, tai nėra pagrindo vertinti, jog atlikta rekonstrukcija pažeidė atsakovo teises.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas tik teigė, kad niekas negali garantuoti, jog rekonstrukcijos darbai atlikti kokybiškai, tačiau įrodymų, jog yra priešingai, neteikė. Apeliacinio skundo atsakovas negrindžia ta aplinkybe, kad darbai atlikti nekokybiškai. Tik apeliacinės instancijos teismui jis pateikė 2007 08 13 gautus duomenis (b.l.44-62, t.2) , kad namo stogo rekonstrukcijos darbai atlikti su trūkumais. Ieškovai savo ruožtu pateikė į bylą 2007 09 28 duomenis (b.l.69-75, t. 2) , kad atsakovo nurodyti trūkumai ištaisyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pripažįsta, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie būtų leidę teismui vertinti, kad stogo rekonstrukcija yra atlikta akivaizdžiai netinkamai. O ar ji atlikta tinkamai ar ne, ar atitinka statybos darbus reglamentuojančių aktų reikalavimus, įvertins specialistai, įteisindami ar neįteisindami savavališkai atliktą rekonstrukciją.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo teikiamų įrodymų, tame skaičiuje ir tos aplinkybės, jog, vykdydami rekonstrukciją, ieškovai pasirūpino apsauga, kad niekas netrukdytų vykdyti darbų. Toks atsakovo argumentas nelaikytinas reikšmingu, nes ieškovų samdyta apsauga negalėjo įtakoti atsakovo kaip namo bendraturčio veiksmų, sustabdant rekonstrukcijos darbus, jei tą atsakovas būtų daręs. Tačiau atsakovas to,kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nedarė.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino , jog buvo atlikti ne tik stogo rekonstrukcijos, bet ir ieškovų buto pagerinimo darbai, taip pat laikytinas nepagrįstu. Ieškovams pareikalavus iš atsakovo atlyginti dalį jų turėtų išlaidų rekonstruojant namo stogą, atsakovas galės atsisakyti atlyginti išlaidas, kurios nesusijusios su jų bendro turto pagerinimu.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimas yra pagrįstas, todėl nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jie turėjo sumokėdami advokatei už teisinę pagalbą (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.