- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- eI2-272-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00325-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Rolandas Rutė
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. (toliau - ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis iš Valstybės įmonės Registrų centras gavo atsakymą į savo paklausimą, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija tvarkė jo asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre. Jis įsitikinęs, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija jo asmens duomenis galėjo tvarkyti tik jam sutikus arba esant būtinumui jo atžvilgiu atlikti užduotį. Jis su atsakovu jokių prievolinių santykių neturėjo ir neturi, sutikimo nedavė, todėl nebuvo jokių sąlygų atsakovui tvarkyti jo asmens duomenis, susijusius su nekilnojamuoju turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Jis nereiškia pretenzijų dėl duomenų, susijusių su buto, (duomenys neskelbtini), tvarkymu, nes duomenys buvo tvarkomi jo prašymu dėl pažymos gavimo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojos tvarkė jo duomenis nepagrįstai ir neteisėtai, atliko paieškas Nekilnojamojo turto registre pagal fizinį asmenį, formuojant Nekilnojamojo turto registro išrašus su istorija, todėl buvo matomi ir jo kaip buvusio savininko duomenys, nors jų nereikėjo nustatytoms užduotims įvykdyti. Atsakovas nepateikė įsakymų ar pavedimų, kuriais vadovaujantis darbuotojai Nekilnojamojo turto registre tvarkė jo asmens duomenis be teisinio pagrindo , pažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente ( ES) 2016 m. balandžio 27 d. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmenis duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir panaikinama Direktyva 95/46/EB ( Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau - ir BDAR), įtvirtintas nuostatas, asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus. Nebuvo sąlygų numatytų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje. Minėti atsakovo veiksmai jam sukėlė žalingas pasekmes, buvo pažeistas jo privatus gyvenimas, dėl ko patyrė dvasinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, ir stresą, atsirado diskomforto jausmas, pablogėjo sveikata, teko kreiptis pas psichologą, vartojo vaistus, tuo buvo padaryta neturtinė žala.
Pareiškėjas V. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė, teismo posėdyje nurodė analogiškus argumentus, prašė tenkinti pareiškėjo skundą, priteisti patirtą 6000 Eur neturtinę žalą, kuri pareiškėjui atsirado dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti nesutinka ir prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija pažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu kokiu ji yra taikoma nuostatas. BDAR nuostatos numato, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turi būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR arba valstybės teisėje. Atsakovė Nekilnojamojo turto registro duomenis gauna iš Valstybės įmonės Registrų centro pagal sudarytas sutartis dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo 2006-01-23 Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-12-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydamos joms pavestas užduotis, 2019-06-14 ir 2019-12-02 paiešką pagal fizinį asmenį, nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), peržiūrėjo Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyresniosios socialinių išmokų specialistės A. M., D. T. 2019-11-04 nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini) ir 2019-03-15 nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), peržiūrėjo Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė G. P. Nekilnojamojo turto registre pateikus užklausą pagal adresą ar pagal fizinį asmenį su istorija, yra matoma visa informacija apie nekilnojamąjį turtą, esamus bei buvusius minimo turto savininkus. Kadangi pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais yra buvęs nekilnojamojo turto, buto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), savininku (bendrasavininku), todėl pagal užklausas suformuotose Nekilnojamojo turto registro išrašuose/ pažymose yra nurodyti jo asmens duomenys.
Pavedimų ar įsakymų tvarkyti konkretaus asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre teisės aktai nenumato. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojai vykdo atsakovei pavestas viešosios valdžios funkcijas, numatytas teisės aktuose, bei pareigybės aprašymuose, kurie patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas ir Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašas įpareigoja tikrinti socialinės paramos gavėjų ir valstybinės žemės nuomotojų nekilnojamojo turto istoriją.
Duomenys yra tvarkomi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos žemės nuomos mokesčio administravimo informacinėje sistemoje MASIS, o ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Suformuoti Nekilnojamojo turto registro išrašai / pažymos nespausdinamos, ir tretiesiems asmenims neperduodami. Nurodė, kad atsakovė, tvarkydama asmens duomenis, teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius, jokių neteisėtų veiksnų neatliko, asmens duomenis tvarkė teisėtai, vadovaudamasi BDAR nuostatomis. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia tik bendromis frazėmis, iš kurių negalima spręsti apie patirtą išgyvenimų pobūdį, intensyvumą ir mastą. Atsakovas mano, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kaip vienos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato, kad viešojo administravimo subjektų atsakomybė. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – savivaldybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) savivaldybės institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Sprendžiant valdžios institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios jos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pažymėtina, kad neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto samprata suponuoja, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, valstybės institucijų veiksmai turėtų būti įvertinti jų teisėtumo aspektu.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų, jo nuomone, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, tvarkant jo asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre be teisinio pagrindo , pažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente ( ES) 2016 m. balandžio 27 d. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmenis duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir panaikinama Direktyva 95/46/EB ( Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), įtvirtintas nuostatas, asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą, susijusį su žalos atlyginimu, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas, nustačius, kad Panevėžio savivaldybės administracijos darbuotojai ginčo situacijoje neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius teisės aktus.
BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1 dalyje numatyta, kad „ duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju , jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų , ir tik tokiu mastu kokiu ji yra tvarkoma“ . BDAR nuostatos numato, kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu BDAR arba valstybės teisėje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto savivaldybės administracija su Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju- Valstybės įmone Registrų centras yra sudariusi 2006 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybės administracija Nekilnojamojo turto registro duomenis gauna iš Valstybės įmonės Registrų centro pagal anksčiau minėtas sutartis.Nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje duomenys tvarkomi žemės nuomos mokesčio administravimo informacinėje sistemoje MASIS, Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS. Pavedimų ar įsakymų tvarkyti konkretaus asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre teisės aktai nenumato. Nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojai vykdo atsakovei pavestas viešosios valdžios funkcijas, numatytas teisės aktuose, bei pareigybės aprašymuose, kurie patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020-03-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė Valstybės įmonės Registrų centras pateikti informaciją, kurie darbuotojai (duomenų vartotojai) peržiūrėjo V. B. duomenis nekilnojamojo turto registre, atliko paiešką pagal fizinį asmenį. Valstybės įmonė Registrų centras 2020-03-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad duomenų vartotojai yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojos I. V., A. M., D. T., G. P. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-04-21 Nr. (duomenys neskelbtini) raštais atsakovė atsakė į pareiškėjo prašymus „Dėl teisių įgyvendinimo ir informacijos gavimo“ apie pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad vykdydamos pavestas užduotis, socialinės paramos suteikimo tikslu asmeniui, kuris yra nekilnojamojo turto savininkas (bendrasavininkas) 2019-06-14 ir 2019-12-02 paiešką pagal fizinį asmenį, nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), peržiūrėjo Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyresniosios socialinių išmokų specialistės A. M. ir D. T.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracija , teikdama piniginę socialinę paramą , turi teisę 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodytą turtą ( statiniai, tarp jų nebaigti statyti statiniai) ir kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos prašyme- paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigijo naujo turto. Socialinių reikalų skyriaus socialinių išmokų poskyrio vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašyme nurodytos šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos. Minėto pareigybės aprašymo 4.4 punkte nurodyta, kad šis specialistas skyriaus vedėjo nustatyta tvarka tikrina dokumentų, kuriuos pateikia asmenys ir duomenų, gaunamų centralizuotai pagal sutartis, pagrindu priimtų apskaitos dokumentų pagrįstumą ir duomenis , įvestų į socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, teisingumą.
Valstybinės žemės nuomos mokesčių administravimo , lengvatų bendra tvarka ir pagal atskirus prašymus teikimo tikslais ( dėl žemės nuomos mokesčio priskaičiavimo/sumokėjimo patikrinimo) tvarkomi valstybinės žemės naudotojų, nekilnojamojo turto savininkų ( bendrasavininkų) asmens duomenys, esantys Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „ Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą „5 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai , vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kas fizinių ir juridinių asmenų deklaracijos gsli būti tikslinamos penkerius praėjusius kalendorinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų buvusių prieš tuos metus, kuriais tikslinama.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės nuomos mokesčio administravimo tikslu, 2019-11-04 nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) ir 2019-03-15 nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) peržiūrėjo Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė G. P.
Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialisto pareigybės aprašyme nurodytos šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos. Minėto pareigybės aprašymo 5.2 punkte nurodyta, kad šis specialistas užtikrina tinkamą žemės nuomos mokesčio administravimą, 5.2.1 punkte nurodyta, kaupia, tikrina, tikslina duomenis, reikalingus valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, 5.2.3 punkte nurodyta, kad parengia ir išsiunčia asmenims, nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę , mokesčio deklaracijas, 5.2.5 punkte nurodyta, kad kontroliuoja deklaracijose pateiktos informacijos teisingumą pagal Valstybės įmonės Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenis.
Teismo posėdyje liudytomis apklaustos A. M. , D. T. ir G. P. parodė, kad vykdant užduotis Nekilnojamojo turto registre turi pateikti užklausą pagal adresą ar pagal asmenį su istorija, kitaip negalėtų įvykdyti užduoties dėl socialinės paramos suteikimo ar žemės nuomos mokesčio administravimo, nes vertinamas socialinės paramos besikreipiančio asmens turtas, pajamos, žemės nuomos mokesčio administravimo tikslu vertinama nuomoja valstybinė žemė ir tokiu atveju yra matoma visa informacija apie nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir esamus bei buvusius turto savininkus. Kadangi pareiškėjas V. B. tam tikrais laikotarpiais yra buvęs nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) savininku (bendrasavininku), todėl pagal užklausas suformuotose Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra nurodyti jo asmens duomenys. Nurodė, kad įvykdyti joms pavestas užduotis pateikiant užklausą Nekilnojamojo turto registre pagal adresą ar pagal asmenį be istorijos, nebūtų galimybės. Liudytojos parodė, kad suformuoti Nekilnojamojo turto registro išrašai popierine forma nespausdinami ir duomenys tretiesiems asmenims neteikiami.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, tvarkydami asmens duomenis , teikiant socialinę paramą ir administruojant valstybinės žemės nuomos mokesčius , veikė taip, kaip pagal teisės aktus, jų pareigybės aprašymus ir privalėjo veikti. Nėra pagrindo konstatuoti, jog institucija ar jos darbuotojai veikė pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai, dėl ko pareiškėjui būtų padaryta žala.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų t.y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pareiga Panevėžio miesto savivaldybei atlyginti pareiškėjui žalą nekyla.
Be to pažymėtina, kad byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo nurodytų patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, pareiškėją pažeminti ar paniekinti. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais. Į bylą pateiktas 2020-08-21 medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas lankėsi pas psichologą, neįrodo priežastinio ryšio su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų atliktais veiksmais, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė jai kilusios neturtinės žalos fakto. Nesant visų privalomų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, žalos atlyginimas nėra galimas. Todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas V. B. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą: skundo parengimą 300 Eur, atstovavimą teisme 100 Eur, iš viso 400 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.