Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistosios E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 3 d., 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko sueis 2025 m. spalio 3 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. vasario 26 d. gautas E. L. skundas, kuriuo ji nesutinka su Komisijos 2025 m. vasario 19 d. Nutarimu. Skunde nurodoma, kad E. L. turi 45 % darbingumą, ji serga nepagydoma sąnarių liga, vartoja biologinius terapinius vaistus, liga progresuoja. Nuo atvykimo į kalėjimą išreiškė norą dirbti ir pagal savo ligos apribojimus buvo įdarbinta II korpuso bibliotekoje. Vykdo jai paskirtą resocializacijos planą, lanko ispanų kalbos kursus, socialinių įgūdžių kursus, baigė neuroedukacijos programą, taip pat dalyvavo individualiose socialinio darbuotojo konsultacijose 1-2 kartus per mėnesį. Palaiko glaudų ryšį su šeimos nariais skambučiais, vaizdo skambučiais, pasimatymais, padeda materialiai. Formuoja įgūdį atsispirti neigiamai kitų įtakai ir pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą, mokosi metodų, kaip galima keisti požiūrį, mąstymą, elgseną. Teigia, kad yra padariusi akivaizdžią pažangą mažinant riziką. Jos nusikalstamo elgesio lygis ir resocializacijos intensyvumas yra vidutinis, ruošiami dokumentai perkėlimui į lengvąją grupę. Ji yra paslaugi, motyvuota, iniciatyvi, nustatytas pavyzdingas elgesys, nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, mezgė kilimėlius beglobiams gyvūnams. Po nusikaltimo padarymo pakeitė gyvenamąją vietą, dar prieš bausmės atlikimą susirado darbą ir nuo 2023 m. kovo mėn. dirbo sarge automobilių stovėjimo aikštelėje, į šį darbą ketina grįžti ir po bausmės atlikimo. Gyvena viena, yra išsituokusi, artimo draugo neturi. Įsiskolinimų neturi, gaudama 390 Eur neįgalumo išmoką ir dirbant, jai tikrai nereikės vykdyti prekybos narkotinėmis medžiagomis, kurią vykdė, nes neturėjo darbo ir turėjo įsiskolinimų, turėdama nepilnamečius vaikus. Šiuo metu vaikai užaugę, jau pilnamečiai, gyvena atskirai ir dirba. Ji narkotinių medžiagų nevartoja. Prašo pasitikėti ir atsižvelgti į jos teigiamus pokyčius, charakterizuojant asmenybę, yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, asmenys, nuteisti už nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Šiuo atveju Komisija nutarė E. L. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikyti. Įstatyme numatytą 1/3 bausmės dalį E. L. bus atlikusi tik 2025 m. spalio 3 d. Teismas sutinka su Komisijos išvadomis ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl E. L. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu dar nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistoji E. L., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš bausmės atlikimo vietos.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji 2025 m. vasario 19 d. faktiškai atliko tik 6 mėnesius 16 dienų bausmės dalį, bausmės pabaiga 2028 m. birželio 3 d.. Nuteistoji priskirta pusiau atvirojo tipo, paprastajai grupei, darbo rezervui, nuo 2025 m. vasario 28 d. perkelta į lengvąją nuteistųjų grupę. Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2024 m. liepos 4 d. pirminio vertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. 2025 m. sausio 3 d. pakartotinio vertinimo metu išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinamuoju laikotarpiu nustatyti išliekantys teigiami pokyčiai ir pastangos: nuteistoji išlaiko motyvaciją dirbti, darbinis užimtumas suteikia galimybes spręsti finansinius sunkumus legaliais būdais, valdyti vieną pagrindinių kriminogeninių veiksnių, susijusių su jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistoji laikosi numatytų režimo reikalavimų, geba išvengti rizikingų situacijų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbdama su mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumais, analizuoja savo požiūrį į visuomenės priimtas normas, mokosi planuoti savo ateities viziją ugdo kritinį mąstymą dėl destabilizuojančios aplinkos poveikio. Šiuo metu ji įsitraukia į resocializacijos procesą, orientuojasi į darbinį užimtumą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, orientuojasi į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą, pasižymi pozityviu elgesiu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad E. L. praeityje buvo teista keturis kartus – tris kartus už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad narkotines medžiagas platino ir nepilnamečiams asmenims bei nusikalstamos veikos buvo daromos bendrininkų grupėje su buvusiu sutuoktiniu. Smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narį įvykdė lygtinio paleidimo metu, būdama neblaivi, paskutinę veiką įvykdė lygtinio paleidimo metu. Tai rodo, jog nusikalstamos veikos nusikalstamos veikos buvo daromos viena po kitos, praėjus neilgam laiko tarpui po kito apkaltinamojo nuosprendžio jos atžvilgiu priėmimo, lygtinio paleidimo metu. Nuteistoji E. L. nusikalstamas veikas vykdė iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdama finansinės naudos, todėl ankstyvas jos paleidimas iš įkalinimo įstaigos, gali reikšti, jog nuteistoji, išėjusi į laisvę ir susidūrusi su finansinėmis problemomis, vėl gali grįžti prie nusikalstamų veikų darymo.

Skunde nuteistoji akcentuoja, kad turi 45 % darbingumą dėl nepagydomos sąnarių ligos, kad turi gyvenamąją vietą, gyventų naujoje gyvenamojoje vietoje, turi darbą, lygtinio paleidimo atveju ji laikysis įstatymų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, dirbs ir pajamas gaus iš sąžiningo darbo, nebenusikals. Pažymėtina, kad tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, jog nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje. Nors nuteistosios mąstyme ir elgesyje yra pozityvių pokyčių, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 4 kartus, būdingas teisės pažeidimų modelis, nesilaikė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos įpareigojimų, smurtinio elgesio istorija alkoholio poveikyje) rodo, kad dar daugelyje sričių nuteistoji turi daryti pažangą, kuri ir įrodytų realų jos pasirengimą laisvėje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nesulaikė nuteistosios nuo nusikaltimų darymo praeityje, todėl tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti pagrįstai tikėti, kad ji nenusikals ir ateityje, taip pat tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija.

Nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nepadaryta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paskirtos neatliktos bausmės dalis dar yra didelė, E. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš kalėjimo yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma. Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius ir kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nuteistosios E. L. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.