- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-800-81-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01317-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-800-81/2012
2012 m. gruodžio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam S. K., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 223 str. 1 d., ir nubaustas 20 MGL -2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2006-03-22 iki 2008-01-21 ir nuo 2008-03-13 iki 2008-10-31, dirbdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymo) 19 str. reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą:
- nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio “Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka” 1 dalies ”apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalies “patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, reikalavimais“ ir įsakymu nenustatė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos;
- taip pat nesivadovavo 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” patvirtintais reikalavimais, kad „Uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas: kitus apskaitos dokumentus: apyvartos žiniaraščius, kasos knygas, sąskaitų, kasos orderių, mokestinių pavedimų registracijos knygas, inventorizacijos dokumentus ir kt.; prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo, atliktų darbų bei paslaugų aktus - 10 m. po sutarties įvykdymo; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitines apskaitos korteles, tipines ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“ (galiojo nuo 1996-02-29 iki 2010-12-31) ir neišsaugojo šių buhalterinės apskaitos dokumentų: 1. automatinio pjovimo staklių „Holz Her Cut 70“ įsigijimo dokumentų; 2. 2006-03-21 krovinio važtaraščio Nr. 03; 3. 2006-03-27 priėmimo-perdavimo akto ir 2006-03-29 atliktų darbų perdavimo akto; 4. ilgalaikio turto apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2006-03-22 iki 2008-10-31,
dėl ko, laikotarpiu nuo 2006-03-22 iki 2008-10-31 iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukti bylą jo atžvilgiu. Skunde jis nurodo, kad su teismo nuosprendžiu kategoriškai nesutinka, nes dėl teismo nustatytų neva jo padaryto nusikaltimo faktų jau yra pasisakęs ir verdiktą priėmęs Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-593/2010, kuris nebuvo apskųstas ir įsigaliojo. Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš naujo pakartotinai jį nuteisė dėl to paties. Tokie teismo veiksmai, kai yra neteisėtai revizuojamas kito tos pačios instancijos teismo sprendimas, yra uždrausti galiojančio LR BPK 3 str. l d. 8 p., t. y. baudžiamasis procesas negalimas, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo. Apeliantas nurodė, kad teismas turėjo ištirti pagrindinį įrodymą - 2010-05-27 teismo nuosprendį, kurį teismas visiškai ignoravo. Teismas privalėjo šį įrodymą ištirti ir motyvuotai pasisakyti, kodėl jau buvęs baudžiamasis procesas ir 2010-05-27 teismo nuosprendis yra netapatūs šiam baudžiamajam teismo procesui. Teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 punktą išsamiai nenagrinėdamas teisiamojo pateikto įrodymo. Teismas privalėjo nurodyti ir aprašyti, kas būtent sudaro LR BK 223 str. l d. turinį, būtent kuo pakartotinai už tą patį nusikaltimą nuteisto apelianto veiksmų turinys tęstinai tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą už tą patį laikotarpį ir dėl to paties įrengimo šioje byloje skiriasi nuo aplaidaus buhalterijos tvarkymo už tą patį laikotarpį dėl to paties įrengimo, kaip ir 2010-05-27 nuosprendyje.
Apeliantas pažymi, kad LR BK 2 str. 6 d. ir LR BPK (procesas nutraukiamas jei yra įsiteisėjęs nuosprendis), LR Konstitucijos 31 str. 5 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. įtvirtina dvigubo nubaudimo draudžiamumą. Nei teismas, nei prokurorė nesugeba suprasti, kad aplaidus buhalterijos tvarkymas už tą patį laikotarpį gali būti tik vieną kartą, o į nusikaltimo turinį įeina visi galimi veiksmai su buhalterine apskaita to laikotarpio eigoje neišskiriant į savarankiškus nusikaltimus už atskirus epizodus, tai yra kažko neįtraukti, neapskaityti, neužrašyti, nepranešti, neišsaugoti ir t.t. Aplaidus buhalterijos tvarkymas už kažkurį laikotarpį toje pačioje firmoje yra vienas tęstinis veiksmas, bet ne atskiri epizodai, už kuriuos atskirai skiriamos kriminalinės bausmės. Jau 2010-05-27 teismas konstatavo, kad formatinės pjovimo staklės „Holz Her Cut 70“ buvo neįtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir UAB (duomenys neskelbtini) inventorizacijos dokumentus, kas įvyko dėl dokumentų praradimo. Dėl neišsaugotų buhalterinių dokumentų apeliantas nurodo, kad nėra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2008 metų pradžios. 2010-05-27 nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad nėra automatinių medžio pjovimo staklių „Holz Her Cut 70" įsigijimo dokumentų ir kitų dokumentų. Buvo konstatuotas tik nesavalaikis jų įforminimas. Dėl ko akivaizdu, kad, jeigu šiuo metu nėra išsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, dėl dokumentų neišsaugojimo kaltas dabartinis (duomenys neskelbtini) direktorius. Kauno rajono prokurorė turėjo suprasti, kad tas pats direktorius S. K. už tą patį periodą tik vieną kartą tęstinai tvarko įmonės buhalteriją. Buvo nustatyta viena įmonė, vienas įrengimas ir vienas to įrengimo buhalterinis apskaitymas ir suforminimas bei vienas kaltinamasis direktorius. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi apeliantas yra neteistas, dirba, žalos Lietuvos valstybei nepadarė, nusikaltime kryptingos tyčios nebuvo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis ir specialistės parodymais teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo S. K. parodymai ir kaltės dėl padaryto nusikaltimo neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistasis S. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą, yra nepagrįsta įrodymais, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog būtent surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti apie S. K. kaltę dėl LR BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo.
LR BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. LR BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2012). Kadangi LR BK 223 str. numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, jog ”apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 d. numatyta, jog “patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, reikalavimais“. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta tokia tvarka (priemonės), kuri galėtų realiai užtikrinti dokumentų saugumą. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2002-07-01 iki 2008-10-31 (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo S. K., todėl jis turi atsakyti tik už pažeidimus, kurie buvo nustatyti jo darbo laikotarpiu. Iš byloje surinktų įrodymų bei specialisto išvadų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-03-22 iki 2008-10-31 bendrovėje direktoriaus įsakymu iš viso nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka ir už šių reikalavimų pažeidimus yra atsakingas S. K..
Apylinkės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nesivadovavo 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” patvirtintais reikalavimais ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (Nr. 18-489, 1996-02-28, V.Ž.) nustatyta, kad „Uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas: kitus apskaitos dokumentus: apyvartos žiniaraščius, kasos knygas, sąskaitų, kasos orderių, mokestinių pavedimų registracijos knygas, inventorizacijos dokumentus ir kt.; prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo, atliktų darbų bei paslaugų aktus - 10 m. po sutarties įvykdymo; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitines apskaitos korteles, tipines ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“ (galiojo nuo 1996-02-29 iki 2010-12-31). Tuo tarpu 2011-06-10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės-finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 konstatuota, kad tyrimui (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų: 1. automatinio pjovimo staklių „Holz Her Cut70“ įsigijimo dokumentų; 2. 2006-03-21 krovinio važtaraščio Nr. 03; 3. 2006-03-27 priėmimo-perdavimo akto ir 2006-03-29 atliktų darbų perdavimo akto; 4. ilgalaikio turto apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2006-03-22 iki 2009-03-20. Nustatyta, kad šie dokumentai nebuvo perduoti bendrovės naujam direktoriui, nors 2006-03-22 Įrengimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 060322 su priedu Nr. l ir Nr. 2 buvęs bendrovės (duomenys neskelbtini)direktorius S. K. tyrimui papildomai pateikė.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius savo iniciatyva pateikė įrengimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 060322, krovinio važtaraštį 2006-03-21 Nr. 03, priėmimo-perdavimo aktą ir atliktų darbų perdavimo aktą, iš kurių matyti, kad 2006-03-22 UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o (duomenys neskelbtini) nupirko automatines formatinio pjovimo stakles „Holz Her Cut 70“ už 56 000,86 EUR (1t., b.l. 36-41). Iš 2006-03-29 atliktų darbų perdavimo akto matyti, kad perduotos staklės sumontuotos, paleistos, suderintos ir veikia tvarkingai (1t., b.l. 42). Iš UAB (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banko sąskaitos matyti, kad 2006-03-22 (duomenys neskelbtini) pervedė 18 000 Lt (1t., b.l. 46). Tačiau tyrimo metu patikrinus pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) 2006-12-29 inventorizacijos dokumentus, įrašų apie automatines formatinio pjovimo stakles „Holz Her Cut 70“ nei ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos apraše, nei Pagrindinių priemonių inventorizacijos apyraše, nei kitame inventorizacijos apraše nerasta, nors pagal surinktus duomenis minėtos staklės buvo naudojamos bendrovėje (duomenys neskelbtini). Kas parodo, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 str. 1 d. reikalavimų, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 str. 4 d. reikalavimų, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Tačiau apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai ši kaltinimo dalis buvo pašalinta, kadangi dėl šios veikos S. K. jau buvo teisiamas 2010-05-27 nuosprendžiu.
Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas vertinamas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu visiškai neatsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendyje nagrinėtas ir nustatytas aplinkybes. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto teiginys, kad 2010-05-27 nuosprendis teismo turėjo būti vertinamas kaip pagrindinis įrodymas byloje, tačiau teismas jo nepaisė, nors teisminio nagrinėjimo metu apeliantas ne kartą teismui šį itin svarbų įrodymą nurodė ir prašė ištirti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendį apžiūrėjo ir papildomai pateiktus dokumentus tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė (2t., b.l. 49). Konstatuotina, kad, nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas atsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, apie tai pažymėjo 2012-07-20 priimame nuosprendyje ir, vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str., Konstitucijos 31 str. 5 d., LR BK 2 str. 6 d. įtvirtintu teisės principu non bis in idem ir nurodydamas, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą pagrįstai iš kaltinimo pašalino sutampančias aplinkybes dėl automatinių formatinio pjovimo staklių „Holz Her Cut 70“ neįtraukimo į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei (duomenys neskelbtini) 2006-12-29 inventorizacijos dokumentus, kurios buvo tirtos anksčiau nagrinėtoje byloje. Bylos duomenimis nenustatyta, kad apylinkės teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 p., išsamiai nenagrinėdamas teisiamojo pateikto įrodymo, kaip nurodoma apelianto skunde.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LR BK 2 str. 6 d. ir LR BPK, LR Konstitucijos 31 str. 5 d., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. įtvirtina dvigubo nubaudimo draudžiamumą. Aplaidus buhalterijos tvarkymas už tą patį laikotarpį toje pačioje firmoje gali būti tik vieną kartą, o į nusikaltimo turinį įeina visi galimi veiksmai su buhalterine apskaita to laikotarpio eigoje neišskiriant į savarankiškus nusikaltimus už atskirus epizodus, už kuriuos negali būti atskirai skiriamos kriminalinės bausmės. Šie apelianto skundo argumentai atmestini, kadangi skundžiamu Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. ir 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” patvirtintais reikalavimais, nenustatė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2006-03-22 iki 2008-10-31 iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, tokiu būdu jis aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžio matyti, kad S. K. buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent pasirašė kasos suvestiniuose dokumentuose - kasos išlaidų orderiuose už laikotarpį nuo 2006-03-21 iki 2006-05-19 UAB (duomenys neskelbtini) už stakles ne ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kur nurodyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 16 str. 1 p., kur nurodyta, jog ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 12 str. 4 d., kur nurodyta, jog ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškarto po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 14 str. 2 d. - ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą pasirašę asmenys.“ Be to, nustatyta, kad 2006 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinė finansinė atskaitomybė buvo sudaryta nesiremiant inventorizacijos aprašais, iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą nebuvo įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir apskaitos duomenys nebuvo pagrįsti turto įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis, kuo buvo pažeista 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 9 d. nuoroda, kad ,,iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, o pagal 10 d. nuorodas ,,apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis...“, dėl ko laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendis ir skundžiamas Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nuosprendis nėra tapatūs, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde. Šiais nuosprendžiais S. K. nuteistas už tame pačiame LR BK straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nusikaltimai yra skirtingi, padaryti pažeidžiant ir nesilaikant skirtingų teisės aktų nuostatų ir nelaikytini viena tęstine nusikalstama veika. 2010-05-27 nuosprendžiu S. K. buvo teisiamas už tai, kad pasirašė kasos suvestiniuose dokumentuose ne ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu, tuo pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 16 str. 1 p., 12 str. 4 d. ir 14 str. 2 d., ir dėl to, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą nebuvo įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir apskaitos duomenys nebuvo pagrįsti turto įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis, kuo buvo pažeistos 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 9 d. ir 10 d. numatytos normos. Skundžiamu Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-20 nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas už tai, kad nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. ir 1996-02-22 Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” patvirtintais reikalavimais, nenustatė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų.
Nors 2010-05-27 nuosprendžiu teismas konstatavo, kad formatinės pjovimo staklės „Holz Her Cut 70“ buvo neįtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir UAB (duomenys neskelbtini) inventorizacijos dokumentus, tačiau teismas nenustatė, kad tai įvyko dėl dokumentų praradimo, kaip skunde nurodo apeliantas. Pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad 2010-05-27 nebuvo nustatyta, kad nėra automatinių medžio pjovimo staklių „Holz Her Cut 70" įsigijimo dokumentų ir kitų dokumentų, buvo konstatuotas tik nesavalaikis jų įforminimas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl dokumentų neišsaugojimo kaltinimas ankstesnėje Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nuteistajam reiškiamas nebuvo ir šių aplinkybių minėtas teismas nenagrinėjo.
Tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu S. K. neigė savo kaltę ir nurodė, kad tuo metu, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tvarkingai, samdant buhalterines įmones arba individualias buhalteres ir, nors dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos įsakymo jo asmeniškai priimto nebuvo, viskas buvo tvarkoma pagal priimtus LR buhalterinės apskaitos įstatymus. Nurodo, kad nebuvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi nuo 2008 metų pradžios, todėl dėl to, kad šiuo metu nėra išsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, yra kaltas dabartinis (duomenys neskelbtini) direktorius. Tačiau Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas". Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo iki 2008-10-31 (t.2, b.l. 14-21), todėl jis turi atsakyti už pažeidimus, kurie buvo nustatyti jo darbo laikotarpiu. Be to, iš 2008-11-15 (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto priėmimo perdavimo akto bei (duomenys neskelbtini) perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų aprašo matyti direktoriaus S. K. naujai paskirtam direktoriui V. N. perduoti dokumentai ir turtas, kuriuose automatinio pjovimo staklių „Holz Her Cut 70“ įsigijimo dokumentai ilgalaikio turto apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2006-03-22 iki 2008-10-31 nenurodomi (1t., b.l. 47-48, 49). Todėl bylos duomenimis pagrįstai įrodyta, kad 2006 m. bendrovės apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti dėl bendrovės vadovo S. K. kaltės, kuris, nenustatęs apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino tinkamos savo įmonės apskaitos dokumentų apsaugos.
Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi apeliantas yra neteistas, dirba, žalos Lietuvos valstybei nepadarė, nusikaltime kryptingos tyčios nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir S. K. paskirtos bausmės teisingumu. Pirmosios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į tai, kad S. K. charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis dirba, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai jo atžvilgiu geriausiai bus pasiekti paskyrus jam baudą. LR BK 61 str. 1 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės išvardintos LR BK 59 str. Nors šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas LR BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Kolegijos nuomone, S. K. paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda nėra aiškiai per griežta.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai LR BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.