- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- I-918-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03296-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- H. R.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui H. R.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu kuriuose prašo:
1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 28-663(1);
2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 2S-4251; 3)
3) priteisti 7 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. liepos 13 d. jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad žiūrėjo televizorių, nors turėjo miegoti.
Mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes televizoriaus jis nežiūrėjo, o buvo atsikėlęs išgerti vandens. Dėl paskirtos nuobaudos su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau skundas buvo atmestas ir nurodyta, kad nuobauda paskirta teisėtai.
Tiek skiriant nuobaudą, tiek priimant sprendimą nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pareigūno teiginius, jog jis žiūrėjo televizorių. Mano, kad skiriant nuobaudą yra vykdoma diskriminacija iš Vilniaus pataisos namų administracijos pusės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytą reikalavimą ir išdėstytus motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ patvirtintoje dienotvarkėje nustatyta, kad nuo 20 iki 21 val. numatytas laisvalaikis, nuo 21 iki 21.20 val. vakarinis patikrinimas (skaičiuotė), nuo 22.40 iki 23 val. pasiruošimas miegui, o nuo 23 iki 7 val. numatytas miegas. Jokių individualių išimčių pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nėra numatyta, todėl ir pareiškėjui pagrįstai taikomas reikalavimas, draudžiantis po 23 val. (prieš poilsio ir švenčių dienas po 24 val.) žiūrėti televizorių.
2016 m. liepos 9 d. 1 val. nakties pareigūnui užėjus į I-ojo gyvenamojo korpuso 303-čią gyvenamąją patalpą, buvo pastebėta, kad pareiškėjas po signalo „Miegas“ gulėjo savo miegamoje vietoje ir žiūrėjo televizorių. Nors pareiškėjas ir buvo savo miegamoje vietoje, tačiau privalėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, laikytis nuteistiesiems privalomos dienotvarkės, t. y. laikytis teisės aktuose įtvirtintos pareigos, šiuo atveju nežiūrėti televizoriaus. Neatlikdamas šių veiksmų, pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam nuobauda skirta pagrįstai.
Mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu. Nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją, pažeidus bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus. Pareiškėjo skunde nėra nurodytos suinteresuotumo priežastys, todėl tarnybinis pranešimas neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.
Be to, pareiškėjui skirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo nustatyti. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, drausmės komisijos teikimu. Nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos. Skirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundo aplinkybes grindžia abstrakčiais teiginiais, prašo kritiškai vertinti pareiškėjo pateiktus kitų nuteistųjų rašytinius paaiškinimus, nes Vilniaus pataisos namų nuomone tai akivaizdus bandymas klaidinti teismą, siekiant padėti pareiškėjui išvengti drausminės nuobaudos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad pareiškėjo padarytas rėžimo reikalavimų pažeidimas yra tinkamai užfiksuotas, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Nutarimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 28-663(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 2S-4251 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 9 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistojo H. R. drausmės pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 9 d. 1 val. nakties I-ojo gyvenamojo korpuso apėjimo metu, užėjus į 303-čią gyvenamąją patalpą, buvo pastebėta, kad 4-o būrio nuteistasis H. R., po signalo „Miegas“, gulėdamas savo miegamojoje vietoje žiūrėjo televizorių. Tuo nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę (b. l. 47).
2016 m. liepos 11 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad 2016 m. liepos 9 d. 1 val. nakties į gyvenamąją patalpą užėjus pareigūnui jis sėdėdamas lovoje gėrė vandenį, o ne žiūrėjo televizorių (b. l. 48).
2016 m. liepos 13 d. įvyko Vilniaus pataisos namų drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta, už padaryta pažeidimą, siūlyti Vilniaus pataisos namų direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą (b. l. 45-46).
2016 m. liepos 13 d. Vilniaus pataisos namų direktorius priėmė nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-663(1), kuriuo nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – papeikimą (b. l. 44).
Pareiškėjas nesutikdamas su jam skirta nuobauda 2016 m. liepos 15 d. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 28-663(1) jam skirtą nuobaudą (b. l. 26).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2016 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-4251, kuriame nurodė, kad pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai ir atmetė pateiktą skundą (b. l. 8-7).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 2 straipsnio dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. 3 straipsnio dalyje nurodyta, kad specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai.
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, specialiąją nuteistųjų pareigą, t. y. tai kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad 2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus pataisos namų direktorius priėmė įsakymą Nr. 3-83 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ (b. l. 42). Patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad nuo 20 iki 21 val. nuteistiesiems numatytas laisvalaikis, o nuo 23 val. iki 7 val. miegas (poilsio ir švenčių dienomis nuo 24 val. iki 8 val.) (b. l. 43). Atsakovas Vilniaus pataisos namai nurodė, kad nepertraukiamo miego metu visiems nuteistiesiems yra draudžiama žiūrėti televizorių (b. l. 40).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nesilaikė Vilniaus pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir 1 val. nakties, kuomet buvo nepertraukiamo miego laikas žiūrėjo televizorių, todėl jam buvo skirta nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas pateikė kartu su juo buvusių gyvenamojoje patalpoje trijų nuteistųjų liudijimus, patvirtinančius pareiškėjo teiginį, kad jis televizoriaus nežiūrėjo, o patikrinimo metu tiesiog sėdėjo ant lovos ir gėrė vandenį (b. l. 8-10). Jokių kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė.
Liudytojas pareigūnas T. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2016 m. liepos 9 d. 1 val. nakties užėjus į 303 gyvenamąją patalpą pastebėjo, kad pareiškėjas žiūri televizorių. Buvo tamsu, todėl labai gerai matėsi, kad televizorius yra įjungtas. Šioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas turi individualų televizorių.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų liudijimai buvo pateikti tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teikdamas skundą dėl paskirtos nuobaudos Kalėjimų departamentui pareiškėjas šių liudijimų prie skundo nepridėjo. Taip pat, pažymėtina, kad liudijimuose nėra nurodyta tiksli jų surašymo data, t.y. nurodyti tik metai ir mėnesis. Šios aplinkybės kelia abejonių liudijimų teisingumu. Todėl, teismas, nagrinėjamu atveju, konstatuoja, kad pateikti kartu gyvenamojoje patalpoje buvusių nuteistųjų liudijimai nėra pakankamas įrodymas, kurių pagrindu būtų galima pripažinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 28-663(1) ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 2S-4251 neteisėtais.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 28-663(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. 2S-4251 yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas prašo priteisti 7 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamus sprendimus, taigi teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjas neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo H. R. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.