Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. nuteistas :

- pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

Priteista iš G. R. E. J. 10000 Lt ir A. Š. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 13,5 Lt proceso išlaidų valstybei.

A. J. ir A. Š. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2007 m. birželio 5 d., apie 18.20 val., parke, esančiame(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo metu, iš pykčio smogdamas vieną kartą peiliu į kaklą E. J., padarydamas durtinę dešinės kaklo pusės žaizdą su gerklų ir trachėjos pažeidimu, poodinę emfizemą kakle, krūtinės ląstos poodyje ir tarpuplautyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. J. sveikatą;

2007 m. birželio 5 d., apie 18.30 val, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia kultūros namų, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas peilį, užpuolė automobilyje sėdėjusį A. Š. ir, stumdamas jį nuo vairo bei smogdamas jam peiliu vieną smūgį į krūtinę, peiliu sužalodamas dešinę plaštaką ir tuo nežymiai sutrikdydamas sveikatą, pagrobė A. Š. automobilį ,,Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 7000 Lt žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo pakeisti teismo nuosprendį : jo veiką iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo nesiekęs sužaloti nukentėjusiojo E. J., o tik pagąsdinti, kad galėtų pabėgti nuo nukentėjusiojo ir jo draugų. Apelianto nuomone, jo nuteisimą lėmė tai, kad jis anksčiau teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, panaudojant peilį. Šio nusikaltimo metu jis turėjo tik nedidelį peiliuką maistui pjaustyti ir neturėjo jokio išankstinio tikslo juo ką nors sužaloti. Specialistas šio peilio nepriskyrė prie nešaunamųjų ginklų.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo E. J., liudytojų E. B. ir L. I. parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose neigė, kad įvykio metu prie jų būtų priėję nukentėjusiojo draugai, o teisme parodė, kad prie jų buvo priėję du draugai, su kuriais nukentėjusysis trumpai pakalbėjo ir su jais išsiskyrė. Liudytojas E. B. pirminiuose parodymuose neigė, kad G. R. ir E. J. ginčijosi, nurodė buvęs toliau nuo vietos, kurioje G. R. sužalojo nukentėjusįjį ir nematęs jokių nukentėjusiojo draugų ir nukentėjusiojo sužalojimo momento. Teisminio nagrinėjimo metu E. B. parodė negirdėjęs G. R. ir nukentėjusiojo ginčo, nors jie trise sėdėję ant suolo ir nukentėjusysis buvo uždėjęs ranką ant liudytojo peties. Liudytoja L. I. patvirtino, kad tarp G. R. ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Apelianto nuomone, liudytojas E. B. pakeitė parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusysis E. J. neigia jį užpuolęs, nes bijo savo draugų.

Apeliantas teigia avarijos metu rankos nesusižalojęs, nes automobilio stiklai nebuvo išdaužti, automobilyje rastas kraujas yra ne jo. Jo ranką sužalojo nukentėjusysis, bandydamas jį apkabinti ir laikydamas už rankos. Nurodo, kad išgertuvių metu tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl draugų skaičiaus, jis netyčia nukentėjusiajam užlipo ant rankos, po to jie vėl gėrė alų. Atėjus nukentėjusiojo draugams, nukentėjusysis sugriebė jį už rankos, kažkuris iš jo draugų jam smogė į kaklą, nukentėjusiajam bandant apkalbinti jo kaklą ir pargriauti, bet jis, bandydamas išsisukti, iš kišenės išsitraukęs peilį, norėdamas pagąsdinti, netyčia E. J. pataikė į kaklą. Nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Nuteistasis teigia sutinkantis su jam priteistų atlyginti sumų dydžiais.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės įvykdžius sunkų E. J. sveikatos sutrikdymą ir A. Š. turto plėšimą. Apeliaciniu skundu G. R. neginčija savo nuteisimo pagal BK 180 str. 2 d., tačiau mano, kad jo padarytas tyčinis sunkus E. J. sveikatos sutrikdymas turi būti perkvalifikuotas į neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. R. analogišką pateikiamai skunde gynybinę versiją apie tai, kad jis E. J. sužalojo gindamasis, kai šis su dviem draugais jį užpuolė. Nukentėjusiojo E. J. ir liudytojo E. B. parodymais nustatyta, kad jokių E. J. draugų įvykio vietoje nebuvo, E. J. G. R. neužpuolė ir jo nemušė. E. J. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs : jis parodė, kad jam kartu su E. B., L. I. ir G. R. parke geriant alų, G. R. jam grasino, po to jis, palydėjęs L. I., grįžo ir trise tęsė išgertuves, kurių metu nuteistasis dūrė peiliu jam į kaklą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad išgertuvių pradžioje jis nubėgo pasisveikinti su netoliese einančiais draugais. Tačiau nukentėjusysis kategoriškai paneigė G. R. teiginius, kad jis ar jo draugai užpuolė nuteistąjį ir su juo mušėsi. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybės, kad prieš sužalojimą pro įvykio vietą praėjo jo draugai, tačiau tai nesuteikia jokio pagrindo laikyti jo parodymus nepatikimais, nes tai nesusiję su esminėmis bylos aplinkybėmis. Nukentėjusysis pripažino prieš nusikaltimą vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau, įvertinus jo parodymų nuoseklumą, matyti, kad girtumas neturėjo įtakos jo sugebėjimui adekvačiai suvokti ir įsiminti įvykio aplinkybes.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas E. B., parodęs, kad, jiems girtaujant, nukentėjusiajam jų paprašius pinigų, jis ir G. R. paaiškino, kad neturi, po to G. R. atokiau bendravo su nukentėjusiuoju ir jis, netrukus išgirdęs G. R. kvietimą bėgti, nubėgo. Liudytojas teigė sužalojimo momento nematęs, tačiau nurodė, kad tuo metu be jo, nukentėjusiojo ir nuteistojo, įvykio vietoje jokių kitų asmenų nebuvo, muštynės nevyko. E. B. procesinė padėtis ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtinga – jis buvo įtariamuoju, o nutraukus prieš jį ikiteisminį tyrimą ( 2 t. 96-97 b. l. ) tapo liudytoju, tačiau jokių esminių skirtumų jo kaip įtariamojo ir liudytojo duotuose parodymuose nėra, todėl skundo argumentas, esą E. B. keitė parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįstas. Apeliantas, teigdamas, kad E. B. keitė parodymus, esminių skirtumų skunde taip pat nenurodė. Priešingai, jo skunde pateikiama liudytojo ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų santrauka patvirtina jų nuoseklumą.

Apelianto teiginys dėl liudytojos L. I. parodymų nenuoseklumo yra deklaratyvus, nes jokie skirtumai skunde neaptarti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusysis su nuteistuoju išgertuvių metu ginčijosi, tačiau paties sužalojimo nematė, nes iš įvykio vietos išėjo anksčiau. Kadangi liudytojos parodymai nėra susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs šių parodymų turinį, jais nuteistojo kaltės sužalojus E. J. nemotyvavo.

Vertinant nuteistojo parodymus apie E. J. sužalojimą, matyti, kad juose buvo esminių prieštaravimų. Teisminio nagrinėjimo metu jis parodė neprisimenantis, dėl ko susiginčijo su nukentėjusiuoju, o tuo metu, kai E. J. peiliu smogė į kaklą, kitų žmonių šalia nebuvo. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose G. R. teigė nukentėjusįjį sužalojęs gindamasis mojuodamas peiliu po to, kai vienas iš dviejų nukentėjusiojo draugų jam smogė į kaklą, G. R. patvirtino, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Nesutapimus savo parodymuose nuteistasis aiškino praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo nusikaltimo padarymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio iki teismo posėdžio buvo praėję tik penki mėnesiai, G. R. yra jauno amžiaus, nesergantis psichine liga asmuo ( 2 t. 133 b. l. ), jo nurodyta parodymų apie esmines nusikaltimo aplinkybes priežastis negali būti laikoma patikima.

Nuteistasis kaip vieną aplinkybių, patvirtinančių jo teiginį, esą jo ranką sužalojo nukentėjusysis, konflikto metu laikydamas už rankos, nurodo teismo medicinos specialisto išvadą. Šioje išvadoje konstatuota, kad G. R. nustatyti sužalojimai 11 kūno sričių : dešiniajame peties sąnaryje, kakle, žastuose, dešiniojoje alkūnėje ir dilbiuose. Sužalojimai padaryti, paveikiant nedidelio paviršiaus šiurkščiais daiktais ir aštrias briaunas turinčiais daiktais. Atsakydama į klausimą, ar sužalojimui G. R. galėjo būti padaryti autoįvykio metu, teismo medicinos specialistė nurodė, kad kairiojo dilbio odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti stiklu. Odos nubrozdinimai kitose kūno dalyse galėjo būti padaryti, susižalojant šias sritis į automobilio salono dalis, automobiliui atsitrenkus į kliūtį. Sužalojimai nebūdingi suduodant smūgius kumščiais, spardant ar kitais kietais bukais daiktais. Kovos ir savigynos požymių nenustatyta ( 2 t. 49-50 b. l. ). Taigi G. R. nustatytų sužalojimų susidarymo mechanizmas – paveikiant šiurkščiais ir aštriabriauniais daiktais, o ne smūgiuojant ar spardant – paneigia nuteistojo versiją, kad jį sužalojo nukentėjusysis, laikydamas už rankos ir bandydamas apkabinti. Apelianto teiginiai, kad jis negalėjo susižaloti, po E. J. sužalojimo iš įvykio vietos išvykdamas pagrobtu automobiliu ,,Audi 80”, nes automobilio greitis buvo nedidelis, o jo stiklai neišdaužti, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, prie jo esančių fotolentelių ir transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilis ,,Audi 80” atsitrenkęs į medį, jo priekinė dalis sulankstyta, o priekinis vairuotojo pusės stiklas įskilęs (1 t. 70-78, 94-95 b. l. ). Pats nuteistasis apklausų metu parodė, kad, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į medį. Apžiūrėjus automobilį, nuo jo durelių ir stogo paimti kraujo pėdsakai. Byloje neatliktas biologinis tyrimas, todėl nenustatyta, kokio tai asmens kraujas, tačiau tai nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jį sužalojęs nukentėjusysis, nes ši versija visiškai paneigta aptartų įrodymų visuma.

Nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo veiką į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo negali būti tenkinamas. Pagrindinis BK 135 str. ir 137 str. numatytų nusikaltimų požymis yra skirtinga kaltės forma. G. R. smurtinių veiksmų pobūdis, sužalojimo mechanizmas, suduoto smūgio lokalizacija, panaudotas įrankis, nukentėjusiojo žaizdos pobūdis rodo, kad nuteistasis vadovavosi ne gynybiniais, bet puolamaisiais tikslais, siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį E. J.. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta dešiniosios kaklo pusės durtinė žaizda su gerklų ir trachėjos pažeidimu ( 1 t. 34-35 b. l. ), o tai rodo, kad nuteistasis smūgį sudavė kryptingai, koncentruodamasis į apibrėžtą gyvybiškai svarbią žmogaus kūno sritį. Nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas specialiai žaloti pritaikytu įrankiu – peiliu. Nuteistasis teigia, kad jis mojavo peiliu, tačiau nukentėjusiajam padarytos žaizdos pobūdis – durtinė – rodo, kad jis atliko koordinuotus veiksmus, nes peilio geležtė smigo į nukentėjusiojo kaklą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis suvokė, kad jo suduotas smūgis yra pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad šiuo smūgiu gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, ir norėjo tokių pasekmių, tiksliai nekonkretizuodamas galimo sveikatos sutrikdymo masto, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Nuteistojo skundo argumentas, kad jis neturėjo išankstinio tikslo sužaloti nukentėjusįjį, rodo jį veikus staiga susiformavusia tyčia. Tačiau ši tyčios rūšis nesuteikia pagrindo, kaip neteisingai mano nuteistasis, jo veiką laikyti neatsargiu nusikaltimu. Nuteistojo veikos kvalifikavimui turi įtakos jo veikos pasekmė, o ne įrankis, kuris buvo panaudotas nukentėjusiojo sužalojimui, todėl specialisto išvada nustatyta aplinkybė, kad peilis, kuriuo nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį, yra buitinės paskirties ir nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų ( 1 t. 99-100 b. l. ), taip pat neturi jokios įtakos nuteistojo veikos teisiniam vertinimui.

Teismas, skirdamas G. R. bausmes tiek už sunkų sveikatos sutrikdymą, tiek už plėšimą, teisingai taikė BK 54 str., 61 str. 1-3 d. nuostatas ir nurodė išsamius bausmės dydžio nustatymo motyvus, todėl nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad nuosprendyje jam paskirtos bausmės dydis grindžiamas tik jo teistumu už sunkų sveikatos sutrikdymą, panaudojant peilį. Tačiau BK 54 str. 2 d. 5 p. įpareigoja teismą, skiriantį bausmę, atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę. Anksčiau jo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, esant panašioms aplinkybėms – peiliu žalojant nukentėjusiojo kaklą ( 2 t. 117-118 b. l. ) – neabejotinai neigiamai apibūdina G. R. asmenybę. Subendrindamas bausmes, teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Jokių argumentų dėl mažintino bausmių dydžio, išskyrus netenkintiną prašymą perkvalifikuoti veiką, apeliantas nepateikia ir savo skunde. Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui pagal BK 135 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo asmenybę; jos nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti šias bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.