Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-27 · Administracinė byla Nr. eI3-124-1064/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-27
Bylos Nr.
eI3-124-1064/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02983-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Setta Vilnius“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-124-1064/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02983-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Setta Vilnius“ atstovams advokatui A. B. ir A. G.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovui advokatui L. M.,

nuotoliniame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Setta Vilnius“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Setta Vilnius“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 19 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – ir Skyrius) 2018 m. birželio 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-66 (toliau – ir Aktas), kuriuo už 2013 – 2015 metų mokestinius laikotarpius buvo priskaičiuota 4458,11 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis, nes UAB „Setta Vilnius“ iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) gauti patvirtinimai už 0,211 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, už 0,859 t – 2014 metais ir už 1,157 t – 2015 metais yra laikomi netekę galios.

Pareiškėjos teigimu, nesutikdama su priskaičiuotu mokesčiu bei nepraleisdami terminų ji pateikė atsakovui rašytines pastabas, tačiau rašytines pastabas atsakovas atsisakė priimti ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Aktą ir įpareigojo pareiškėją per 20 dienų sumokėti Sprendimu patvirtintą 4458,11 Eur sumą.

Pareiškėjos manymu, priskaičiuotas mokestis už pirmiau nurodytus mokestinius laikotarpius yra neteisėtas, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 ir 9 straipsniuose įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą. Akte ir Sprendime buvo nurodyta, jog prievolė UAB „Setta Vilnius“ mokėti už 0,211 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, už 0,859 t - 2014 metais ir už 1,157 t - 2015 metais atsirado dėl to, jog neva buvo panaikinti iš VŠĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ gauti patvirtinimai apie šių atliekų sutvarkymą. Tačiau pagal įmonės turimus patvirtinimus, to paties Skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54 ir 2017-12-18 sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo buvo neva panaikinti VŠĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra aišku, ar pareiškėjai mokestis buvo priskaičiuotas pagal panaikintus patvirtinimus, ar pagal pareiškėjai VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus ir pagal Skyriaus panaikintus UAB „Metrail“ išrašytus metalinių pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Pareiškėjos teigimu, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė ir pateikė pareiškėjai patvirtinimus apie perdirbtas metalines pakuotes vadovaudamasi UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių sutvarkymą įrodančiais dokumentais. UAB „Setta Vilnius“ už 0,211 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais gavo iš VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2014 m. sausio 30 d. patvirtinimą Nr. 1314VI0282- 5513-6584, kuris buvo išrašytas vadovaujantis UAB „Metrail“ išduota pažyma Nr. 1314VI0023-4994-5513. Už 0,859 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais buvo gautas iš VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2015 m. vasario 19 d. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-6584, kuris buvo išrašytas vadovaujantis UAB „Metrail“ išduota pažyma Nr. 1414VI0001-4722-5513. Tačiau iš Skyriaus 2017 m gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 priedų matyti, prie pareiškėjos, kaip panaikintas, buvo priskirtas VŠĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimas, kurio numeris yra kitas: 1314VI0001-5513-6584, o jis surašytas vadovaujantis taip pat kita UAB „Metrail“ išduota pažyma numeriu: 1314VI0001-4994-5513. Taip pat yra ir su patvirtinimu už 2014 metus. Už 2014 m. buvo panaikintas VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimas, kurio numeris nors ir sutampa su pareiškėjai išduotu, tačiau surašytas jau kita UAB „Metrail“ išduota pažyma Nr. 1414VI0005-4994-5513. Akte ir Sprendime nėra išsamių paaiškinimų, kodėl pareiškėjai yra priskaičiuotas mokestis, jeigu jai išduoti VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimas 2014 m. sausio 30 d. Nr. 1314VI0282-5513-6584 ir UAB „Metrail“ išduotos pažymos Nr. 1314VI0023-4994-5513, Nr. 1414VI0001-4722-5513 nėra panaikinti. Todėl kilus neaiškumams, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu UAB „Setta Vilnius“ atsirado mokestinė prievolė sumokėti 4458,11 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis, manytina, jog Aktas ir Sprendimas yra neteisėti, nes akivaizdžiai pažeidžia MAĮ 6 ir 9 straipsniuose įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą.

Pareiškėjos manymu, Aktas ir Sprendimas bei juose nurodytas reikalavimas sumokėti papildomą 4458,11 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis yra neteisėtas, nes pažeidžia MAĮ 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintą teisingumo principą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. eI-1570-789/2018, kurioje VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumą. Tokia pati byla yra ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1570-789/2018 2018 m. birželio 6 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atidėjo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirtą teismo posėdį ir bylos sustabdymo klausimą dėl galimybės šalims sudaryti šioje byloje taikos sutartį paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. rugsėjo 12 d. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad teismo nuomone, šioje byloje buvo pateikti įtikinami ginčo šalių paaiškinimai, kurie patvirtina aplinkybę, jog ginčo šalys siekia ginčą užbaigti sudarydamos taikos sutartį. Taikaus susitarimo esmė yra bylos nutraukimas su sąlyga, jog mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 nebus išieškomi. Todėl esant tokioms administracinės bylos Nr. eI-1570-789/2018 ir 2017-12-18 sprendimo Nr. VR-17.5- 82 galiojimo aplinkybėms, reikalavimas Akte ir Sprendime sumokėti aukščiau paminėtą mokestį neatitinka protingumo kriterijaus. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai sumokamas mokestis, kuris realios taikos sutarties atveju, vis tiek bus grąžintas mokesčio mokėtojui. Todėl pareiškėja mano, kad Aktas ir Sprendimas naikintini ir kaip prieštaraujantys MAĮ 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintam teisingumo principui.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnio nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis. Mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, įrodantys atliekų sutvarkymą (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (šiuo atveju Departamentas), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo”, 56 punktu, nustatančiu, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima Departamentas (redakcija galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Todėl jeigu yra panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata nėra taikoma.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38- 19)-VR-1.7-14957 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą ir ją susimokėti, tačiau pareiškėja to nepadarė.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Aktas ir Sprendimas yra neteisėti, nes akivaizdžiai pažeidžia MAĮ 6 ir 9 straipsniuose įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą. Nurodo, kad Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyrius 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-6686 kreipėsi į VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ su prašymu pateikti informaciją kokioms įmonėms (gamintojams ir (ar) importuotojams) ir už kokį pakuočių atliekų kiekį (tonas) buvo paskirstyti patvirtinimai, kurie išrašyti UAB „Metrail“ panaikintų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-17-396 informavo Departamentą, kad visa prašoma pateikti informacija yra pateikta Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS). Buvo atsisakyta teikti papildomą informaciją Departamento pareigūnams. Atliekant pareiškėjos patikrinimą buvo vadovautasi duomenimis, kuriuos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikė IKS (būtent IKS oficialiai pateiktas dokumentas yra atskaitos taškas, kuris buvo vertintas atliekant patikrinimą. Popierinis dokumentas, kurį gavo įmonė (šiuo atveju Pareiškėja) yra netinkamas, jau vien dėl to, kad neatitinka ISK pateiktiems duomenims). Visi dokumentai ir patvirtinimai rengiami ir išrašomi elektroniniu būdu – naudojantis IKS. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ aiškiai nurodė, kad visi patvirtinimai ir informacija kokioms įmonėms išrašytų įrodančių dokumentų pagrindu išrašyti patvirtinimai yra IKS, tokia pateikta informacija ir vadovavosi. Aplinkybė, kad pareiškėja gavo patvirtinimą, kurio duomenys nesutampa su IKS pateiktais duomenimis negali būti laikoma reikšminga, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad yra pažeistas MAĮ 6 ir 9 straipsniuose įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas.

Žemesnės instancijos teismas

Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuri susijusi su nagrinėjama byla ir tarp jų yra prejudicinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta nutartimi atliko skaičiavimus ir surašė išvadą. Nurodo, kad skundžiamu Departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d., sprendimu Nr. 19 patvirtintą 4458,11 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą mažintina iki 2725 Eur.

Departamentas nurodo, kad LVAT nutartimi panaikino Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

Departamento teigimu, atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 p., 129.2. p. mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, bei dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Mokesčio perskaičiavimas atliktas už 2013 ir 2014 metus. 2015 metų 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-66 paskaičiuoti ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 19 patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai įmonei nekeičiami. Todėl, atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 2725 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama 2023 m. vasario 6 d. Išvadoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti iš dalies, nurodydami, kad sutinka sumokėti patikslintą (perskaičiuotą) sumą, kuri nurodyta Išvadoje. Trečiojo suinteresuoto asmens atsakovas palaikė pareiškėjų poziciją ir prašė skundą tenkinti iš dalies. Atsakovo atstovė, atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus ir Išvadą, prašė skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 19 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad vykdydama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontroles skyrius atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-66.

Departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 19 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą.

Departamentas, priimdamas Sprendimą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu Nr.VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 m. – 2015 m. mokestiniais laikotarpiais. Todėl pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 m. – 2015 m. laikotarpiais. Pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, nusprendė patvirtinti 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-66 ir patikrinimo metu apskaičiuotą už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius privalomą sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį sumą – 4458,11 Eur.

Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad LVAT išnagrinėjo administracinę bylą (Nr. eA-927-525/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje buvo ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriuo tenkintas PTO skundas ir panaikintas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjos PTO skundą tenkino iš dalies.

LVAT panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio.

Likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėja už Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, Įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), taip pat kiti pirmiau nurodytų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek tai nenustatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys). Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui Įstatymo redakcijos 1 dalies 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34-25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – ir Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Akte ir Sprendime nėra išsamių paaiškinimų, kodėl pareiškėjai yra priskaičiuotas mokestis, jeigu jai išduoti VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ patvirtinimas ir UAB „Metrail“ išduotos pažymos nėra panaikinti, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su atsakovo 2023 m. vasario 6 d. Išvadoje pateiktais skaičiavimais, t. y. skunde nurodytų neatitikimų neginčijo ir sutiko su atsakovo apskaičiuota (patikslinta) 2725 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma. Todėl teismas laiko, kad šalys neginčija, jog Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, tuo pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams (įskaitant ir pareiškėjai) išrašyti patvirtinimai. Pareiškėja 2018 m. gegužės 25 d. pranešimu buvo informuota, kad pradėtas jos mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaravimo teisingumo patikrinimas, kurio rezultatas – 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-66 ir skundžiamas Sprendimas.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat nustato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus ir pripažino, kad atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus (administracinė byla Nr. eA-927-525/2022) mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, bei dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Kiti skundžiamu Departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 19 patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai įmonei nebuvo keičiami, todėl, atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 2725 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Taigi, Departamentas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nurodytą Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti.

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu.

Atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko skaičiavimus, kad pareiškėja privalo sumokėti 2725 Eur (vietoje pirmiau apskaičiuoto 4458,11 Eur) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė Išvadoje.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja teismui neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo ir (ar) dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos 2013–2015 metais priduotos pakuotės. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja su atsakovu, tiek PTO sutiko su Išvadoje pateiktų skaičiavimų suma ir prašė skundą tenkinti iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, nustatant, jog pareiškėja turi sumokėti 2725 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistas apmokestinamąsias pakuotes.

Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nors pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, o mokėtinos sumos pokytis atsirado įvertinus LVAT priimtą sprendimą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Setta Vilnius“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 19 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 4458,11 Eur mokesčio sumą iki 2725 Eur.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova