Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1263-1034/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2023-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-32-1034/2024Nutartis · 2024-01-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e1-1263-1034/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00111-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
I. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1263-1034/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00111-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Plungės rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

2. Kretingos rajono apylinkės teismo 1994 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams;

8. Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

12. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. M. 2023 m. sausio 1 d. apie 11.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su A. J. metu, tyčia dešine ranka sugriebė jai už plaukų ir laikydamas už jų sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine A. P. ir podukra A. J. grįžo iš Naujųjų metų šventės, šventė (duomenys neskelbtini) su draugais, visi buvo neblaivūs, kiek buvo suvartoję alkoholio, pasakyti negali, nes neprisimena. Jie grįžo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena su A. P., butas nuosavybės teise priklauso A. P., šiuose namuose A. J. negyvena, tik kartais atvažiuoja, nes gyvena kažkur už Vilniaus. Ji tądien buvo atvažiavusi į svečius, nes buvo susitarę švęsti Naujuosius metus kartu. Su A. J. sutaria gerai, niekada nebuvo jokių problemų, bet dėl šio konflikto kaltas alkoholis. Nelabai pamena šio įvykio, nes buvo stipriai neblaivus, žino, kad A. J. jį kažkaip įžeidė ar pastūmė, jį sunervino, todėl ir prasidėjo konfliktas. Atsimena, kad jis paėmė A. J. už plaukų, daugiau veiksmų neprisimena. Gali būti, kad trenkė į pakaušį, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, bet to neprisimena. Po konflikto iš buto išėjo. Šio įvykio detalių tiksliai negali papasakoti, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Šio konflikto metu A. J. jam sudavė su kažkuo į veido sritį, todėl jam prakirstas antakis, bėgo kraujas. Dėl praskelto antakio pretenzijų neturi. Sugyventinė matė šį įvykį, buvo kambaryje, bet į konfliktą nesivėlė. Dėl šio įvykio gailisi. Su A. J. po įvykio susitaikė, jis jos atsiprašė ir ši jam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 11 val. su mama A. P. ir patėviu I. M. grįžo iš naujametinio vakarėlio namo, t. y. į mamos butą, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę namo norėjo eiti miegoti, tad su mama pasakė patėviui, kad ir jis eitų miegoti, kad netrukdytų joms ilsėtis. Patėviui I. M. toks jų paliepimas nepatiko, jis labai suagresyvėjo, pradėjo šaukti, keiktis, vadinti jas įvairiais negražiais žodžiais, kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį. Ji buvo koridoriuje, kai tuo metu prie jos priėjo patėvis ir dešine ranka suėmė už plaukų. Ji pradėjo priešintis ir šaukti, jis laikydamas ją dešine ranka už plaukų, kaire ranka smogė į galvos sritį, t. y. pakaušį. Kiek kartų smogė, negali pasakyti, gal kokius 4 ar 5 kartus. Po to, I. M. laikydamas ją už plaukų pradėjo tempti ją per koridorių iki tualeto durų. Ji pradėjo šaukti mamos pagalbos, mama atbėgusi bandė I. M. nuo jos atskirti, tačiau jis ją nustūmė. Tuomet mama A. P. atidarė pagrindines buto duris į koridorių ir išbėgo pati į koridorių. Kaip tik tuo metu išėjo kaimynas su šunimi į koridorių ir jos abi su mama pradėjo šaukti to vyro pagalbos, kad jis iškviestų policiją. Jai pavyko iš patėvio išsivaduoti, patėvis nuėjo į jo ir mamos kambarį ir pradėjo mėtyti drabužius, daryti netvarką, o ji tuo metu išbėgo iš buto į koridorių ir užlipo į kitą namo aukštą, kad patėvis jos nerastų. Ji nematė, ką patėvis veikė bute su mama, tačiau pasak mamos, jis paėmė striukę, dokumentus ir išėjo iš buto. Gali būti, kad išėjo į stoties pusę, į ten esantį barą, kadangi jis turi ten daug pažįstamų, baro pavadinimo neatsimena. Tuomet atvažiavo policija. Dėl patėvio I. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Policija jau buvo kviesta du kartus dėl patėvio, kadangi jis smurtavo prieš jos mamą. Paskutinį kartą buvo kviesta maždaug prieš pusę metų. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad jai grįžus į namus po naujametinio vakarėlio, jos patėvis I. M. dar norėjo vartoti alkoholį, tačiau ji jam pasakė eiti miegoti, kadangi žinojo, kad atvažiuos jos sesuo su vaikinu. Visi trys, t. y. jos mama, ji ir I. M. buvo neblaivūs. Po kelių jos pastabų dėl alkoholio vartojimo, I. M. supyko ir pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, jo akyse matė agresiją. Tuo metu I. M. sėdėjo kambaryje ant lovos. Ji jo paklausė, kodėl jis taip kalba su ja ir liepė jam eiti iš buto. Tai išgirdęs, I. M. dešine ranka sučiupo jai už palaidų plaukų ir pradėjo šaukti, kas ji čia tokia, kad gali varyti jį iš namų. Tuo metu, kai I. M. sučiupo jai už plaukų, ji pajuto fizinį skausmą, pradėjo rankomis atmušinėti jo ranką, kad jis ją paleistų, tačiau laikydamas sugriebęs už plaukų ta pačia ranka kelis kartus trenkė į galvą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Atsimušinėjant rankomis, ko gero, pataikė jam į antakį ir taip sužalojo, kadangi ant dešinės rankos mažojo piršto turi žiedą su masyviu akmenuku, kuris galėjo sužaloti, tačiau tai nebuvo tyčinis veiksmas ir siekis jį sužaloti, ji norėjo tiesiog, kad jis ją paleistų. Išgirdusi, kad tarp jų su I. M. vyksta konfliktas, atbėgo mama ir bandė juos išskirti. Tai pamatęs, I. M. ją tiesiog nustūmė nuo savęs, tačiau toliau laikė ją už plaukų. Ji pradėjo šaukti, jog mama padėtų jai ir ranka siekė buto durų rankenos, kad jas atidaryti. Atidariusi duris, iškart pamatė prie durų stovintį kaimyną. Jį pamatęs, I. M. paleido ją ir ji išbėgo į laiptinę. Bėgant, paprašė kaimyno, kad jis iškviestų policiją. Stovėdama laiptinėje girdėjo, kaip I. M. kalbasi su mama, nes buto durys buvo praviros, jis tuo metu buvo aprimęs. Kai atvyko policijos pareigūnai, I. M. jau buvo išėjęs iš namų, bet prasilenkdamas su ja pasakė: „nebijok, aš pats policijos sulauksiu“. Atvykę policijos pareigūnai jai siūlė medikų pagalbą, tačiau ji buvo šoke, skausmo nejuto, todėl atsisakė. Po įvykio taip pat nesikreipė į medikus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 6 val. ryto ji, jos sugyventinis I. M. ir dukra A. J. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), po naujametinio vakarėlio. Visi trys buvo neblaivūs, ruošėsi eiti miegoti. Susiruošusi eiti miegoti nuėjo į kambarį, tuo tarpu I. M. ir A. J. buvo koridoriuje, kai išgirdo juos konfliktuojant. Atėjusi į koridorių pamatė, kad I. M. ranka laiko suėmęs A. J. už plaukų. Ar jai buvo suduoti smūgiai, nežino, nes nematė. Kuria ranka laikė suėmęs už plaukų, tiksliai atsakyti negali, neprisimena. Pamačiusi šį vaizdą, ji pribėgo prie jų ir prašė I. M. paleisti A. J., priekaištavo jam, kaip jis galintis taip elgtis su jos dukra bei bandė juos išskirti, tačiau I. M. ją nuo savęs nustūmė. Tuo metu, kai jis ją pastūmė, ji niekur neatsitrenkė, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Ko gero, tuo metu jis paleido A. J. ir ji išbėgo į laiptinę. Likusi bute pasakė I. M., kad jis krautųsi daiktus ir eitų iš namų, ką jis ir padarė. Dukra po įvykio jai sakė, kad laiptinėje sutiko išeinantį I. M., buvo išsigandusi, kad konfliktuos su ja, tačiau jis jai tik atsakęs: „tu nebijok, aš pats palauksiu policijos lauke“, tačiau kaip suprato, nesulaukė. Ji su I. M. kartu iki šio įvykio gyveno 8 metus. Per šiuos kartu gyvenimo metus sutarė puikiai, jis puikus žmogus, dirbantis, negeriantis, buityje padeda, negali pasakyti blogo žodžio. Vieną kartą buvo kviesta policija, kai jiedu susiginčijo, tačiau jokio smurto nebuvo, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taip pat gerai sutarė ir su jos dukra A. J., netgi ypatingai gerai, todėl sunku suvokti, dėl kokios priežasties jis taip pasielgė. Ji mano, kad pagrindinė priežastis yra per didelis kiekis alkoholio. Jos dukra A. J. kartu su jais negyvena apie 2 metus, nes nuomojasi butą kitur. Prieš metus ji buvo pagyvenusi pas juos apie pusę metų dėl didelių nekilnojamo turto nuomos kainų. Švenčių metu pas juos taip pat buvo apsistojusi svečiuose apie dvi savaites. Po įvykio I. M. į namus pas ją negrįžo, kur jis gyvena šiuo metu, ji nežino, tačiau jis nuolat bando palaikyti su ja ryšį ir susitaikyti, tačiau ji mano, kad pirmiausia jam reiktų susitaikyti su A. J., nes taip, kaip jis pasielgė su jos dukra, ją tiesiog šokiravo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyresniuoju specialistu gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad yra kaimynas nukentėjusiosios, kuri jo paprašė iškviesti pagalbą. Nuėjus į nurodytą butą, jame buvo rastos dvi moterys, motina ir dukra. Moterys buvo akivaizdžiai neblaivios, tačiau neblaivumai tikrinti nebuvo. Moterys paaiškino, kad prieš 1,5 val. grįžo iš naujametinio vakarėlio, kuriame kartu taip pat buvo ir vienos iš jų sugyventinis. Būnat namuose, kilo žodinis konfliktas tarp sugyventinio ir podukros dėl pavydo. Paklausus moterų, kaip pasireiškė smurtas, nukentėjusi mergina nurodė, kad patėvis priėjęs prie jos sugriebė už plaukų ir tampė už jų. Smurto metu jai pavyko išsilaisvinti ir pabėgti iš buto. Nukentėjusiosios mama nenurodė, kad prieš ją smurtas buvo naudotas, tačiau matėsi kraujo pėdsakai tiek ant jos vilkimo chalato, tiek ant nukentėjusiosios. Nukentėjusioji nurodė plaukuotoje galvos dalyje paraudimą, tačiau išrautų plaukų ji nemačiusi. Nuo medikų mergina atsisakė. Įvykio vietoje buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolas. Įtariamasis nebuvo sulaikytas, kadangi iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Vėliau buvo gautas pranešimas, kad įtariamasis gali būti viename iš stoties rajone esančių barų. Nuvykus ten, buvo rastas įtariamasis, kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja A. J. nurodė, jog 2023 m. sausio 1 d. apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, patėvis jai sugriebė už plaukų, pradėjo tempti, tuomet sudavė kelis smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašas, pavadinimu „2023_0101_120315_010“, kurio bendra trukmė 4 min. 25 sek. Policijos pareigūnui, prisistačiusiam G., pranešėjas vyras paaiškina, kad jis išėjo su šuniu, o jos kaimynė, mergina atėjusi kruvinomis rankomis paprašė jo iškviesti policiją, nes „tas mušėsi“. Sakė telefonus atėmė, negali paskambinti. Pareigūnas pabeldžia į duris, už durų girdimas moters klausimas „kas ten?“ Į ką policijos pareigūnas atsako „policija“. Prasivėrus durims, matoma tamsiaplaukė moteris, vilkinti rausvos spalvos chalatą. Moteris paaiškina, kad jie atvažiavo iš naujųjų metų ir norėjo atsigulti miegoti, bet patėvis pradėjo muštis, pradėjo trankyti visą. Moteris teigia, kad patėvis prieš ją naudojo labai stiprų fizinį smurtą, mušė rankomis per galvą, visur.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Įraše vyksta dialogas tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo. Nustatyta, kad pranešėjas, prisistatęs esantis M. Z. kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), nes jo prašė iškviesti kaimynė, nes kaimynes – moteris daužo vyras, „bušavoja, visus namus sudaužė, sumušė savo dukrą“. Moteris sako, kad jai greitosios nereikia. Pranešėjas paaiškina aplinkybes, kad jis išėjo iš savo buto su šuniu, sako kaimynai mušasi, sakė „atėmė telefoną, tėvas muša dukrą ir žmoną“. ?

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. 14.10 val. I. M. nustatytas 1,98 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis I. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine A. P. ir podukra A. J. grįžo iš Naujųjų metų šventės, visi buvo neblaivūs. Jie grįžo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Su A. J. sutaria gerai, niekada nebuvo jokių problemų, bet matyt dėl šio konflikto kaltas alkoholis. Nelabai pamena šio įvykio, nes buvo stipriai neblaivus, žino tiek, kad A. J. jį kažkaip įžeidė ar pastūmė ir taip jį sunervino, todėl ir prasidėjo jų konfliktas. Atsimena, kad jis kambaryje A. J. paėmė už plaukų, daugiau savo veiksmų neprisimena, gali būti, kad trenkė į pakaušį, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, bet to neprisimena. Po konflikto iš buto išėjo, kaip atsidūrė stoties rajone, neprisimena.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. P., I. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu I. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į I. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nenumatyta jokia kaltinamojo lengvinanti aplinkybė, tačiau I. M. prisipažinus dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailintis, tai laikytina jo lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, teistumas išnykęs, dirbantis, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, (duomenys neskelbtini) konsultuotas, gydytas. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2023 m. sausio 1 d. 14.00 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 12.06 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis BPC garso įrašas ir policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašai, įkelti ir saugomi integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 1 d. 14.00 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 12.06 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį BPC garso įrašą ir policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašus, įkeltus ir saugomus integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje palikti, saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti I. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas