Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-161-173/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2A-161-173/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01209-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
V. R.
Trečiasis asmuo
R. R., G. E., N. R.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Vytautas Tučkus
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-161-173/2011Proceso Nr.2-13-3-01209-2010-4Procesinio sprendimo kategorija:121.21;78.2.1;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas J. Čirvinskas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. P., atsakovo V. R. atstovui advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. R. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys R. R., G. E., N. R., institucija teikianti išvadą-Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė padidinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 15 d. sprendimu iš atsakovo V. R. priteistą išlaikymą dukrai R. R., gimusiai 1994 m. rugpjūčio 1 d., nuo 130 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (t.2 b.l. 62). Ieškovė nurodė, jog 130 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui nepakanka bei neatitinka vaiko būtinų poreikių. Šiuo metu yra pablogėjusi ieškovės materialinė padėtis, ji yra bedarbė. Paaiškino, kad ji kartais išvažiuoja į užsienį užsidirbti, bet tai nėra pastovus ir legalus darbas. Dukra sportuoja, turi sveikatos problemų dėl stuburo, reikalingos odontologo paslaugos, o tai reikalauja papildomų išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 15 d. sprendimo (c.b.Nr.2-2869-11/2003) dalį, padidinant nustatytą išlaikymą, priteisiant iš V. R. nepilnametei R. R., gimusiai 1994 m. rugpjūčio 1 d., tvirtą pinigų sumą po 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Teismas bylą išnagrinėjo ieškovui ir jo atstovui advokatui V.Tučkui nedalyvaujant, nes atstovo advokato ligos nelaikė svarbia priežastimi bylai atidėti. Teismas nurodė, jog orientacinis kriterijus, nustatant nepilnamečio asmens išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostatos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą ir vienam vaikui nustatytinas išlaikymas po 300 litų iš kiekvieno tėvo atitinka šiuos reikalavimus ir būtinus minimalius vaiko poreikius. Teismas taip pat pažymėjo, jog išlaikymas priteistas pagal atsakovo išgales (jo darbingą amžių ir gerą sveikatą), turint omenyje, kad pastarasis privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog nors apeliantui ir jo advokatui apie teismo posėdžio laiką buvo praneštą tinkamai, tačiau 2010 m. gegužės 28 d. Alytaus rajono apylinkės teisme, posėdžio metu civilinėje byloje, kurią nagrinėjo teisėja A.Sakalauskienė, apelianto atstovą advokatą Vytautą Tučkų ištiko netikėta ir sunki liga, todėl tą pačią dieną Kauno medicinos universiteto klinikose jis buvo operuotas ir iki šiol yra nedarbingas dėl šios ligos. 2010m. birželio 29 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato ligos. 2010 m. liepos 8 d. posėdyje buvo nuspręsta bylą nagrinėti nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovui. Pirmosios instancijos teismas, sutinkamai CPK 246 straipsnio 2 dalimi, turėjo nuspręsti, kad neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios, t.y. atstovas teismo posėdyje negali dalyvauti dėl ligos.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad neturėjimas atsakovo vardu turto dar neapsprendžia jo turtinės padėties. Jis jokio registruotino nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi, ilgą laiką yra bedarbis, nors ir darbingas. Jis yra aktyvus darbo paieškose, užsiregistravęs darbo biržoje, kur jam nėra siūlomas joks darbas. Gaunamų pajamų, kurios yra atsitiktinės iš atsitiktinių šaltinių, jam vos pakanka mokėti priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui, nekalbant apie paties minimalius poreikius. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad jis privalo išlaikyti tris vaikus. O ne vieną.

Nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teisme pagal ieškovės G. E. ieškinį nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo jo ir G. E. sūnui A. B.. Prašė, kad civilinės bylos būtų sujungtos, kad jas greičiau ir objektyviau išnagrinėti, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Jis yra tos nuomonės, kad neįmanoma objektyviai išnagrinėti dviejų tarpusavyje susijusių bylų jų nesujungus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. P. prašo sprendimo nekeisti. Išlaikymo dydis turi patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam gyvenimui. Atsakovas dukra nesirūpino ir jos deramai neišlaikė jau seniai. Jis geruoju neteikė išlaikymo net ir 130 Lt per mėnesį., todėl susidarė įsiskolinimas.

Tretysis asmuo N. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti. Tačiau nurodo, kad ieškiniai dėl išlaikymo vaikams priteisimo nagrinėjam9i atskirai. CK 3. 198 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismo sprendime nėra duomenų apie poreikių tyrimą ne tik ieškovės dukrai Rimgailei bet ir G. E. sūnui Aivarui. Pirmosios instancijos teisme nagrinėja civilinė byla pagal E. E. ieškinį atsakovui V. R. dėl sūnui Aivarui išlaikymo priteisimo, bet šios bylos nebuvo sujungtos.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams Faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui priimti, nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, o kasacinis teismas apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės aspektu.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai pablogėjo nuo teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių dukros išlaikymui, todėl išlaikymą padidino iki 300 Lt. Šis išlaikymas priteistas atsižvelgus į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nenukrypstant nuo lygybės pricipo, kad atsakovas turi dar du vaikus, kurie irgi turi gauti tinkamą išlaikymą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad jis yra bedarbis, verčiasi atsitiktiniais darbais. Šios aplinkybės negali būti pagrindo nedidinti išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui. Šalių dukra yra šešiolikos metų amžiaus, todėl jos poreikiai, palyginus su 2003 m. spalio 15d. priteistu 130 Lt išlaikymu, yra padidėję, todėl priteistas 300 Lt išlaikymas tik nežymiai padidins nepilnametės dukters poreikius. Ieškovė R. P. yra bedarbė, bet ši aplinkybė neatleidžia ieškovės nuo lėšų skyrimo dukters išlaikymui.

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis pasikeitė, bet pasikeitė ir nepilnametės jų dukters poreikiai, todėl kolegija sprendžia, kad išlaikymo padidinimas iki 300 Lt yra pagrįstas.

Tie atsakovas, tiek tretysis asmuo N. R. nurodo, kad ši byla turėjo būti sujungta su kita civiline byla, kurioje sprendžiamas išlaikymo dydžio klausimas atsakovo kitam nepilnamečiui vaikui. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė sujungti kelis reikalavimus į vieną. Tokia teise teismas gali pasinaudoti, jeigu: a) yra kelios vienarūšės bylos, b) pareikšti to paties ieškovo tuo pačiu pagrindu, tik skirtingiems atsakovams arba tam pačia atsakovui(jeigu reikalavimai susiję) keli ieškiniai, ir c)teismas pripažįsta, kad sujungus kelis reikalavimus į vieną bus geriau įgyvendintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas. Kaip ir buvo paminėta, teismas turi teisę, o ne pareigą sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Bylų nesujungimas nėra pagrindas priimtą teismo sprendimą naikinti.

Šalies argumentai

Ieškovė N. P. prašo atlyginti 70, 67 Lt kelionės išlaidų, kurių ji turėjusi atvykdama į 2011 m. sausio 11 d. teismo posėdį, bet posėdis neįvyko. Prašymas netenkintinas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu(CPK 79 straipsnis). CPK 88 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos , išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovės turėtos kelionės išlaidos negali būti priskirtos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, kadangi šalių kelionės išlaidos priskirtinos prie turėtų nuostolių, kurių atlyginimo įstatymas nenumato.

Iš atsakovo V. R. valstybei priteistina Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. R. valstybei(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 46,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas