- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-943-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02008-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 27 156,08 Lt turtinei ir 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. paskyrė ieškovui baudą už neva jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. Minėtas nutarimas buvo panaikintas galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu. Pagrindinis neteisėtumo momentas – suėję senaties terminai administraciniam persekiojimui. Dėl neteisėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą ieškovas apskaičiuoja pagal 14 vidutinių statistinių mėnesių atlyginimą, kurį vertina kaip negautų pajamų sumą, viso 26 795,00 Lt. Taip pat jis prašė priteisti patirtas automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo išlaidas, kas sudaro 361,08 Lt. Neturtinę žalą dėl kolegų pašaipų, kad ieškovo teisėti lūkesčiai nepasitvirtino ir dėl netobulų poįstatyminių aktų nuostatų neatgavo teisės vairuoti transporto priemonę, dėl ko nukentėjo jo reputacija, ieškovas įvertino 10 000 Lt.
Atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidingai aiškina policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Vien tas faktas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-16 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu nutraukė, nesuponuoja pareigūnų veiksmuose neteisėtumo buvimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė buvus visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-16 nutarime konstatavo, kad ieškovas vairavo transporto priemonę lengvai apsvaigęs nuo alkoholio ir vadovaudamasis ATPK 126 str. 1 d. paskyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieniems metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-04 nutarimu sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarime nustatyta aplinkybe, kad ieškovas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiu būdu vertinant ieškovo veiksmus civilinių teisinių santykių prasme matyti, kad paties ieškovo elgesys, t.y. transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio sukėlė jam neigiamas pasekmes. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti jam 26 795 Lt prarasto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-10-16 iki 2011-02-04, neįrodė, kad šiuo laikotarpiu dirbo.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovo nurodomo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-24 nutarimo dėl administracinės nuobaudos ieškovui paskyrimo panaikinimas negali būti pagrindu atlyginti ieškovui žalą CK 6.271 str. 1 d. numatyta tvarka, nes neteisėtais teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.272 str. 1 d. Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda ieškovui – 1000,00 Lt piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, teismo vertinimu, nepriskirtini prie minėtoje teisės normoje numatytų teismo veiksmų, suponuojančių pagrindą atlyginti žalą.
Dėl ieškovo teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo taikymo momento teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodyti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnų veiksmai, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo įvykdymas esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimui administracinėje byloje Nr. A2.6-5060-526/2009, atitinka įstatymų reikalavimus, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 str. 1 d., pagal kurį transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, ir juos pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Laikinojo leidimo ieškovui vairuoti transporto priemonę neišdavimas iki kol bus administracinė byla išnagrinėta apeliacine tvarka, taip pat nepažeidžia teisės normų reikalavimų, nes tokio leidimo išdavimą, kai jis atimtas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, draudžia galiojantys teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, o tik neteisėti veiksmai sudaro pagrindą ieškovui reikalauti žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2011-12-08 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai deklaruoja, kad ieškovo patirta žala neturi būti atlyginama, tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo principams. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad teismo nuosprendžiai, sprendimai ir nutartys prie valstybės institucijų veiksmų nepriskiriami. Būtent dėl to, kad ieškovui buvo taikomos valstybinės prievartos priemonės – specialios teisės atėmimas, kuri buvo ieškovui vienintelis pragyvenimo šaltinis, ir nei vienu įsiteisėjusiu valstybinės institucijos aktu jis nebuvo pripažintas kaltu dėl administracinio pažeidimo, ieškovas patyrė realių nuostolių dėl valstybinių institucijų priimtų aktų, kurie vėliau aukštesnių institucijų panaikinti kaip neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nes ieškovas neįrodė, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinyje nurodyti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnų veiksmai, t.y. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo įvykdymas esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-16 nutarimui atitinka įstatymų reikalavimus ir juos pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Taip pat sutinka su teismo motyvais dėl laikino leidimo ieškovui vairuoti transporto priemonę neišdavimo. Tokios teismo išvados atitinka ir teismų suformuotą praktiką šiais klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nurodo, kad teismas atmesdamas jo ieškinį netikrino jam padarytos žalos realumo ir pagrįstumo, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
LR CK 6.272 str. 1 d. numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (objektyvioji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės). Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti reikalavimą reiškiantis suinteresuotas asmuo - ieškovas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
Tokiu būdu deliktinė civilinė valstybės atsakomybė LR CK 6.272 str. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės, atsiranda, jeigu yra konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos. Neteisėti veiksmai LR CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti LR BPK ar LR ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinėje byloje ieškovui V. S. paskirta 1000,00 Lt administracinė nuobauda už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą (b.l. 8). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi minėtas teismo nutarimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo; nagrinėjant bylą iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutarimu skyrė V. S. administracinę nuobaudą už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą – 100,00 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemonę (b.l. 28-29). Minėtas nutarimas panaikintas Lietuos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi ir administracinė byla V. S. atžvilgiu nutraukta suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (b.l. 34-36). Ieškovas nurodęs, kad jam žala atsirado Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, kadangi vairuotojo teisių atėmimo laikotarpiu jis negavo pajamų, kurias galėjo gauti dirbdamas vairuotoju. Pažymėtina tai, kad visų pirma ieškovo nurodytu teismo nutarimu papildoma priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę nebuvo skirta (b.l. 8). Tokia priemonė teismo buvo skirta 2009 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu (b.l. 28-29); antra, ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas joks reabilituojantis teismo sprendimas, nes jo paminėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai, tačiau teismas nėra konstatavęs, jog 2008-03-15 nepadarė administracinio teisės pažeidimo (b.l.34-36), atvirkščiai, teismas nepripažino apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovas 2008-03-15 apie 22³⁰ val. automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas lengvo girtumo laipsnis – 0,54 promilės, ką patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkoholio matuoklio duomenys, teismo psichologinės ekspertizės akto duomenys, iš dalies ir paties ieškovo paaiškinimai, kur jis nurodė, kad buvo kavinėke ir prieš valandą gėrė alkoholį. Taip pat nustatytų aplinkybių nepaneigia ir atlikti kraujo tyrimai, kur praėjus tam tikram laikui, ieškovo kraujyje buvo rasta 0,15 promilių etilo alkoholio. Esant tokiems duomenims, teismas nagrinėjęs ieškovo ieškinį neturėjo pagrindo išvadai, kad tiek nurodytas 2008 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarimas, tiek 2009 m. spalio 16 d. nutartis galėtų būti pagrindas pripažinti teismo neteisėtus veiksmus, kurie sąlygotų atsakomybę pagal CK 6.272 str.
Kaip jau minėta, civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.272 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Todėl yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netikrindamas padarytos žalos realumo ir dydžio priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nenustatęs neteisėtų veiksmų, neturėjo pagrindo detaliai tirti ir pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nes kitos sąlygos be neteisėtų veiksmų nesudaro visumos ir atsakomybė negalima.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.