Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-1774-241/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
e2-1774-241/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00760-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas
Trečiasis asmuo
R. M.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1774-241/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00760-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1; 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino, Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeista jos teisių perėmėja Valstybės įmone Turto banku ir patvirtintas patikslintas bankrutuojančios M. įmonės „Rainis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, civilinėje byloje Nr. eB2-3727-864/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei M. įmonei „Rainis“ iškėlimo, trečiasis asmuo R. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi iškėlė atsakovei M. įmonei „Rainis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Nerijų Strikulį. 2018 m. birželio 21 d. nutartimi teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios M. įmonės „Rainis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame antros eilės kreditoriais patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrių su 3 162,47 Eur, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) su 213,87 Eur, trečios eilės kreditoriais – UAB „Gelvora“ su 791,55 Eur ir AB „Telia Lietuva“ su 1 902,31 Eur reikalavimu.

3. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi teismas taikė bankrutuojančiai M. įmonei „Rainis“ supaprastintą bankroto procesą, paliko galioti 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

4. Antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti jos 213,87 Eur mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimą VĮ Turto bankui.

5. Kreditorė nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. Mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (1.10-04-2) 22-15/2016 (7.8-42)-75-5, 2018 m. rugsėjo 3 d. Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr.(23.26-08) 343-152/E1-10 perdavė VĮ Turto bankui 213,87 Eur mokestinės nepriemokos reikalavimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi yra patvirtintas M. įmonės „Rainis“ bankroto byloje.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bankrutuojanti M. įmonė „Rainis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė antros eilės kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios patvirtintas 213,87 Eur reikalavimas, jos teisių perėmėja VĮ Turto banku ir patvirtino patikslintą bankrutuojančios M. įmonės „Rainis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

8. Teismas, atsižvelgęs į Valstybinės mokesčių inspekcijos prašyme nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius dokumentus, bankroto administratoriaus sutikimą, sprendė, kad yra tikslinga patikslinti bankrutuojančios M. įmonės „Rainis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – pakeisti antros eilės kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją, turinčią 213,87 Eur finansinį reikalavimą, jos teisių perėmėja VĮ Turto banku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Trečiasis asmuo R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taikant visiems M. įmonės „Rainis“ kreditorių finansiniams reikalavimams ieškinio senatį, bei spręsti klausimą dėl įmonės likvidavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnis nustato, jog valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

7.2. M. įmonė ,,Rainis“ veiklos nevykdo nuo 1997 m. Daugiau nei prieš 10 metų susidarė 791, 55 Eur įsiskolinimas UAB „Gelvora“ ir 1 902, 31 Eur įsiskolinimas AB „Telia Lietuva“. Daugiau nei prieš 5 metus susidarė 213, 87 Eur įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 3 162, 47 Eur įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui.

7.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį visiems M. įmonės „Rainis“ kreditorių reikalavimams, tačiau to nepadarė, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepimas

2. Bankrutavusios M. įmonės ,,Rainis“ bankroto administratorius Nerijus Strikulys prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Atsakovės M. įmonės „Rainis“ skolos yra išieškomos antstolių kontorose, kurie į civilinę bylą Nr. eB2-3727-864/2018 pateikė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo.

8.2. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

8.3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), tačiau bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Bankroto bylose viešojo intereso egzistavimas lemia tai, jog bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl apelianto teisės reikalauti peržiūrėti teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus

4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. birželio 4 d., M. įmonei „Rainis“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios M. įmonės „Rainis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Apelianto skundžiama 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas atliko kreditoriaus pakeitimą jo reikalavimo teisių perėmėju ir patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas iš esmės klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011). Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, jog visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas bankroto byloje sprendžia nutartimis, o teismo nutartys, kuriomis išsprendžiamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, šioms nutartims taip pat taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Vadinasi, tokios nutarties peržiūrėjimas galimas tik pasinaudojant procesine teise šią teismo nutartį apskųsti instancine tvarka bei proceso atnaujinimo institutu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas šia teise nepasinaudojo, nes Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, apeliacine tvarka neskundė, todėl ši nutartis įsiteisėjo.

6. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo perleidimo klausimą, skundžiamoje nutartyje išdėstė visą atitinkamai patikslintą bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nesudaro prielaidų spręsti, jog šia nutartimi buvo sprendžiami visų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo (jų tvirtinimo) klausimai, pasinaudojant ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų tikslinimo galimybe.

7. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgusi į kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimu siekiamus tikslus, į įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, galios prilyginimą įsiteisėjusio teismo sprendimo galiai, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju daro išvadą, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinti kreditorių ir jų finansiniai reikalavimai negali būti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalis, 338 straipsnis).

8. Kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 3 dalis, CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Nors teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, neatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų.

9. Skundžiama nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis) – ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija su 213,87 Eur reikalavimu pakeista jos teisių perėmėja VĮ Turto banku. Apeliantas nekvestionuoja teismo išvadų dėl pradinės kreditorės reikalavimo teisių perleidimo teisėtumo, dėl naujosios kreditorės reikalavimo dydžio ir eiliškumo, todėl kreditoriaus pakeitimo klausimo išsprendimas plačiau neanalizuotinas.

10. Apeliantas atskirajame skunde kelia vienintelį klausimą – dėl teismo pareigos taikyti ieškinio senatį visiems įsiteisėjusia nutartimi patvirtintiems bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams. Nutraukiant apeliacinį procesą (nutarties 13 punktas), nėra būtinumo vertinti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, susijusių su kreditorių ir jų finansinių reikalavimų teisėtumu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas patikslintas bankrutavusios M. įmonės „Rainis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ir jis išdėstytas lentelėje.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su patvirtintu 213,87 Eur reikalavimu pakeista jos teisių perėmėja valstybės įmone Turto banku, palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasEgidija Tamošiūnienė