- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1486-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atstovaujamo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12590-615/2014 pagal AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovu A. V. dėl skolos priteisimo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 23.785,34 Lt skolos už patiektą šilumą laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-04-01, 712,64 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Ieškinys buvo išsiųstas atsakovui, įpareigojant per 14 dienų pateikti atsiliepimą (b.l. 27). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo (b.l. 29-30), todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nuspręsta procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu specialiajame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti (b.l. 34-36).
Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį tenkino visiškai (b.l. 42-4325-26). Duomenų apie spendimo už akių įteikimą atsakovui nėra (b.l. 45).
2014 m. lapkričio 17 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 51-53), kuris Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti (b.l. 60). Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir perdavė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą spręsti iš naujo (b.l. 81-83).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino (b.l. 107-110). Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui kelis kartus buvo siunčiami Gyventojų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jų įteikti atsakovui nepavyko. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinė deklaruota tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo įteikti dokumentų atsakovui prieš tai nepavyko. Teismas sprendė, kad paskirti kuratorių šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, savo iniciatyva negali, o ieškovė tokio prašymo pareiškusi nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju byloje atsakovui paskirti kuratorių teismas neturėjo teisės. Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos ir CPK nustatyta tvarka nebuvo galimybės paskirti kuratoriaus, teismas CPK 130 straipsnio pagrindu dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu, nurodydamas pareigą per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovui prašant sprendimo už akių, teismas 2014-06-27 priėmė sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2011-10-06 ir 2012-05-26 mokėjimo pavedimų ieškovui kopijas. Tačiau teismas sprendė, kad šie atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai negali turėti įtakos Kauno apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas konstatavo, kad nurodytomis įmokomis buvo padengta mokėtojo kodu (duomenys neskelbtini) anksčiau buvusi skola, o iš kartu su ieškiniu teismui pateikto buto apyvartos žiniaraščio už šildymą matyti, kad nuo 2012-07-01 atsakovui pagal mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini) atsirado ir didėjo naujas įsiskolinimas. Kadangi pateiktame apyvartos žiniaraštyje matosi tik apmokėjimo sumos dalis, kuri buvo skirta skolai už šilumą patalpų šildymui dengti, bet nesimato priskaičiuotų delspinigių, ieškovas pateikė mokesčių paskaičiavimą nuo 2011-10 iki 2012-05, iš kurio matyti, kaip buvo paskirstyta visa atsakovo atlikta įmoka. 2005-02-07 ir 2006-02-01 pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovui papildomai įsigijus 48/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiai patalpų daliai mokestis už patiektą šilumos energiją buvo skaičiuojamas atskirame mokėtojo kode – (duomenys neskelbtini). Nuo 2006-03-01 iki 2014-03-01 susidarė skola, kuri apmokėta nebuvo. 2013 m. rugsėjo mėnesį abu šie mokėtojo kodai buvo apjungti į vieną – (duomenys neskelbtini), skolą iš mokėtojo kodo (duomenys neskelbtini) perkeliant į mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini). Reiškiant teisme ieškinį atsakovo 2011-10-06 ir 2012-05-26 mokėjimo pavedimais atliktos įmokos buvo įvertintos ir įsiskolinimas paskaičiuotas atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas turėjo procesinę pareigą priimti sprendimą už akių, teismo vertinimu, atsakovo nurodyti ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kitų įrodymų atsakovas nenurodė ir išreikalauti teismo neprašė, todėl teismas sprendė, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas A. V. atstovaujamas advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b.l. 115-117). Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas nepašalino prieštaravimų dėl skirtingu laikotarpiu ieškovo teismui pateiktuose žiniaraščiuose nurodomų sumų, dėl sumų skirtingiems objektams, skolos dydis ir jos paskaičiavimo pagrįstumas liko visiškai neaiškus. Ieškovės pateiktuose žiniaraščiuose kartu su ieškiniu ir kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nurodomi skirtingi adresai, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Be to, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėta dar viena civilinė byla dėl skolos priteisimo pagal AB „Kauno energija“ ieškinį buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiui UAB „Jonio agroservisas“ (civ. byla Nr. 2-12983-584/2014), kurioje ieškovė taip pat nenurodė atsakovo pavedimu jai sumokėtos 6.700,00 Lt sumos, taigi, skolos dydis tampa visiškai neiškus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo atskirojo skundo netenkinti (b.l. 120-121). Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015-04-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atsakovas nenurodė nei vienos pagrįstos priežasties, dėl kurios reikėtų ją panaikinti. Atsakovas tiksliai nenurodė, kurios konkrečiai sumos, jo nuomone, nesutampa, todėl šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo tirti žiniaraščiai. Apelianto nurodomi skirtingi buto adresai tėra vidinis žymėjimas tam pačiam butui. Apelianto argumentai dėl civilinės bylos Nr. 2-12983-584/2014 nagrinėjamoje byloje yra visiškai pertekliniai ir neturintys jokios įrodomosios reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo A. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, netyrė jais grindžiamų faktinių aplinkybių, todėl padarė neteisingas, faktines bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip jau minėta bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 23.766,34 Lt skolos už pateiktą šilumą per laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2014-03-01, 19,10 Lt už sistemų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-03-01, 712,64 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2014-06-27 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.
Pastebėtina, kad skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 84/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų į bylą buto apyvartos žiniaraščių matyti, jog mokesčiai už šilumą priskaičiuoti butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15). Iš atsakovo pateikto išrašo matyti, jog 7.468,34 Lt skola AB „Kauno energijai“ yra sumokėta ir vykdoma kita vykdomoji byla dėl 25.238,88 Lt skolos išieškojimo, taip pateikti sąskaitos išrašai apie mokėjimus AB „Kauno energijai“ 2012 m. gegužės mėnesį ir 2011 m. spalio mėnesį (b.l. 54-57; 66-67). Pati ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šiomis sumomis buvo dengiamos naujos skolos, ką patvirtina žiniaraščiai (b.l. 95-102). Tokiu būdu sutiktina su apelianto argumentais, jog nėra aiškus pats skolos dydis, kuriam butui (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) už patiektą šilumą, per kurį laikotarpį skaičiuojama skola, kada buvo apjungti butai į vieną, nuo kada atsakovas tapo (duomenys neskelbtini) savininku ir kt.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
Dėl galėjimo priimti sprendimas už akių. Kaip jau minėta procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui teismui grąžinti kaip neįteikti. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad, jeigu atsakovui procesinių dokumentų nepavyktų įteikti paštu paskutiniu žinomu adresu, tai tokiu atveju prašo leisti tai padaryti viešo paskelbimo būdu, kuratoriaus skirti neprašė. Procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) grąžinti su atžyma „neatsiėmė“. 2014-06-11 nutartimi teismas nutarė procesinius dokumentus atsakovui A. V. įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nustatytu terminu nepateiktus atsiliepimo, teismas priėmė sprendimą už akių tenkindamas ieškovės ieškinį. Duomenų apie sprendimo už akių įteikimą atsakovui byloje nėra. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos nepatikrino ir nebandė procesinius dokumentus atsakovui įteikti jo darbovietės adresu, nors tokius duomenis turėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 124 straipsnio 4 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas procesinius dokumentus gali įteikti viešo paskelbimo būdu tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos bei, kai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2014-05-02 teismo pranešimas, 2014-06-11 nutartis, kuria nustatytas terminas atsakovui atsiliepimui pateikti, bei kitos šalies procesiniai dokumentai (ieškinys) atsakovui nebuvo įteikti. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui neįteikus teismo siųstų procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, teismas nesiėmė veiksmų ir nepasiūlė ieškovei patikslinti atsakovo adresą arba procesinius dokumentus atsakovui įteikti per antstolio kontorą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad atsakovui procesiniai dokumentai būtų įteikti bei, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atlikęs tik formalų patikrinimą, realiai neįsitikinęs, kad tikrai nėra galimybės informuoti atsakovą apie teismo procesą, netinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė pateiktame ieškinyje procesinius dokumentus prašė įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu nuo pat ieškinio pateikimo stadijos (neišnaudojus kitų CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų), suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė nesiekė teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešai paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, turėjo imtis papildomų priemonių įteikti atsakovui procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo A. V. pareiškimo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, t.y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, įtvirtintos CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, o tai konstatavus, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 288 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.