Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. D. ir R. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėjos atstovas advokatas Kazimiras Jukna paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina O. J., gyvenusi kartu su sutuoktiniu, pareiškėjos tėvu J. V. J., (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami registruotos santuokos metu, (duomenys neskelbtini) įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas registruotas tėvo J. V. J. vardu, tačiau tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Motina testamento nepaliko, todėl tėvas, kaip sutuoktinis, turėjo galimybę paveldėti atsiradusį palikimą, tai yra motinai priklausiusią dalį pagal įstatymą. Pareiškėja ir jos sesuo L. D. bei brolis R. J., kartu su tėvu taip pat turėjo galimybę paveldėti motinai priklausiusią turto dalį pagal įstatymą kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Po motinos mirties nė vienas įstatyminis įpėdinis nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Tėvas J. V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis testamento nebuvo sudaręs, todėl atsirado galimybė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėja palikimą priėmė paduodama pareiškimą Lazdijų rajono trečiajam notarų biurui. Šią aplinkybę patvirtina Lazdijų rajono trečiojo notarų biuro liudijimas. Tačiau priėmusi palikimą ji gali paveldėti tik tėvui priklausiusią turto dalį - buto dalį. Tam, kad galėtų pilna apimtimi įgyvendinti savo turtines teises ir paveldėti visą tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas po motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Tėvas J. V. J. palikimą priėmė kitu įstatymo leistinu būdu - paveldimą turtą pradėdamas iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai valdyti. Jo žinion perėjo visi motinai priklausę kilnojamieji daiktai, visos bendros santaupos, dokumentai. Tėvas ir toliau liko gyventi abiems priklausančiame bute, jame gyveno iki pat savo mirties, mokėjo visus reikiamus mokesčius, darė buto einamąjį remontą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad J. V. J., po sutuoktinės O. J. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po O. J. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jos mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina notaro liudijimas, kuris pridėtas prie pareiškimo (tomas 1, b. l. 13).

Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, liudytojų V. Ž. ir A. S. parodymai, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašai (tomas 1, b. l. 10, 11 - 12), Lazdijų rajono 3 - ojo notaro biuro liudijimai (tomas 1, b. l. 13, 14), mirties liudijimai (tomas 1, b. l. 5, 6), gimimo ir sutuoktuvių liudijimai (tomas 1, b. l. 7, 8), visiškai patvirtina pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, kad J. V. J. po savo sutuoktinės O. J. mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, toliau gyveno bute, remontavo jį - valdė šį turtą kaip vienintelis savininkas, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir J. V. J.

Civilinio kodekso 5.50 str. nustato taisykles palikimui priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau J. V. J. palikimą priėmė kitu įstatymo leistinu būdu - paveldimą turtą pradėdamas iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai valdyti.

Kadangi J. V. J. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 28,84 Eur, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad V. Ž., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusių palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos V. Ž. 28,84 (dvidešimt aštuonis eurus 84 ct) Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.