Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-613

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-08
Bylos Nr.
2-613
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis (pran.), Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas
J. G., UAB ,,Valiris“
Ieškovas
P. K.
Trečiasis asmuo
B. B.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-613/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-2534-34/2005 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams UAB ,,Valiris“, J. G. , antstoliui Gintui Badikoniui, trečiajam asmeniui B. B. dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas P. K. 2005 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Valiris“, J. G. , antstoliui G.Badikoniui, trečiajam asmeniui B. B. dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - areštuoti J. G. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), ir vieno kambario butas (duomenys nesklebtini), uždraudžiant areštuotus daiktus parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, arba pabloginti jų būklę.

Atsakovas J. G. 2005 m. spalio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia jam neigiamas pasekmes. Šioje byloje ginčas yra kilęs tarp atsakovo UAB „Valiris“ ir jo akcininko ieškovo P. K. . Jų ginčo išsprendimo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik prieš trečiąjį asmenį šiame ginče, t. y. J. G. . J. G. areštuotą turtą įsigijo iš antstolio. Teisinis pagrindas, kuriuo įgytas šis turtas, yra 2005 m. birželio 28 d. teismo patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Atsakovas yra sąžiningas turto įgijėjas, kuriam dėl atskirų skolininko ir jo akcininkų vykstančių ginčų neturi kilti neigiamos pasekmės. Atsakovas nurodė, kad jis negali iš areštuoto turto gauti pajamų, kurias planavo gauti. Sudaryta su UAB „Valiris“ paskolos sutartimi buvo sutarta, kad už naudojimąsi paskolintais J. G. pinigais bus mokamos sutartos palūkanos. Atgavęs paskolą UAB „Valiris“ turtu, J. G. negali iš šio turto gauti net tokių palūkanų, kurias būtų gavęs iš suteiktos paskolos. Atsakovas J. G. nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs per metus ne mažesnius kaip 17 000 Lt nuostolius. Taip pat šis atsakovas nurodė, kad planavo areštuotą turtą investuoti kaip turtinį įnašą į naujos įmonės kūrimą, todėl galimi atsakovo veiklos partneriai gali pakeisti savo planus, atimdami galimybę dalyvauti bendrame versle ir gauti iš jo pajamas. Atsakovas prašė teismą iš ieškovo P. K. pareikalauti pateikti atsakovo J. G. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą už 30 000 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovo J. G. prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Nurodė, kad atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas. Atsakovas nepateikė patikimų ir pagrįstų įrodymų, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali ateityje atsirasti, kad jų kilimo galimybė yra reali. Nors atsakovas ir nurodo, kad jis su kilusiu ginču neturi nieko bendra, tačiau J. G. įsigijo turtą 2005 m. birželio 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, kurį ieškovas P. K. ginčija šioje byloje. Atsakovas J. G. įgijo nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos kaina nuolat kyla, todėl, teismo nuomone, atsakovo argumentai dėl patiriamų nuostolių yra nepagrįsti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatyta, jog ieškovo P. K. turtinė padėtis yra sunki, jis atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovui neišsigalint sumokėti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tektų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o jas panaikinus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Tokiu būdu, ieškovui būtų užkirstas kelias efektyviai ginti savo pažeistas teises teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. G. skundžia teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad areštuotas turtas vertas daugiau nei 350 000 Lt. Įvertinant minimalų gautiną pelną iš šio turto apyvartos, susidarytų daugiau nei 10% per metus, todėl pritaikyti apribojimai atsakovui sukels didesnius nei 35 000 Lt nuostolius. Taip pat apeliantas nurodo, kad planavo areštuotą turtą investuoti kaip turtinį įnašą į naujos įmonės sukūrimą, todėl galimi atsakovo veiklos partneriai gali pakeisti savo planus, atimdami galimybę dalyvauti bendrame versle ir gauti iš jo pajamas. Pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, jog ieškovo turtinė padėtis yra bloga, apelianto nuomone, tik pagrindžia galimą grėsmę, kad atmetus ieškininius reikalavimus ieškovas nebus pajėgus atlyginti atsakovui galimų atsirasti nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. K. prašo palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos. Pažymi, kad atsakovas J. G. , reikalaudamas nuostolių, kurių realiai neturi, atlyginimo užtikrinimo už tokią didelę sumą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jo prašymas prieštarauja CK įtvirtintiems lygiateisiškumo ir proporcingumo principams.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas antstolis G.Badikonis nurodo, kad atsakovo J. G. atskirojo skundo argumentai yra svarūs, todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindų įvertinimas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek pareikalaujant, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teismas turi užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, t.y. užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teisių bei turtinių interesų apsaugą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai netenkino prašymo dėl galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas turi pagrindą pareikalauti tada, kai tokių nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai akivaizdi ir yra galimybė preliminariai nustatyti apytikslį galimų nuostolių dydį. Šiuo atveju atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė tokią tikimybę pagrindžiančių duomenų. Atsakovas J. G. ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias nuostolių atsiradimo prielaidas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo iš ieškovo reikalauti atsakovui galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tokio pagrindo nėra ir šiuo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui J. G. priklausančio nekilnojamojo turto areštą, teismas neįrašė draudimo areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti, o tik uždraudė areštuotą turtą parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, pabloginti jo būklę, todėl negalima pripažinti pagrįstu atskirojo skundo argumentų, kad iš areštuoto turto negalima gauti pajamų.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovo turtinės padėties lygis negali būti laikomas objektyviu teisiniu pamatu uždedant pareigą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą arba atleidžiant nuo tokios pareigos, tačiau dėl aukščiau išdėstytų kitų aplinkybių pastarieji apelianto argumentai, nors ir laikytini iš esmės teisingais, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Ieškovo bloga turtinė padėtis gali turėti reikšmę vertinant atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo tikslingumą, tačiau turi būti pagrįsta tų nuostolių atsiradimo tikimybė. Kaip jau kolegijos pažymėta, šioje bylos stadijoje atsakovas J. G. nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias nuostolių atsiradimo prielaidas, o vien tik aplinkybė dėl ieškovo blogos turtinės padėties pati savaime nesukuria tokių prielaidų realumo. Pažymėtina, kad užtikrinti nuostolių atlyginimą, atsiradus realiam ir įrodymais patvirtintam galimų nuostolių susidarymo pagrindui, teismas gali pareikalauti bet kurioje vėlesnėje bylos proceso stadijoje.

Pastebėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis atmesti prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįsta, atskirojo skundų motyvais ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisKonstantinas GurinasDanutė Milašienė