Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. G. teismui paaiškino, kad prisipažįsta kaltu dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, tik ne viešoje teritorijoje, privačioje valdoje, dėl kitų kaltinimų neprisipažįsta. Įvykio dieną atvyko iš darbo vėlų vakarą, pasistatė automobilį Fiat Dukat 512 aikštelėje. Užėjo į namus. Vėliau paaiškėjo, kad ryte reikės išvažiuoti, todėl reikėjo perkrauti automobilyje buvusius daiktus. Nuvažiavo iš aikštelės 25-30 metrų, prie šalia buvusio namo, iškrovė pastolius. Iškrovus pastolius važiavo mašina atgal (už vairo buvo R. J.), tačiau toje vietoje, kur buvo anksčiau pastatęs automobilį, kito namo gyventoja kaip tik pasistatė savo automobilį. M. G. priėjo ir pasakė: „panele (tai buvo N. I.), čia aš statau automobilį, jūs gyvenat kitoj gatvėj, raskit vietos savo gatvėj pasistatyti automobilį“. I. N. jam pareiškė: „ko tu čia seni priekabiauji prie manęs“. Į tai M. G. atsakė: „dink tu žiurke iš čia“. I. N. dar pareiškė: „ji turi policijos sistemoj, teisėsaugos organuose pažįstamų, atvažiuos policija tuojau tave čia sutvarkys“. Ji mašinos nepatraukė, paliko stovėti, M. G. su J. R. šalia pastatė savo automobilį, užstatė kaimynams kelią. Tuo konfliktas baigėsi, I. N. nuėjo į savo namus, o M. G. ir R. pas M. G. į namus. Nedaug trukus atvyko policijos pareigūnai, todėl M. G. išėjo iš namo pasitikti pareigūnų. Kai jis išėjo, kaip tik pareigūnai ėjo nuo sekančio namo, apžiūrėjo pastolius, kuriuos neseniai iškrovė. Tuo metu buvo pareigūnai V. T., V. P., I. N. ir dar vienas asmuo, kurio byloje nėra. Priėję pareigūnai, net neprisistatę, paklausė: „kam tu užgaulioji panelę, ką tu čia sau leidi, kur tavo asmens dokumentai“. M. G. atsakė: „Kokios problemos? Palaukit, atnešiu asmens dokumentus, aš nesinešioju, nueisiu į namą ir atnešiu“. Apsisuko eiti į namą, iki vartelių buvo kokie 3 metrai. Kažkas iš I. N. draugų, šalia stovėjusių, šūktelėjo: „laikykit, jis pabėgs“. Jau privačioj valdoj, prie pat ąžuolo, policininkas stvėrė M. G. už marškinių, sudraskė marškinius, parvertė ant žemės, apkumščiavo šonus, sudaužė akinius, nors aiškiai matė, kad M. G. neįgalus žmogus, buvo atsisegęs marškinius, aiškiai matėsi visas randas per krūtinę. Parvertę kažkuris iš pareigūnų purškė dujas. Jis apsisuko dokumentus atnešti tikrai staigiai, nes yra aukštesnio temperamento, todėl galimai kam ir pasirodė, jog jis nori pabėgti.

Prie ąžuolo yra ištempta skalbinių virvė. V. P. dešinėj pusėj buvo, V. T. ėjo iš kairės pusės. Sulaikinėjant M. G., užlaužė rankas, parvertė, pats V. T. užkliuvo už skalbinių virvės ir parkrito, per skalbinių virvę persivertė į kitą pusę. V. T. sako V. P.: „Pasmatri što ū menia na lbu“ (pažiūrėk kas pas mane ant kaktos). Į ką V. P. atsakė: a ničievo, tūt carapina, zaciepilsia za viriovku i upal (nieko, tai įbrėžimas, užsikabinai už virvės ir nugriuvai). Ir viskas tuo baigėsi. M. G. nuėjo namo, atnešė tuos dokumentus, tada sako: „kolegos, jei norim aiškiai išsiaiškinti, pirmiausiai von visi iš valdos“, nes policininkai pilnai nekontroliavo veiksmų, įvykio metu sugužėjo dalis žmonių, buvo priėjusių kaimynų į privačią valdą, pareigūnai toleravo tuos veiksmus, S. N. filmavo prie šašlykinės atsistojęs, įrašinėjo visą tą pokalbį, jis leidimo jokio nebuvo gavęs iš valdos savininkų. Neneigia, jog pavartojo keletą necenzūrinių žodžių, nes buvo susijaudinęs, susinervavęs. Policijos pareigūnų nenorėjo įžeisti, jis pats su savimi susikeikė. Tuos žodžius vartojo kaip priežodžius, dėl skambesnės kalbos. Pareigūnui jis tikrai nesudavė.

Privačioje valdoje buvo S. N., du policininkai V. T. su V. P., I. N. stovėjo prie vartelių, ji į privačią valdą nebuvo įėjusi, liudininkas M. Ž., buvo L. G., J. R. ir A. G.. Iš kiemo išeiti turėjo: S. N., M. Ž. ir dar vienas asmuo.

M. G. yra statybos inžinierius. Išskirtinio imuniteto, dėl kurio pašaliniai asmenys negalėtų ateiti į privačią valdą, neturi, tačiau mano, kad į privačią valdą policininkai gal ir turėjo teisę įeiti, bet dėl kitų policijos pareigūnų toleruojamų veiksmų, kai leido S. N., M. Ž. būti privačioje valdoje ir filmuot, jis nesutinka. Policijos pareigūnai buvo su uniformomis, tačiau jam neprisistatė. Iš visų esančių žmonių M. G. atskyrė kurie yra policijos pareigūnai, jie buvo su visa ekipiruote, su ryšio priemonėmis.

Lazdynėlių gatvėje yra išskirtinai daugiaaukščiai namai, Lūkesčių gatvėje yra išskirtinai mažaaukštė statyba. M. G. namas nuo Lazdynėlių gatvės yra 200-150 metrų. Aikštelė, kurioje pasistatė automobilį I. N., yra prie M. G. namų valdos, bet nėra jo nuosavybė, ji priklauso savivaldybei. Tačiau dėl pašalinių asmenų automobilių statymo kyla problemos, norint išsitempti savo 12 metrų ilgio laivą iš garažo, užstato šiukšlinės konteinerį, dėl ko kai kada būna neišvežamos šiukšlės.

Po incidento jis priėjo prie policijos pareigūnų, kurie jau sėdėjo mašinoj, prašė prisistatyti, pasakė, kad parašys skundą dėl jų veiksmų. V. T., sėdėdamas mašinoje, padavė M. G. savo kortelę, jis nusirašė pareigūno duomenis ir nuvažiavo į prokuratūrą. Grįžęs iš prokuratūros, pasiskambino į policiją 112, pasakė, kad jį policijos pareigūnai sumušė, apspardė privačioj valdoj, sakė kreiptis arba į 7 policijos komisariatą arba į OVS budintį.

Apie 22.40-22.45 val. buvo atvažiavęs antras policijos ekipažas, pabendravo, atsisėdo ir išvyko. Tai reikšminga aplinkybė, nes policijos ekipažas atvažiavo anksčiau negu kad I. N. paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną. Antras ekipažas, kuris buvo atvažiavęs, buvo tas tikras ekipažas, kuris turėjo atvažiuoti. O pirmasis (V. T. ir V. P.) yra I. N. arba S. N. pažįstamų, draugų ekipažas.

Tai, jog kaltinamasis M. G. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, iš dalies patvirtina kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji I. N. parodė, kad įvykio dieną apie 22 val. 30 min. grįžo namo ir automobilį statė bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasistatė mašiną, išsiiminėjo daiktus, kai iš tamsos, iš statomo namo kiemo išėjo du vyriškiai ir pradėjo reikalauti patraukti mašiną. Į reikalavimą ji nereagavo ir toliau rinkosi automobilyje daiktus. Susirinkusi daiktus, užrakino mašiną, nueidinėjo. Tada vienas iš vyriškių (dabar kaltinamasis M. G.) sako: „Ar girdėjai ką aš tau pasakiau, žiurkyte, patrauk mašiną, nepatrauksi turėsi problemų, kad bus nuleistos padangos“. Po šitų žodžių ji jam atsakiusi: „Jūs man grasinate, jeigu grasinate, galėsite viską papasakoti policijos pareigūnams“. Ji paskambino 112, iškvietė policiją po to paskambino broliui. Atvažiavo policijos pareigūnai. Taip pat atvažiavo brolis, kuris nėra policijos pareigūnas. Kai policijos pareigūnai atvažiavo į tą aikštelę, minėtų vyrų nebuvo. Pareigūnai su prožektoriais pradėjo vaikščioti, ieškoti. Iš gyvenamo namo išėjo M. G. ir sako: „Ko jūs ieškote ar ką jūs čia darote?“. Pareigūnai pasakė, kad gavo iškvietimą dėl grasinimo. Tada M. G. atėjo į aikštelę, kur vyko visas konfliktas, priėjo prie pareigūnų. Pareigūnai labai kultūringai, labai normaliai pradėjo aiškinti, tačiau nieko nespėjus paaiškinti, M. G. labai arti priėjo, pareigūnams grubiai sako: „Ko norit, kas čia atsitiko?“. Pareigūnai pasakė: „Gavom iškvietimą, grasinot merginai, gal galite prisistatyti, gal galite atnešti dokumentus“. Nežinia dėl ko M. G. buvo tokia reakcija, jis apsisuko ir pradėjo bėgti. Jis nepasakė, kad einu atnešiu, jis gan grubiai, nekultūringai, pareigūnams pradėjo aiškinti: kas jūs tokie, grasinti jiems, kad jie turės problemų. Kai paprašė dokumentų, jis tiesiog apsisuko ir nubėgo, o pareigūnai pradėjo jį vytis. Kad pareigūnai būtų M. G. parvertę ant žemės, ji nematė. Nei skalbinių virvės kieme, nei dujų balionėlio taip pat nematė. Matė, kad pareigūnai buvo suklupę. Nematė, kaip pareigūnas V. T. buvo M. G. paėmęs už rankos ir bandė sulaikyti. Antrankiai uždėti nebuvo. Viskas vyko labai garsiai ir, kadangi Lazdynėlių 12 namo langai išeina į Lūkesčių gatvės namus, žmonės išgirdo, susirinko, atėjo, matė. Pareigūnų atžvilgiu ne vieną kartą buvo pasakyta: jūs turėsit problemų ir necenzūriniai žodžiai. Visiems buvo grasinama, visiems, kas ten buvo, kad turės problemų.

I. N. į namo teritoriją nėjo, bet vis tiek stebėjo iš aikštelės. Matė, kaip išėjo iš namo M. G. žmona, sūnus. Jie iš viso abejingi atrodė, nereagavo į visą procesą. Matė, kad M. G. kažkokį medinį daiktą metė į pareigūnus, vaikėsi pareigūnus po kiemą, matė jį mosuojant kokiu tai strypu, detaliau gerai nesimatė dėl nakties metu nepakankamo apšvietimo. Dėl praėjusio ilgo laiko po įvykio negali pasakyti, kaip pareigūnas buvo sužalotas. Pamena, jog ji pareigūną matė sužeistą, kai jis išėjo iš to namo teritorijos. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog matė, kad M. G., pareigūnui stengiantis jį sulaikyti, atsisukdamas kumščiu smogė pareigūnui į veidą.

Policijos pareigūnams ji skambino ir kvietė vieną kartą. Atvažiavusio antro policijos ekipažo nematė. Pareigūnų V. T. ir V. P. iki įvykio nei ji, nei jos brolis nepažinojo. Kai po įvykio mašinoje pareigūnams davė parodymus, matė, kaip M. G. buvo išvažiavęs, po to grįžo. Tuo metu pareigūnai jau buvo išvažiavę ir dar M. G. I. N. pasakė: „Gerai žiurke, kad pačiu laiku mašiną patraukei“.

Iš 2010-07-30 rašyto pareiškimo (b.l. 9 1t.) matyti, kad I. N. teisme patvirtino jos pareiškime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas S. N. paaiškino, jog įvykio dieną paskambino sesuo ir pasakė, kad jai M. G. grasina, neleidžia pasistatyti automobilio norimoje vietoje. Paprašė jį atvažiuoti, gelbėti. Jam atvažiavus, po kokios minutės atvažiavo policijos ekipažas. Policija apžiūrėjo teritoriją šalimais, nieko nerado, o M. G. iš namų išėjo pats su draugu ir pradėjo bendrauti su pareigūnais. Pareigūnai mandagiai paprašė prisistatyti, porą klausimų uždavė. Į klausimus buvo atsakoma atsikalbinėjimu, o paprašius pateikti dokumentą, M. G. pradėjo bėgti nuo pareigūnų. Pareigūnai pradėjo vytis. Kadangi buvo prieblanda, tamsoka, prie medžio kieme įvyko kažkoks susistumdymas, M. G. pargriuvo su kažkuriuo pareigūnu ir tada M. G. paėmė daiktą (kažkokį strypą ar kažką), kuriuo pradėjo mosikuoti, grasinti susidoroti. Nematė, kad M. G. būtų sudavęs pareigūnui. Namo teritorijoje nematė ištemptos vielos ar šniūro, nematė, kad kuris nors pareigūnas būtų už jo užkliuvęs ir parvirtęs. Pareigūnas nugriuvo kartu su M. G., nebuvo taip, kad pareigūnui nei iš šio nei iš to susipynė kojos ir jis virto. M. G. daug šaukė, vartojo keiksmažodžius, buvo agresyvus. M. G. įžeidinėjo žodžiu pareigūnus, mojavo kažkokiu daiktu ir grasino susidoroti. Viskas vyko garsiai, kaimynai iš gretimo namo išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Incidento pabaigoje jis, būdamas ant takelio prie namo, ėmė filmuoti, tačiau vaizdo nesimato, tik žodžiai, tame tarpe ir M. G. nepadorūs žodžiai. Kai jo paprašė išeiti iš teritorijos, jis išėjo po pirmo prašymo. Policiją iškvietė sesuo. Jis policininkams neskambino. Policininkai, kurie atvyko, nėra pažįstami. Buvo atvykęs vienas ekipažas, du policininkai, antro ekipažo - nebuvo. Pareigūnai įvykio metu elgėsi labai mandagiai.

Liudytojas M. Ž. teismui patvirtino, jog įvykio dieną jis apie 11 valandą vakaro išėjo parūkyti į balkoną ir toje vietoje, kur yra M. G. namai, netoli tos vietos ir jis paprastai statydavo savo mašiną, nes ten yra bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė, pamatė, kad stovi policijos ekipažas ir girdisi kažkokie šūksmai, riksmai. Išėjęs į kiemą, matė, kaip policininkai prašė, kad M. G. atneštų asmens dokumentus. M. G. rėkė, buvo labai įsiutęs, piktas ant policininkų, jų atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. M. Ž. girdėjo kaip M. G. pavadino I. N. žiurke. Nematė, jog būtų buvę mėtomi kokie nors daiktai ar pagaliai, nematė ar kas buvo nuvirtęs. Į įvykio vietą buvo atvykę du pareigūnai. Kad būtų buvę atvažiavę daugiau policijos ekipažų - nematė. Konfliktą galėjo girdėti daugiau kaimynų iš to namo ir aplinkinių, nes buvo vasara, langai, durys atidaryti. Pareigūnai kaltinamojo atžvilgiu elgėsi normaliai, aiškino, kad ponas nevykdo jų teisėtų nurodymų, kad pateiktų asmens dokumentus. M. G. prašė jų išeiti iš jo žemės sklypo, iš jo teritorijos. Jie nenorėjo to padaryti ar to nedarė, nes M. G. nedavė jiems asmens dokumentų.

Jokios skalbinių virvės kieme nematė. Kad policininkas būtų už kažko užkliuvęs ir nugriuvęs, nematė. Kaltinamasis buvo apsirengęs marškiniais, jie buvo prasegti pilnai, nes buvo nuoga krūtinė. Matėsi, senas sugijęs randas po operacijos. Jeigu jis matė ir policijos pareigūnai turbūt matė randą. Į teritoriją M. Ž. buvo įėjęs kelis metrus, po to kaltinamojo sūnus pasakė, kad išeitų iš teritorijos, ir jis išėjo.

Nukentėjusysis-policijos pareigūnas V. T. teismui paaiškino, jog iki įvykio niekas nebuvo matytas ir pažįstamas, o po įvykio jau matyti nukentėjusioji ir kaltinamasis. Patruliuodami su kolega, gavo iškvietimą iš OVS, kad Lazdynėlių g. 10 ar tai 12 vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvyko į vietą, kur juos pasitiko I. N., kuri nurodė, kad jai parkuojant automobilį, priėjo vyriškiai, pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti kad pradurs padangas, kadangi ji užėmė jų vietą. Jie pradėjo ieškoti tų vyriškių, kadangi, kaip sakė, šalia statomas namas ir jie galėjo būti ten. Apieškojo teritoriją, bet ten nieko nerado. Bendravo su pareiškėja, kai iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo M. G.. Išėjo su kitu vyru, kuris pasiliko prie namo. M. G. atėjo prie jų ir pradėjo įžeidinėti pareiškėją I. N. sakydamas: „Ką čia policiją iškvietei tu žiurke, tu liksi be mašinos, mašiną sudeginsim, ratus pradursim“. V. T. paprašė jo nusiraminti, tada M. G. pradėjo grasinti policininkams ir įžeidinėti. Paprašius nusiraminti, prisistatyti, pateikti dokumentus, M. G. toliau užgauliojo, staigiai apsisuko ir pradėjo bėgti. V. T. pradėjo bėgti iš paskos, porininkas jam iš paskos. Prie vartelių, kur yra įėjimas į teritoriją, V. T. griebė M. G. už rankos, jis atsisukdamas V. T. trenkė su ranka į smilkinį. Pataikė, ištrūko ir nubėgo toliau į teritoriją. Pasivijęs M. G., V. T. vėl griebė jį už rankos, norėjo sulaikyti. Kadangi priešinosi sulaikomas, jam buvo griežtai pasakyta, kad bus sulaikytas dėl policijos pareigūnų įžeidimo. M. G. nereagavo ir nevykdė nurodymų. Po to, įbėgus į teritoriją, prasidėjo grumtynės. V. T. norėjo užlaužti ranką, bet M. G. išsivadavo ir griebė kažkokį metalinį strypą ar vamzdį (atrodė kaip duslintuvo bakelis) ir pradėjo mosikuoti, norėjo trenkti. Jam nepavyko. Iš namo išėjo jo žmona su sūnumi, jis kažkaip atkreipė dėmesį į juos, V. T. tuo metu iš kitos pusės užėjo, pagriebė tą bakelį, išmetė, kad nieko nesužalotų. Išėjusi žmona, rėkė: „Ką jūs čia darot, nešdinkitės iš mūsų teritorijos“. M. G. irgi pastoviai keikė ir grasino, kad pridarys bėdų, pasakė, kad turi namuose šautuvą, sakė išneš ir dės kulką į galvą. Toliau jis įbėgo į namą, jo žmona buvo prie namo. Pasakius, kad reikalingi jo duomenys, M. G. padavė per žmoną savo dokumentą. Policijos pareigūnai užsirašė duomenis, o M. G. nuėjo namo. Kadangi duomenys jau buvo nustatyti, į namą policijos pareigūnai nėjo. M. G. nesulaikė, kadangi jis įbėgo į namą. Į namą nenorėjo eiti, kadangi žmogus aktyviai priešinosi, matėsi, kad jis yra po operacijos, nes matėsi randas. Jam sulaikyti, reikėjo panaudoti daugiau jėgos, o tas jėgos panaudojimas galėjo jam pakenkti. Kad to išvengtų, nusprendė, jog neverta. V. T. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo nustatytas kaktos nubrozdinimas ir piršto sumušimas. Lūžių jokių nebuvo. Nedarbingumo neturėjo. Virvės nematė ir už jos nebuvo užkliuvęs ir nepersivertė. Antro ekipažo atvykusio nebuvo. Jokio pastiprinimo nekvietė. Į bendrą pagalbos centrą skambino V. P., kad paaiškintų visą situaciją.

Liudytojas V. P. nurodė, jog budėjimo metu iš VPK budėtojų dalies gavo iškvietimą į Lazdynėlių gatvę, kur kvietė panelė. Atvykus į įvykio vietą ji buvo išsigandusi, verkė ir pasakė, kad atvažiavo į bendro naudojimo kiemą, kur stato automobilius, pastatė automobilį ne savo vietoje, kadangi ten vyko kažkokie darbai. Savo automobilį pastatė nuo M. G. pusės, nors ten yra bendra aikštelė. Mergina paaiškino, kad tuo momentu išbėgo M. G., kartu su dar vienu vyru, pradėjo jai grasinti, įžeidinėti, pasakė, kad mašiną sudegins, su ja susidoros, todėl ji paskambino į policiją. Kai policijos pareigūnai pradėjo kalbėti su nukentėjusiąja, iš namo, kuris yra šalia, išėjo M. G.. Priėjęs iš karto pradėjo vėl įžeidinėti merginą prie policijos pareigūnų, todėl jie paprašė jį apsiraminti, kad nieko nesakytų daugiau, įspėjo dėl neteisėtų veiksmų, paprašė pateikti dokumentus, bet M. G. pradėjo policijos pareigūnus visokiausiais žodžiais užgaulioti ir įžeidinėti, varyti iš kiemo, sakė nušaus. Tuomet jie norėjo jį sulaikyti, bet jis iš karto pasišalino į savo kiemą ir pradėjo keiktis visokiausiais keiksmažodžiais. Kai M. G. pradėjo bėgti, V. P. pagalvojo, kad jis bėga nuo jų, nes nenorėjo būti sulaikytas. V. T. griebė M. G. už rankos, kad nuvestų į mašiną, tačiau šis trenkė jam. Tada M. G. griebė prie medžio gulėjusį strypą ar vamzdį nuo automobilio su bakeliu, pradėjo juo mojuoti, policijos pareigūnų prie savęs neprileidinėti, sakė išneš ginklą, nušaus, pradėjo visokiausius dalykus šnekėti. Tuo momentu išbėgo iš namų kaltinamojo žmona ir sūnus. M. G. nuėjo į namus. Po kurio laiko žmona davė kaltinamojo duomenis, t.y. pateikė pasą ar kurį kitą dokumentą. Jie užrašė duomenis, paėmė iš I. N. pareiškimą.

Bandant sulaikyti M. G., V. T. buvo nuvirtęs kartu su M. G. ant žemės. Kieme jokios skalbinių virvės nematė. Kai M. G. nuėjo į namus, net pagalvojo, kad jis nubėgo paimti šautuvą, nes labai agresyviai buvo nusiteikęs prieš policijos pareigūnus ir nukentėjusiąją.

V. P. akivaizdoje M. G. įžeidinėjo I. N., grasino susidorojimu policijos pareigūnams, sudavė smūgį V. T.. Iki to įvykio V. P. niekada gyvenime nukentėjusiosios I. N. ir S. N. nebuvo matęs ir nepažinojo. Tuo metu, kai vyko incidentas, aikštelėje, M. G. namo kiemelyje, koks nors kitas policijos ekipažas nebuvo atvykęs. Jie jokios pagalbos nekvietė, V. P. dujų prieš M. G. nenaudojo. Buvo susirinkusių pažiūrėti pašalinių žmonių, nes M. G. labai šaukė, kažkas filmavo, žmonės žiūrėjo pro langus, buvo didelis triukšmas. Ant M. G. krūtinės randą matė, todėl ir bijojo panaudoti fizinę jėgą, bijojo kad gal žmogus invalidas ar dar kažkas.

Liudytojas A. G., kaltinamojo sūnus, teismui paaiškino, kad 2010 m. liepos mėnesį, dienos tiksliai nepamena, jis išėjęs į kiemą pamatė, kaip policijos pareigūnai guldo tėvą ant žemės. Tai buvo kieme, ant aikštelės iki virvės. Paklausus, kas vyksta, pareigūnas V. P. pasakė: „O gal jis paieškomas“. Paklausus ko pareigūnams reikia iš tėvo, pastarieji atsakė - dokumentų. A. G. tėvui pasakė: „Atnešk dokumentus ir viskas, matai kame čia reikalas yra“. Tėvas vartojo necenzūrinius žodžius, reikalavo kad policininkai ir pašaliniai asmenys išeitų iš namų valdos. Dėl ko kilo incidentas – nežino. Nematė, ar M. G. metė kokius kelmus, ar mojavo duslintuvu, nes buvo patamsis. Įvykio metu buvo privažiavęs antras policijos ekipažas. Kieme ir gatvėje susirinkę buvo 8 žmonės.

Liudytojas J. R. teismui paaiškino, kad kaltinamasis buvęs sesers vyras. Įvykio datos neatsimena, tačiau tą dieną jis su M. G. iškrovė pastolius iš autobuso. Atvažiavo moteriškė, pastatė į tą vietą, kur stovėjo autobusas, savo automobilį. Kadangi kitą dieną norėjo važiuoti žvejoti, ryte reikėjo ištraukti katerį, prašė perstatyti mašiną, nes ji ryte trukdytų. Nukentėjusioji nesutiko perstatyti automobilio. Dėl to įvyko žodinis konfliktas. Ji apvadino M. G. seniu, M. ją - žiurke. Nukentėjusioji pareiškė, kad iškvies policiją. J. R. pagalvojo, jog pajuokavo, nebuvo reikalo dėl ko jos kviesti. Policija atvažiavo labai greitai, po 15 minučių. Kaimynai susirinko - viso apie 10 žmonių. Atvažiavus policijai, M. G. nuėjo prie policininkų, kurie paprašė pateikti dokumentus. M. G. sako: “Gerai, tuoj atnešiu“. Jis apsisuko ir ėjo namo. Prie laiptelių kažkas iš minios suriko: „Laikykit, jis pabėgs“. Tada vienas policininkas puolė M., parvertė kieme ant žolės, atsisėdo ant jo, balionėliu purškė, po to norėjo antrankius uždėti ir tuo momentu sesuo išėjo su sūnumi, pradėjo rėkti ir jis jį paleido. M. G. nieko nemėtė į policijos pareigūnus. Tą inkilą jis pasiėmė atsistoti, kad kaip pagaliu atsiremtų, kai jau paleido jį. Jokio duslintuvo, strypo ar lazdos nebuvo tikrai. Konflikto metu buvo kelis kartus pasakyti ne visai korektiški žodžiai.

J. R. nurodė, jog policininkai atvažiavo dviese, po to dar vieni buvo privažiavę ir išvažiavo, kažko paklausę.