Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-260/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
1S-260/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kategorijos
Byla Nr. 1S-260/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,suimtajam D. S. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo D. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. kaltinamas tuo, kad iki 2010 m. vasario 11 d. (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo ne mažiau kaip 29,039 gramo prichotropinės medžiagos – amfetamino ir šią medžiagą 2010 m. vasario 11 d. (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, automobiliu „Toyota Rav 4“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno ir Akmenės rajone, kelyje Papilė – Kuršėnai už 1800 litų pardavė P. B. . Šiais veiksmais D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. pabaigos, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,590 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 2009 m. pabaigoje, Šiauliuose platinimui perdavė P. B. . Pastarasis minėtas tabletes parsigabeno į savo namus, esančius Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), kur jas iki 2010 m. gegužės 14 d. laikė šio namo rūsyje, kol kratos metu jas surado policijos pareigūnai. Šiais veiksmais D. S. kaltinama padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad 2009 m. kovo 16 d., nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 12,906 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2009 m. kovo 16 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Šiauliuose, už 320 litų pardavė P. B. . Pastarasis minėtas psichotropines medžiagas parsigabeno į savo namus, esančius Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), kur jas iki 2010 m. gegužės 14 d. laikė šio namo rūsyje, kol kratos metus jas surado policijos pareigūnai. Šiais veiksmais D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

D. S. 2010 m. gegužės 13 d. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi D. S. suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. lapkričio 14 d.

Šalies argumentai

Kaltinamasis D. S. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti.

Suimtasis neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodo, kad P. B. , norėdamas ankščiau išeiti į laisvę arba siekdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, jį apkalbėjo. D. S. nurodo prašęs padaryti su šiuo asmeniu akistatą. Kaltinamasis teigia, kad be minėto asmens parodymų, byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Todėl jis neturi jokios priežasties slėptis, nes nori, kad baudžiamoji byla būtų kuo greičiau išnagrinėta ir visi įsitikintų, kad jis nėra padaręs jam inkriminuojamų veikų.

Skunde pažymima, kad pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 4 punktą, Klaipėdos apygardos teismas nepatikrino, ar pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suimtasis atkreipia dėmesį, kad iki paskiriant jam suėmimą, jis turėjo nuolatinį darbą, išlaikė du nepilnamečius vaikus, todėl tikrai nebuvo pagrindo manyti, kad jis, palikęs šeimą ir darbą, bėgs, slėpsis nuo teismo. Juo labiau, D. S. nuomone, teismas, išnagrinėjęs bylą, priims dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje suimtasis prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Priešingai nei teigia suimtasis, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis galimai padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo P. B. parodymai (b. l. 142-144, 146-148, 153-154, 160-161, t. 4), pokalbių, vykusių tarp D. S. ir P. B. suvestinės (b. l. 128-141, 152-157, t. 2; b. l. 7, t. 3), slapto sekimo protokolai bei kita byloje esanti medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar D. S. tikrai yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ar teisingi yra P. B. parodymai, nesprendžiama.

Pratęsdamas D. S. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) punktuose.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. D. S. kaltinamas 3 sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, jog D. S. turi šeimą, išlaiko mažamečius vaikus, iki suėmimo turėjo darbą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas manymą, kad D. S. darys naujus nusikaltimus teisingai pagrindė tuo, kad jis praeityje yra teistas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. S. pateikė pažymėjimą apie jo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, teigdamas, jog suėmimas jam paskirtas nepagrįstai, nes jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu jis buvo suimtas. Pažymėtina, kad iš pateikto pažymėjimo matyti, jog D. S. iš minėtos laisvės atėmimo vietos buvo paleistas 2009 m. kovo 23 d. (bausmės pradžia – 2005 m. spalio 4 d.). Dvi iš trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai padarytos 2010 m. vasario 11 d. bei 2009 m. pabaigoje, t. y. jau D. S. būnant laisvėje. Prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo bei kaltinamajame akte nurodytas trečiojo D. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2009 m. kovo 16 d. Šiuo laikotarpiu D. S. iš tikrųjų buvo suimtas. Tačiau iš P. B. parodymų (b. l. 142-144, 146-148, 153-154), taip pat iš byloje esančių telefoninių pokalbių tarp D. S. ir P. B. (b. l. 7, t. 3) matyti, kad trečioji nusikalstama veika, kurią padaręs yra kaltinamas D. S. , galėjo būti padaryta ne 2009 m. kovo 16 d., o 2010 m. kovo 16 d., o 2009 m. kovo 16 d. datos nurodymas yra rašymo klaida. Ši data - 2010 m. kovo 16 d. taip pat patenka į laikotarpį po kaltinamojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų ligoninės. Minėtos klaidos taisymas svarstytinas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o šiuo metu tai nėra pagrindas panaikinti paskirtą kardomąją priemonę.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

suimtojo D. S. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys