- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- I-356-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02047-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- U. B., M. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjai U. B. – D. ir jos atstovui advokatui E. B., atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Vilijai Pernaravičienei, nedalyvaujant pareiškėjui M. D. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų U. B. – D. ir M. D. skundą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl turto arešto akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai U. B. – D. ir M. D. skunduose teismui prašo panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009-11-06 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arešto; 2) Vilniaus AVMI 2009-11-06 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam SB „(duomenys neskelbtini)“, Trakų r. sav., kuris priklauso pareiškėjams bei automobiliui „Honda CR-V“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam pareiškėjai U. B. - D. Nurodo, kad iš Vilniaus AVMI 2009-11-25 gavo raštą dėl jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 653 000 Lt, ½ dalies arešto. Turto areštas pažeidžia bet kokius galiojančius įstatymus ir yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Buto dalies turto areštas pažeidžia ir prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 str. numatytoms, aiškiai formuluojamoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) normoms, nes LR CK 3.85 str. 3 d. aiškiai nurodoma, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma kreditorių reikalavimus (...), o be teismo leidimo ir apskritai negali būt atliekami jokie veiksmai susiję šiuo butu, net jei jie būtų mūsų pačių valios išraiškos. Ši buto dalis, kuriai Vilniaus AVMI be teismo leidimo, be jokių aiškių priežasčių, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė turto areštą, yra įforminta būtent kaip šeimos turtas ( Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2007-08-08), nes šiame bute jie gyvena su savo mažamete dukra G. D. Taip pat nurodo, kad neteisėtas turto areštas pažeidžia ir suvaržo jų pagrindines Konstitucines teises. Šiame turto arešto akte numatomas turto arešto mastas yra 75 000 Lt sumai, kai tuo tarpu, vien tik dabartinio areštuojamojo turto vertė tame pačiame turto arešto akte, pagal vidutinę rinkos vertę yra nurodyta 653 000 Lt. Visose LR CK konstatuojamuosiuose straipsniuose bei visose kitose teisės normose, kuriuose reglamentuojama turto arešto sąvoka bei turto arešto taikymo procedūros ir areštuojamojo turto dydžiai, numatomas aiškus, nedviprasmis, tikėtino išieškomojo turto bei areštuojamojo turto vertės dydis. Šiuo atveju, numatomo išieškojimo turto mastas ir areštuojamo turto vertės dydis akivaizdžiai neproporcingo dydžio. Tai pažeidžia ne tik galiojančius įstatymus, bet ir bet kokią logiką. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d. ir 4 d. numatomas turto arešto pagrindas - pavojus ir rizika, kad turtas gali būti paslėptas ar parduodas, ar kitaip prarastas. Šis butas priklauso ne jai vienai, juolab bute gyvena su savo mažamete dukra, kitos gyvenamos vietos neturi, ir tai yra vienintelė gyvenamoji, deklaruota vieta. Tai yra šeimos turtas, todėl jokių veiksmų negalima imtis šio buto atžvilgiu. O be to, nėra jokio pagrindo, nei pavojaus ar rizikos, kad jį parduotų, ar dar kitaip nuslėptų. Todėl šis areštas yra visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis visus galimus įstatymus bei jų Konstitucines teises, todėl akivaizdžiai neteisėtas ir naikintinas.
Dėl žemės sklypo ir automobilio arešto nurodo, kad 2009-11-13 iš Vilniaus AVMI gavo raštą dėl jų bendro turto arešto, kuriuo pagal 2009-11-06 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotas žemės sklypas, esantis Trakų rajono savivaldybėje, SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjai priklausantis 2000 m. automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turto areštas taip pat yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Nepagrįstas ir neteisėtas yra pats pavedimas tikrinti pareiškėją kaip mokesčių mokėtoją, buvo pažeistos tikrinimo procedūros, neatsižvelgta į visas paaiškintas aplinkybes ir nenurodžius jokių objektyvių pagrindų ir priežasčių, tendencingai patikrinimas tęsiamas. Be viso to, pareiškėjų atžvilgiu imtasi neteisėtų sankcijų dėl jų turto arešto. MAĮ 101 str. 1 d. vienareikšmiškai nurodoma, kad <...turtas <...> gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo metu <...> nustatoma mokesčių įstatymo pažeidimų <...>. Kokie konkrečiai pažeidimai buvo nustatyti nenurodoma, jie apie tai nieko nežino, jiems apie tai nebuvo pranešta. Dėl nenurodytų įstatymų pažeidimų jie negali nei pasiaiškinti, nei gintis, nei kaip bet kokioje civilizuotoje šalyje, apskųsti aukštesnei instancijai. Tik 2009-11-13 sužinojo, kad jų turtas areštuotas be jokio įstatyminio pagrindo, nesiremiant jokiais dokumentais, tik nurodant, kad mokestinė nepriemoka numatoma priskaičiuoti patikrinimo metu. Visiška abstrakcija - nei konkrečių pažeidimų, nei jokios konkrečios motyvacijos, akivaizdžiai pažeidžiant Konstitucines teises, teises į gynybą, bei visus kitus galiojančius įstatymus. Be to, MAĮ 101 str. 3 d. ir 4 d., numatomas arešto pagrindas - pavojus bei pagrįsta rizika, kad turtas gali būti paslėptas ar parduotas. Jie valdo, naudoja ir disponuoja taip pat ir kitu turtu, tad jokio pagrindo teigti, kad slėptų šį turtą - nėra. Jų nekilnojamojo turto - žemės sklypo valdymo, naudojimosi, disponavimo priverstinis apribojimas, kuris aiškiai niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas, akivaizdžiai suvaržo jų pagrindines teises (b. l. 2-3, 36-37).
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktuose atsiliepimuose atsakovė Vilniaus AVMI su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Vilniaus AVMI 2009-11-10 raštu Nr. (14.3)-46-33731 informavo U. B. – D., kad areštuotas jai priklausantis turtas (2009-11-06 turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), o M. D. 2009-11-13 iš Vilniaus AVMI gavo raštą dėl pareiškėjų bendro turto arešto (2009-11-06 turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio, M. D., mokestinis patikrinimas 2009-09-22 inicijuotas atlikus mokėtojų mokestinį tyrimą Nr. 388-121 pagal Atrankos tikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus 2008-07-01 tarnybinį pranešimą Nr. (20.18)-39-11488, kuriame nurodyta, kad dėl 2006-07-31 buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje dovanojimo sandorio ir galimai nesumokėtų mokesčių tikslinga atlikti U. B. – D. ir M. D. mokestinį tyrimą. Nustatyta, kad U. B. – D. ir jos sutuoktinis M. D. sudarė tokius minėto buto sandorius: M. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su U. B. – D. 2005-12-21 įsigijo butą už 1000 Lt, 2006-07-26 sutuoktiniai butą pasidalijo (po ½ dalį); 2006-07-27 M. D. padovanojo ½ dalį buto U. B. – D. (dovaną įvertino – 217 000 Lt); 2006-07-31 U. B. – D. butą padovanojo savo motinai E. B. (dovaną įvertino – 434 000 Lt); 2006-08-02 E. B. butą pardavė V. Š. ir Ž. Š. už 410 000 Lt, o E. B. 2006-08-02 piniginių lėšų dovanojimo sutartimi 410 000 Lt padovanojo savo dukrai U. B. – D. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad U. B. –D., sudarydama 2006-07-26 turto padalijimo, 2006-07-27 ir 2006-07-31 dovanojimo tarpinius sandorius siekė mokestinės naudos, t. y. mokesčių tikslais laikyta, kad butą už 410 000 Lt Ž. Š. ir V. Š. pagal 2006-08-02 pirkimo - pardavimo sutartį pardavė M. D. ir U. B. - D. Be to, mokesčių tikslais laikyta, jog 2005-12-21 buvo sudarytas ne buto pirkimo - pardavimo, o dovanojimo sandoris, kurio vertė lygi buto tikrosios rinkos vertei (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nustatyta rinkos vertė 2005-12-21 yra 270 000 Lt) ir jo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos įsigijimo kainos (1000 Lt) skirtumui. Mokestinis patikrinimas baigtas 2009-11-10 (patikrinimo aktas išsiųstas 2009-11-16), kurio metu, vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d. ir 10 str. nuostatomis, U. B. – D. už 2005 - 2006 metų laikotarpį apskaičiuota 50 829 Lt GPM ir 25 231 Lt GPM delspinigių, iš viso 76 060 Lt, o M. D. – 51 336 Lt GPM ir 25 504 Lt GPM delspinigių, iš viso 76 840 Lt. Atliekant pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokestinį patikrinimą, vadovaujantis MAĮ 101 str. 4 d. ir Inspekcijos mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 73 p., siekiant užtikrinti mokesčio (galimos nepriemokos) išieškojimą, Vilniaus AVMI 2009-11-06 areštavo pareiškėjos skunde minėtą turtą. Pagal MAĮ 95 str. 1 d. 2 p., mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui mokesčių administratorius gali areštuoti mokesčio mokėtojo turtą. Pagal MAĮ 101 str. 4 d. mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas esant vienai iš dviejų sąlygų: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pareiškėja teigia, kad turto arešto numatomai mokestinei nepriemokai užtikrinti mastas ir areštuoto turto vertė yra neproporcingo dydžio, t. y. 2009-11-09 turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) numatomas turto arešto mastas yra 75 000 Lt, kai tuo tarpu, vien tik areštuojamojo turto vertė tame pačiame turto arešto akte, pagal vidutinę rinkos vertę yra nurodyta 653 000 Lt. Pažymėjo, kad Vilniaus AVMI minėtu turto arešto aktu areštavo tik 0,23 dalį ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio pareiškėjai, kurios vertė yra 75 095 Lt ir turto arešto mastas neviršija numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydžio. Pareiškėja nurodė, kad turto areštas (2009-11-06) buvo uždėtas be pagrindo, nenurodant, kokie buvo padaryti pažeidimai. Pareiškėjai 2009-11-10 patikrinimo aktas Nr. (21.26)-04-77-91 buvo išsiųstas 2009-11-16. MAĮ suteikia mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 101 str. 3 d.), bet ir patikrinimo metu, t. y. ir tais atvejais, kai daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 101 str. 4 d.). MAĮ 2 str. 12 d. numato, kad už mokesčių administravimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administravimo sąvoka apima ir tinkamą mokesčių išieškojimo užtikrinančių priemonių taikymą. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas - užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, t. y. jų taikymu siekiama, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio ginčo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą ir tai garantuotų mokestinės nepriemokos išieškojimo įmanomumą. Taigi mokesčių administratorius turi teisę taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, šiuo atveju turto areštą, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Pareiškėja savo reikalavimą taip pat grindžia ta aplinkybe, kad Vilniaus AVMI turto arešto akte nenurodė, kaip pasireiškia pavojus, kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymėjo, kad teisės aktai (CPK 678 str.) nereikalauja arešto akte nurodyti aplinkybių, kuriomis remiantis mokesčių administratorius areštuoja turtą. Vilniaus AVMI 2009-11-10 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) forma atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11 patvirtintą formą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-11-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-944-04 pasisakė dėl MAĮ 32 str. 4 d. įtvirtinto turto arešto pagrindo. Tokia pat formuluotė įtvirtinta ir MAĮ - yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teismas konstatavo, kad vertinant lingvistiniu aspektu minėtą turto areštavimo sąlygą, matyti, kad ji sukonstruota tokiu būdu (turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius), jog užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą šios sąlygos taikymui. Pagal MAĮ 101 str. 4 d. komentarą, mokesčių administratorius, įvertindamas sąlygas, kurioms egzistuojant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, atkreipia dėmesį į tokius faktus: mokesčio ir su juo susijusių sumų į biudžetą bei valstybės pinigų fondus nesumokėjimas arba nemokėjimas laiku, padaryti kiti mokesčių įstatymų pažeidimai ir pan. Rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, pasireiškė tuo, kad atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą buvo nustatyta, kad jeigu pareiškėja su savo sutuoktiniu minėtą butą būtų pardavę patys, tuomet jų pardavimo pajamos būtų apmokestinamos pagal GPMĮ 6 str. ir 19 str. GPM, o jie, sudarydami dovanojimo sandorius ir tokiu būdu padidindami įgyjamo turto kainą, turėjo vieną tikslą - išvengti GPM mokėjimo ir gauti mokestinę naudą. Toks pareiškėjos ir jos sutuoktinio elgesys kelia abejonių dėl jų sąžiningumo ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali paslėpti ar kitokiu būdu netekti turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, todėl mano, kad Vilniaus AVMI teisėtai areštavo pareiškėjai priklausantį turtą, ir nėra teisinio pagrindo naikinti mokesčių administratoriaus 2009-11-06 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-11-06 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16, 45-46).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo E. B. su U. B. – D. pateiktu skundu sutiko skunde nurodytais motyvais. Mano, kad šis turto areštas yra neteisėtas. Dukros buto dalis yra įforminta kaip šeimos turtas, ji jame gyvena su savo šeima, augina mažametę dukrą. Vilniaus AVMI jau yra areštavusi kitą dukrai ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, kuris yra pakankamos vertės, esant reikalui, juo galima būtų atlyginti reikalaujamą sumą, todėl šis areštas yra visai nepagrįstas (b. l. 14).
Skundai netenkinami.
Šalies argumentai
Pareiškėjos U. B. – D., pareiškėjų ir atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVMI pareigūnas, vykdydamas 2009-09-22 pavedimus tikrinti Nr. 83-290 ir 83-291, atliko pareiškėjų M. D. ir U. B. – D. mokestinius patikrinimus, kurių metu buvo tikrinamas gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, ir 2009-11-10 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-90 (b. l. 53-62), kuriuo M. D. apskaičiavo 51 336 Lt mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą ir 25 504 Lt šio mokesčio delspinigių, viso – 76 840 Lt, ir patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-91 (b. l. 23-32), kuriuo U. B. – Dausinienei apskaičiavo 50 829 Lt mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą ir 25 231 Lt šio mokesčio delspinigių, viso – 76 060 Lt. Dar nesibaigus mokestiniam patikrinimui, atsakovė Vilniaus AVMI, siekdama užtikrinti mokesčių nepriemokos išieškojimo iš U. B. – D. užtikrinimą, 2009-11-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 0,23 dalį pareiškėjai U. B. – D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto - ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (b. l. 7-8, 18-19), o 2009-11-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama užtikrinti mokesčių nepriemokos išieškojimo iš M. D. užtikrinimą, areštavo pareiškėjams M. D. ir U. B. – D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, Trakų raj., ir automobilį Honda CR-V, v/n (duomenys neskelbtini) uždraudžiant pareiškėjams disponuoti šiuo turtu (b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų skundai yra nepagrįsti: LR mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 1 d. numato, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. LR mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d. numato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, galima teigti, kad mokestinės prievolės užtikrinimo būdas – turto areštas – gali būti taikomas, esant dviems sąlygoms: kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų bei esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
LR mokesčių administravimo įstatymo 120 str. 1 d. numato, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedimai tikrinti Nr. 83-290 ir 83-291, kuriais pavesta atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus, išrašyti 2009-09-22, mokestinio patikrinimo metu, kaip matyti iš patikrinimo aktų, Vilniaus AVMI pareigūnas nustatė aplinkybes, kurios sudaro jam prielaidas teigti pareiškėjus M. D. ir U. B. – D. pažeidus LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, bei nesumokėjus apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio sumų. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmoji sąlyga LR mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d. ginčo turto arešto areštų aktų priėmimo metu buvo. Pareiškėjų skunduose nurodyta aplinkybė, kad mokesčių administratorius, iki areštuojant turtą, neinformavo jų apie nustatytus pažeidimus, negali būti pagrindas naikinti šiuos aktus, kadangi LR mokesčių administravimo įstatymas nenumato, kad iki patikrinimo akto surašymo mokesčių mokėtojui būtų pateikiama tokio pobūdžio informacija, be to, pareiškėjams turėjo būti žinoma, kokiais mokesčių įstatymo pažeidimais jie yra įtariami, kadangi mokestinis patikrinimas buvo atliekamas po mokestinio tyrimo. Antroji sąlyga, kuriai esant yra pagrindas taikyti turto areštą – pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų – įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat buvo: patikrinimų metu nustatytos mokestinių nepriemokų sumos yra didelės, pareiškėjai yra fiziniai asmenys, kurie, mokesčių administratoriaus teigimu, sudarydami eilę sandorių, siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, todėl mokesčių administratoriui buvo pagrindas teigti, kad rizika, jog mokesčių mokėtojai gali perleisti jiems priklausantį turtą, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad areštuota buto dalis yra šeimos turtas, nėra jokia kliūtis jį perleisti, o duomenis apie kreditorius, prašymą dėl leidimo perleisti tokį turtą nagrinėjančiam teismui realiai gali pateikti tik patys pareiškėjai.
Kiti pareiškėjų skunduose nurodyti teiginiai, kuriais grindžiamas ginčijamų turto arešto aktų neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra nepagrįsti: LR civilinio kodekso 3.85 str. 3 d. nuostata nėra kliūtis mokestinę nepriemoką išieškoti iš šeimos turto, kadangi minėta nuostata nėra taikoma išieškojimui pagal mokesčių administratoriaus reikalavimus, o teismo leidimas areštuoti turtą, kuriam taikomas šeimos turto režimas, nėra reikalingas; 2009-11-06 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota ne visa pareiškėjai U. B. – Dausinienei asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o tik 0,23 dalis ½ dalies minėto buto, t. y. 75 095 Lt vertės turtas, todėl areštuoto turto vertė neviršija arešto mąsto; ginčijamais turto arešto aktais pareiškėjams, skirtingai nei teigiama skunduose, apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisės valdyti ir naudotis šiuo turtu nėra apribotos; areštuoto turto vertė neviršija turto arešto aktuose nurodyto turto arešto mąsto, pareiškėjai neginčija mokesčių administratoriaus atlikto šio turto įkainojimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjų U. B. – D. ir M. D. skundus dėl Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos 2009-11-06 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-06 turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.