- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-87/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- R. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismui perduotoje nagrinėti byloje R. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį ir 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) tuo, kad jis ne vėliau kaip nuo 2002 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. savanoriškai įsitraukė ir dalyvavo D. V. daugiau negu iš trijų asmenų organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti veikloje: neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR) ir prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, į kurio veiklą skirtingais laiko tarpais savanoriškai įsitraukė ir dalyvavo: D. V., E. N., T. R. bei N. M. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais - padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, toliau – T. R. ir N. M.), taip pat M. B. bei V. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o V. J. atžvilgiu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų byla išnagrinėta atskirai – VFR, 2007 m. lapkričio 20 d. Paderborno federalinio žemės teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį (toliau – M. B. ir V. J.), asmuo pravarde „Geza“, kurio tiksli asmenybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, pavedimų kontrolė, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, o jis, t. y., R. V., vykdydamas D. V. nurodymus bendriems nusikalstamiems ketinimams išnaudoti žmones prostitucijai Nyderlandų Karalystėje, pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje bei, pasinaudodamas jų priklausomumu, vertė dirbti prostitutėmis ir organizavo prostituciją.
R. V. taip pat kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) tuo, kad jis, dalyvaudamas minėto nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė šias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis, o būtent:
D. V. parengus nusikalstamos veiklos planą – prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, o šiam tikslui pasiekti nusikalstamo susivienijimo dalyviai: jis, T. R., E. N., D. V., M. B., užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, panaudodami apgaulę, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, organizavo t. y., kontroliavo ir koordinavo nukentėjusiąją bei, pasinaudodami jos priklausomumu, vertė dirbti prostitute, t. y., nusikalstamo susivienijimo narys E. N., siekdamas bendrų tikslų, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internete susipažino su A. N. ir po ilgalaikių susitikimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, Šiaulių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, įgyvendindamas D. V. sumanymą, siekdamas, kad A. N. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – bloga materialine padėtimi, žadėdamas gerai apmokamą darbą, įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą, dirbti prostitute, o jai sutikus, t. y., nukentėjusiajai patikėjus E. N. melagingais pažadais, 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, savo automobiliu A. N. atgabeno į degalinę „L (duomenys pakeisti)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., užmokėjo už kelionę ir ją lydėdamas, kartu važiuodamas mikroautobusu, nuvyko į Amsterdamą, kur T. R. ir E. N. ją apgyvendino iš nekilnojamojo turto agentūros „M (duomenys pakeisti)“, (duomenys neskelbtini), T. R. prostitucijos tikslams nuomojamame bute, Amsterdame, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, buvimu užsienio valstybėje, jis kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais: T. R., E. N., D. V., M. B. laikė nelaisvėje siekiant įtraukti ją į prostituciją bei, pasinaudodamas jos priklausomumu, vertė dirbti prostitute Den Hag ir Ultrechto miestuose nuo atvežimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto mėnesio bei dienos, tokiu būdu organizavo prostituciją ir pelnėsi iš A. N. prostitucijos, kuri gaudavo iš klientų nuo 150 iki 600 eurų per dieną, kuriuos iš nukentėjusiosios surinkdavo D. V. bei E. N..
R. V. taip pat kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 147 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) tuo, kad D. V. parengus nusikalstamos veiklos planą – prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, o šiam tikslui pasiekti nusikalstamo susivienijimo dalyviai: jis, T. R., E. N., D. V., M. B., N. M., užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, panaudodami apgaulę, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, organizavo t. y., kontroliavo ir koordinavo nukentėjusiąją bei, pasinaudodami jos priklausomumu, vertė dirbti prostitute, t. y., N. M. 2009 m. balandžio mėnesį, Lietuvoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje susipažino su A. L. ir, įgyvendindamas D. V. sumanymą, siekdamas, kad A. L. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – bloga materialine padėtimi, žadėdamas gerai apmokamą darbą, įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą, dirbti prostitute, jai sutikus, t. y., nukentėjusiajai patikėjus N. M. melagingais pažadais, šis sutvarkė jos asmens dokumentus, po ko jis, t.y., R. V., ir N. M. 2009 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, dviem automobiliais nuvyko ir susitiko su nukentėjusiąja Anykščių raj., kelyje Anykščiai – Svėdasai, bei įsitikino jos sprendimu ir 2009 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, jis organizavo jos kelionę t. y., surado mikroautobusą, vykstantį į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą, kuris vyko iš degalinės „L“, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno raj., o N. M. savo automobiliu A. L. atgabeno į šią degalinę, užmokėjo už kelionę ir įsodino į mikroautobusą, ten atvykus ją pasitiko T. R. ir E. N. bei apgyvendino ją iš nekilnojamojo turto agentūros „M“, (duomenys neskelbtini), T. R. prostitucijos tikslams nuomojamame bute, Amsterdame, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, jos buvimu užsienio valstybėje, jis kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais: T. R., E. N., D. V., M. B. laikė nelaisvėje siekiant įtraukti ją į prostituciją bei, pasinaudodamas jos priklausomumu, vertė dirbti prostitute Den Hag mieste po šešias valandas per dieną nuo atvežimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. liepos mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, tokiu būdu organizavo prostituciją ir pelnėsi iš A. L. prostitucijos, kuri gaudavo iš klientų nuo 500 iki 900 eurų per dieną, kuriuos iš nukentėjusiosios surinkdavo D. V. bei E. N..
R. V. taip pat kaltinamas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 157 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis parengė nusikalstamos veiklos planą – prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, bei vadovavo prostitucijai koordinuodamas nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, paskirstydamas jų vaidmenis ir funkcijas organizuojant prostituciją, o šiam tikslui pasiekti nusikalstamo susivienijimo dalyviai: jis, T. R., N. M., E. N., A. J., kuris nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys ir nežinojo tikrų nusikalstamo susivienijimo tikslų, žinodami, kad nukentėjusiosios yra vaikai, panaudodami apgaulę, verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje du vaikus - t. y., N. M., siekdamas bendrų tikslų, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, Kupiškio raj., (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, susipažino su nukentėjusiąja R. M., kuri tuo metu buvo vaikas, 17 metų (gim. (duomenys neskelbtini), ir įgyvendindamas jo, t. y., D. V. sumanymą, siekdamas, kad būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – dėl amžiaus, sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, žadėdamas gerai apmokamą darbą užsienyje, neįvardydamas šalies bei nenurodydamas tikrojo tikslo, įkalbėjo vykti dirbti į užsienį, o jai sutikus, t. y., nukentėjusiajai patikėjus jo melagingais pažadais, kitą dieną savo automobiliu R. M. nugabeno adresu (duomenys neskelbtini, Kupiškis, kur laikinai apgyvendino G. B. nuomojamame bute, o tuo metu A. J., kuris nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, siekdamas sau turtinės naudos, žinodamas, kad N. M. ieško merginų prostitucijos darbui užsienyje, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, žinodamas, kad nukentėjusioji R. R. yra vaikas, 16 metų (gim. (duomenys neskelbtini), ir bus įtraukta į prostituciją bei pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – dėl amžiaus, mišraus nerimo ir depresinio elgesio sutrikimu, žadėdamas gerai apmokamą darbą, (duomenys neskelbtini, Anykščių raj., įkalbėjo vykti į užsienį dirbti prostitute neįvardydamas šalies, o jai sutikus nukentėjusiąją atgabeno į Anykščių miestą, kur šalia autobusų stoties perleido N. M., kuris vykdydamas D. V. sumanymą, tą pačią dieną nukentėjusiąją nuvežė į namą, Kupiškio raj. (duomenys neskelbtini), kur laikinai apgyvendino, po ko kontroliuodamas abi nukentėjusiąsias, atvežė į butą, adresu Kupiškio raj., (duomenys neskelbtini, ir laikė jas nelaisvėje iki 2009-03-28, bei tuo laikotarpiu nuvežė R. M. į kavinę, buvusią „I (duomenys pakeisti)“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o R. R. – į kavinę, esančią Kėdainių mieste, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kurias jis, t. y. R. V., ir D. V., žinodami, kad šios – vaikai, įvertino kaip tinkamas prostitucijai, po ko N. M. parūpino R. R. suklastotą dokumentą ir, 2009-03-28 nupirkęs bilietus, abi nukentėjusiąsias: R. R. - Kauno mieste, R. M. - Panevėžio mieste įsodino į tą patį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Ryga – Amsterdamas, tačiau 2009-03-28, 15.20 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k., kelyje Kalvarija – Suvalkai, autobusas, gabenantis nukentėjusiąsias, buvo sustabdytas VSAT pareigūnų ir R. R. sulaikyta dėl suklastoto dokumento, o R. M. nuvykus į Amsterdamą, ją pasitiko E. N. bei T. R., kurie apgyvendino ją iš nekilnojamojo turto agentūros „M“, (duomenys neskelbtini), T. R. prostitucijos tikslams nuomojamame bute, Amsterdame, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur siekiant ją įtraukti į prostituciją, pasinaudojant jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, buvo laikoma nelaisvėje, prižiūrima E. N. bei T. R., po ko praėjus savaitei nuo atgabenimo ir apgyvendinimo nukentėjusioji pabėgo iš nuomojamo buto.
R. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris to paties ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi kaltinamajam R. V. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. V. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
R. V. teigimu, jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas remiantis byloje surinktais klaidingais duomenimis, susijusiais su didelio narkotinių medžiagų kiekio platinimu, nors jam toks kaltinimas nepareikštas. Apygardos teismas taip pat remiasi klaidingais byloje surinktais duomenimis, kad kaltinamasis galimai buvo BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų organizatorius, nors tokių duomenų byloje nėra. Skunde tvirtinama, kad atsižvelgiant į tai, dar nepradėjus bylos nagrinėti, apygardos teismas jau susiformavo neigiamą nuomonę apie kaltinamąjį. R. V. griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas nepagrįstai grindžiamas jo anksčiau užsienyje turėtais teistumais, kurie seniai išnyko, kas rodo apygardos teismo šališkumą. Jis yra suimtas jau 18 mėnesių, tačiau nėra susipažinęs su bylos medžiaga, prokuroras nėra jam įteikęs kaltinamojo akto. Pasak R. V., jis turi senyvo amžiaus tėvą, sergantį sunkia psichine liga, kuris gyvena vienas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. V. skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų R. R., R. M., A. L., A. N. parodymai, įtariamųjų T. R., N. M. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, ir kiti faktiniai duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad kaltinamasis R. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo skundo argumentai, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jo kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, paliekami nenagrinėti.
Panevėžio apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, apygardos teismas visų pirma pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. kaltinamas padaręs po du labai sunkius, sunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis, R. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, kita vertus, jis iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, jis yra nevedęs. Apygardos teismas taip pat tinkamai įvertino tą aplinkybę, jog kaltinamasis anksčiau yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn skirtingose užsienio valstybėse (Švedijoje, Prancūzijoje), o šiuo metu Vokietijoje išduotas Europos arešto orderis dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Visa tai rodo, kad R. V. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryšių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi senyvo amžiaus tėvą, sergantį sunkia psichine liga, kuris gyvena vienas.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. V. inkriminuoti labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o gerai organizuoti, truko pakankamai ilgą laiko tarpą, apėmė kelių valstybių teritoriją ir galimai susiję su prekyba žmonėmis, pelnymusi iš nukentėjusiųjų prostitucijos siekiant gauti neteisėtų pajamų. R. V. vaidmuo galimai darant nusikaltimus yra aktyvus. Kaip minėta, R. V. iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, o kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui gaudavo lėšų nusikalstamu būdu. R. V. neteistas Lietuvoje, tačiau duomenys apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn užsienio valstybėse, taip pat išduotą Europos arešto orderį Vokietijoje neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, kuri rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
R. V. skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad apygardos teismas, pratęsdamas jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, susiformavo neigiamą nuomonę apie kaltinamąjį, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kiti skunde nurodyti argumentai, jog kaltinamasis nėra susipažinęs su bylos medžiaga, prokuroras nėra jam įteikęs kaltinamojo akto, nenagrinėjami, kadangi jie nėra skundo nagrinėjimo dalykas.
R. V. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma pakankamai ilgą laiko tarpą, taip varžant jo teisę į laisvę. Tačiau įvertinus šios bylos didelę apimtį, tyrimo sudėtingumą, R. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat atsižvelgiant į anksčiau aptartus jo asmenybę charakterizuojančius bruožus, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja BPK normoms.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. V. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.