Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-22 · Civilinė byla Nr. 2A-32-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
2A-32-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
I., I. M.
Atsakovas
D. N. N.
Trečiasis asmuo
T. Z.
Advokatai
Edmundas Rusinas

-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-32-115/2009

Teisėja Irena Stefanovič Procesinio sprendimo kategorijos 41; 42.11.3; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Neringos Švedienės, Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Živilei Svilienei,dalyvaujant ieškovei I. M. , jos atstovui advokatui Edmundui Rusinui,atsakovui D. N. N.,vertėjai Kristinai Jačnik,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-93-272/2008 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui D. N. N., tretiesiems asmenims T. Z. įmonei „Latanas“, antstoliui Gražvydui Mickui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančiu 2006-11-09 sandorį, įformintą antstolio Gražvydo Mickaus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0120/06/00135, priteisti ieškovei iš atsakovo D. N. N. vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisti 40000,00 Lt. Nurodė, kad antstolis Gražvydas Mickus 2006-11-09 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0120/06/00135 pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui D. N. N. už 20350,00 Lt. Minėtą aktą 2006-12-01 patvirtino Trakų rajono apylinkės teismas. Ieškovė teigė, kad minėto buto parduoti neketino, todėl dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, butas buvo parduotas prieš ieškovės valią. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. susirgo jos anūkas T. B. Lai, todėl jo gydymui buvo reikalingi gydymas ir brangūs vaistai. Ieškovės dukra ir jos sutuoktinis tuo metu buvo bedarbiai ir pastovių pajamų neturėjo. Pati ieškovė yra neįgali ir jos pajamos taip pat yra labai mažos. Dėl šių priežasčių ieškovė sudarė paskolos sutartį su S. Š. . Paskolos grąžinimo užtikrinimui ji įkeitė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Suėjus galutiniam terminui ieškovė paskolos grąžinti negalėjo, todėl butas buvo areštuotas ir antstolis nutarė parduoti jį iš varžytynių. Ieškovė nurodė, kad minėtas butas yra vienintelė jos, jos dukros L. M. ir anūko T. B. Lai gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, kad tuo metu ją susirado T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai T. Z. ir B. J. , atvykę pas ją į namus, kurie pažadėjo, kad padės gauti paskolą. Jie nurodė, kad reikės parašyti pareiškimą antstoliui tam, kad būtų atidėtas buto pardavimas iš varžytynių, bei pasisiūlė padėti minėtą dokumentą surašyti. Parengus dokumentą, T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai nurodė ieškovei, kad siekiant gauti paskolą, o taip pat ir antstoliui, bus reikalinga surinkti įvairius papildomus dokumentus, t.y. apie ieškovės gaunamas pajamas, nekilnojamojo turto registro išrašus ir kt., ir liepė juos surinkti. Ieškovė nurodė, kad artėjant antstolio paskelbtų varžytynių dienai ji dar keletą kartų bendravo su T. Z. įmonės „Latanas“ atstovais, kurie žadėjo, kad paskolą pavyks gauti, tačiau varžytynių išvakarėse pareiškė, kad pinigų iš banko gauti nepavyko, ir jog reikės prašyti antstolio, kad varžytynės būtų atidėtos. Varžytynių dieną nuvykus pas antstolį, T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai ieškovei pristatė atsakovą D. N. N. bei pasakė, kad šis asmuo ieškovei paskolins pinigų. Taip pat T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai paaiškino ieškovei, kad dalį paskolos D. N. N. sumokės tiesiogiai antstoliui, kad šis panaikintų ieškovės butui uždėtą areštą, o likusius pinigus vėliau duos ieškovei. Ieškovei pateikė pasirašyti kažkokius dokumentus, surašytus lietuvių kalba, ir ieškovė juos pasirašė. Ieškovė nurodė, kad ji yra silpnos sveikatos, yra neįgali, be to, ji yra rusakalbė ir lietuviškai supranta labai blogai, o kalbėti, rašyti ir skaityti lietuviškai visai nemoka, taigi nesuprato dokumentų, kuriuos turėjo pasirašyti, esmės, o išversti jie jai nebuvo. 2007-01-04 T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai T. Z. ir B. J. kartu su atsakovu D. N. N. nurodė, kad ieškovė turi išsikraustyti, kadangi jos butas yra parduotas. Tai ieškovę nustebino, kadangi ji manė, kad buto tikrai nepardavė, o jai buvo paskolinti pinigai, už kuriuos antstoliui buvo sumokėta jos skola S. Š. . Taip pat minėti asmenys jai liepė pasirašyti aktą, kuris buvo surašytas lietuvių kalba, ir kurį dėl T. Z. įmonės „Latanas“ atstovų T. Z. ir B. J. grasinimų ieškovei, jos dukrai ir anūkui ieškovė pasirašė. Likusi pinigų suma ieškovės prašymu buvo pervesta į jos dukters L. M. sąskaitą. Dėl išvardintų priežasčių ieškovė mano, kad butas buvo parduotas prieš jos valią ir pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kadangi ji buto neketino parduoti atsakovui, o manė, kad jai yra skolinami pinigai tam, jog galėtų sumokėti skolas S. Š. . Ieškovė taip pat pažymėjo, kad butą ji pardavė dėl to, kad ją suklaidino ir apgavo T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai T. Z. ir B. J. , kurie visą bendravimo su jais laikotarpį žadėjo ieškovei padėti gauti paskolą skolai S. Š. sumokėti, o vėliau, panaudodami grasinimus, privertė ją pasirašyti 2007-01-04 aktą. Ieškovei buvo sunku suprasti tai, kad ją apgaudinėja ir dėl to, kad ji beveik nesupranta ir visai nemoka nei kalbėti, nei rašyti, nei skaityti lietuviškai, neturi aukštojo išsilavinimo bei niekada nebuvo susidūrusi nei su antstoliais, nei su kokiomis nors kitomis teisėsaugos institucijomis. Nurodė, kad ji yra įsitikinusi, jog atsakovas D. N. N. negalėjo nežinoti apie tai, kad buto parduoti ji neketino, kadangi atsakovą surado T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai.

Atsakovas D. N. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. jis kreipėsi į T. Z. įmonės „Latanas“, kuri tarpininkauja perkant nekilnojamąjį turtą, savininką T. Z. , kurio paprašė surasti atsakovui nebrangų butų apie 40 km nuo Vilniaus. T. Z. atsakovas pažinojo dar nuo mokyklos laikų, nes mokėsi vienoje mokykloje, o įmonės „Latanas“ darbuotoją B. J. pažinojo, nes savo butą pardavė taip pat tarpininkaujant šiai įmonei. Atsakovas nurodė, jog 2006 m. spalio mėn. jis pardavė savo butą Baltupiuose, kadangi turėjo skolų ir norėjo nusipirkti pigesnį butą, todėl kreipėsi į kelias nekilnojamojo turto agentūras. T. Z. pasiūlė nebrangų butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovui pasakė, kad už butą norėtų gauti 45000 Lt. Butas atsakovui buvo priimtinas, tačiau dėl per didelės kainos, todėl jis atsisakė jį pirkti ir nusprendė dalyvauti ieškovės buto varžytynėse, nes iš T. Z. įmonės „Latanas“ darbuotojų sužinojo, kad varžytynėse šis butas bus parduodamas už 36000 Lt. Varžytynių dieną atsakovas pas antstolį sutiko ieškovę, kuri pasiūlė pirkti butą už 40000 Lt. Atsakovas su tokia kaina sutiko. Jie abu su ieškove nuėjo pas antstolį, ir jis lietuvių ir rusų kalbomis paaiškino, kad ieškovė gali pasiūlyti pirkėją ir tuomet nereikės dalyvauti aukcione. Ieškovė viską suprato, vertėjo neprašė. Ieškovė pasiūlė atsakovą kaip jos buto pirkėją. Atsakovas banke pervedė 20350 Lt į antstolio G. Mickaus sąskaitą, o likusią sumą turėjo pervesti ieškovei vėliau. Tuo tikslu šalys 2007-01-04 susitiko T. Z. įmonės „Latanas“ patalpose, kur, be ieškovės, dalyvavo ir jos dukra L. M. . Ten ieškovė nurodė, kad likusią pinigų sumą atsakovas pervestų į jos dukters L. M. sąskaitą, ką atsakovas tą pačią dieną ir padarė. Su ieškove ir jos dukra atsakovas bendravo ir lietuvių, ir rusų kalbomis, nors ieškovės dukra gerai supranta ir lietuvių kalbą.

Tretysis asmuo T. Z. įmonė „Latanas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2006-11-09 antstolis G. Mickus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.0120/06/00135 pardavė I. M. nuosavybės teise priklausantį butą pirkėjui D. N. N.. I. M. antstolio G. Mickaus kontoroje reikiamus dokumentus pasirašė T. Z. įmonės „Latanas“ savininko T. Z. , B. J. ir pirkėjo D. N. N. akivaizdoje. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi buto pardavimo sandorį skolininko pasiūlytam pirkėjui ieškovė sudarė laisva valia, jos atžvilgiu nei atsakovas, nei T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai T. Z. ir B. J. nenaudojo nei apgaulės, nei grasinimų.

Trečiasis asmuo antstolis Gražvydas Mickus su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad anksčiau nei šalių, nei trečiojo asmens T. Z. įmonės „Latanas“ atstovų nepažinojo. Tretysis asmuo antstolis Gražvydas Mickus pažymėjo, kad ieškovė nesakė, jog kažko nesupranta, o antstolis jai viską aiškino rusų kalba. Pažymėjo, kad antstoliui neprivalu užtikrinti vertėjo dalyvavimą; jeigu klientas mano, jog jam yra reikalingas vertėjas, jis pats tuo ir turi pasirūpinti. Nurodė, kad ieškovė neminėjo, jog nenori parduoti buto, taip pat neminėjo apie paskolą, nei viena iš šalių neaiškino apie kokius nors kitokius sandorius. Taip pat pažymėjo, kad, kai 2006-11-09 pas antstolį buvo parduodamas ieškovės butas, ieškovė elgėsi normaliai, buvo normalios savijautos, nebuvo labai susijaudinusi.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008-06-26 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš I. M. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų T. Z. įmonei „Latanas“ bei 36,55 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sandorį ginčija LR CK 1.91 str. pagrindu trim aspektais – kaip sudarytą dėl apgaulės, grasinimų ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad minėto buto parduoti neketino, tačiau dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, t.y. trečiųjų asmenų – T. Z. įmonės „Latanas“ atstovų T. Z. ir B. J. – apgaulės ir ieškovės, jos dukters L. M. ir pastarosios sūnaus, o ieškovės anūko T. B. Lai atžvilgiu panaudotų grasinimų, bei dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ginčo butas buvo parduotas prieš ieškovės valią. Ieškovė nurodė, kad ji buvo apgauta ir suklaidinta T. Z. ir B. J. , kurie žadėjo jai padėti gauti paskolą ir tokiu būdu atsiskaityti su skolomis, po ko būtų panaikintas areštas ieškovės butui, todėl pasirašydama aktą pas antstolį G. Mickų ir 2007-01-04 aktą T. Z. įmonės „Latanas“ ofise ieškovė manė, kad atsakovas D. N. N. jai skolina pinigus, o ne kad atsakovas moka jai pinigus už jam parduodamą ieškovės butą. Teismas nurodė, kad dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog ginčijamas sandoris – 2006-11-09 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas – buvo sudarytas dėl ieškovės esminio suklydimo, kurį sąlygojo trečiųjų asmenų, t.y. T. Z. ir B. J. apgaulė. Teismas nurodė, kad nei įstatymai, nei kiti norminiai teisės aktai neįpareigoja antstolio užtikrinti vykdymo proceso dalyviams vertėjo dalyvavimą, o esant reikalui tuo turėjo pasirūpinti pati ieškovė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, duodama teismui paaiškinimus rusų kalba, pati savo iniciatyva pereidavo į lietuvių kalbą, kas rodo, jog ieškovė lietuvių kalbą ne tik supranta, bet ir moka kalbėti lietuvių kalba, todėl jos argumentą, kad ji buvo apgauta dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, pirmos instancijos teismas atmetė. Be to, ieškovė teisme patvirtino, kad surašant 2007-01-04 aktą, kuriuo šalys patvirtino savo susitarimą dėl buto kainos - 40000,00 Lt, susitarė dėl galutinio atsiskaitymo už ieškovės atsakovui parduotą butą ir pinigų mokėjimo tvarkos bei susitarė, kad ieškovė kartu su šeima iš buto išsikels iki 2007-02-04. Prieš pasirašant šį aktą, jo turinį B. J. išvertė ieškovei į rusų kalbą, kas taip pat patvirtina, jog ieškovė žinojo, kad ji pasirašo ne paskolos jai suteikimo dokumentus, bet dokumentą dėl galutinio atsiskaitymo už ieškovės atsakovui parduotą butą, dėl ko ji ir įsipareigojo iki 2007-02-04 su šeima išsikelti iš ginčo buto. Teismas atmetė ir ieškovės argumentą, jog sudarant ginčo sandorį T. Z. ir B. J. ją suklaidino ir apgavo, pasinaudodami tuo, kad ji neturi aukštojo išsilavinimo, niekada nebuvo susidūrusi nei su antstoliais, nei su kokiomis nors kitomis teisėsaugos institucijomis, kadangi ieškovė nėra visiškai neišprususi ir nenuovoki. Ginčo sandorio sudarymo momentu ji jau buvo turėjusi reikalų su kreditoriais, su S. Š. buvo sudariusi paskolos sutartį, kurioje numatė paskolos grąžinimo terminą, delspinigių dydį, įkeitė jam ginčo butą. Ieškovė ginčijo sandorį ir tuo aspektu, kad jis buvo sudarytas T. Z. ir B. J. grasinant ieškovei, jos dukrai ir anūkui. Tačiau teisme ieškovė, taip ir jos dukra liudytoja L. M. nurodė, kad T. Z. ir B. J. grasino ne prieš sudarant ieškovės ginčijamą sandorį, pagal kurį buvo parduotas atsakovui jos butas, t.y. 2006-11-09 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, ar jo sudarymo metu, o prieš šalims pasirašant 2007-01-04 aktą, t.y. po to, kai ginčo butas jau buvo perleistas atsakovo nuosavybėn. Liudytoja L. M. parodė, jog, kai po varžytynių praėjus keturioms dienoms B. J. pasakė, kad reikės važiuoti į jų įmonės ofisą paimti likusių pinigų už ieškovės parduotą butą, o L. M. nesupratusi dar kartą paklausė, kodėl reikia važiuoti, B. J. pradėjo ant jos rėkti, grasinti, kad prakeiks L. M. ir jos vaiką. Tokių grasinimų teismas nepripažino realiais, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Ieškovė ginčijo sandorį ir tuo aspektu, kad jis buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, o būtent dėl to, kad dėl sunkios ieškovės turtinės padėties buvo už skolą areštuotas ir priverstinai realizuojamas ieškovės butas. Antstolis G. Mickus, areštuodamas ieškovės butą, jį įvertino 45000 Lt, o turto įkainojimo ieškovė neginčijo. Parduodant ginčo butą iš varžytynių jo pradinė kaina buvo nurodyta bei paskelbta – 36000 Lt. Šalims susitarus, ieškovės butas buvo parduotas iki varžytynių jos pasiūlytam pirkėjui, t.y. atsakovui, už 40000 Lt, iš kurių 20350 Lt buvo atsakovo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą ieškovės skolai išieškotojui S. Š. bei vykdymo išlaidoms padengti, o likusi 19650 Lt pinigų suma ieškovės nurodymu buvo pervesta į jos dukters L. M. sąskaitą. Ieškovės argumentai, kad jos butas tuo metu buvo vertas apie 70000 – 75000 Lt ir už tiek ji ir norėjo butą parduoti, netgi buvo apsilankę pirkėjai, yra nepagrįsti, neįrodyti ir teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų detaliau neanalizavo ir nevertino, tik pažymėjo, jog ieškovei nebuvo kliūčių parduoti savo butą už didesnę kainą, nei jis buvo parduotas atsakovui, tačiau ieškovė tokia galimybe nepasinaudojo. Teismas nelaikė teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ginčo butas yra vienintelė ieškovės, jos dukters ir jos anūko gyvenamoji vieta. Tai, kad ieškovės (skolininkės) bute gyveno jos nepilnametis anūkas, negalėjo būti kliūtimi parduoti ieškovės butą iš varžytynių, kas ir būtų padaryta, jeigu ieškovė nebūtų pasiūliusi savo pirkėjo – atsakovo, kuriam ir buvo parduotas butas. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiga pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jiems normalias gyvenimo sąlygas atitenka tėvams, o ne seneliams. Kitų sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų įstatymo, ieškovė nenurodė ir sandorio kitais pagrindais neginčijo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 178 str.), todėl ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė I. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškovė mano, kad teismas neteisingai vertino vien tik trečiųjų asmenų įrodymus. Mano, jog teismas padarė nelogišką išvadą, jog ji iš T. Z. įmonės „Latanas“ norėjo gauti paskolą ne skoloms padengti, bet naujo buto įsigijimui. Ieškovė pažymi, kad ji visomis įmanomomis priemonėmis siekė išvengti savo buto pardavimo. Trakų rajono apylinkės teismas netinkami įvertino ir byloje nustatytą aplinkybę, kad prašymą parduoti butą ieškovės pasirinktam pirkėjui surašė T. Z. įmonės „Latanas“ atstovė B. J. , o minėto dokumento turinys ieškovei buvo išverstas, todėl ji turėjau suvokti, kad pinigai nėra jai skolinami, o jos butas yra parduodamas. Tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovės bei liudininkių L. M. bei M. K. parodymus. Ieškovė manė, kad T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai ir B. J. paskolins jai pinigų ir padės atidėti varžytines. Kad paskolos gauti nepavyks, ieškovei buvo pranešta tik varžytinių išvakarėse, todėl ji buvo priversta sudaryti sandorį su atsakovu jai nepalankiomis sąlygomis siekiant sustabdyti varžytines. Ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog ji gerai supranta lietuvių kalbą. Ji nemokėdama gerai lietuvių kalbos ir pasitikėdama T. Z. įmonės „Latanas“ atstovais 2007-01-04 pasirašė aktą, kuriuo šalys patvirtino savo susitarimą dėl buto kainos – 40 000 Lt ir, kad ieškovė išsikels iš buto iki 2007-02-04. Ieškovė manė, kad šiuo aktu T. Z. įmonės „Latanas“ atstovai padės jai gauti kreditą, todėl ji galės grąžinti savo skolas. Ieškovė nurodo, kad ji yra silpnos sveikatos, neturi aukštojo išsilavinimo, todėl negalėjo suprasti, kokius dokumentus pasirašė. Ji pati nerengė nei vienos paskolos sutarties. Pažymi, kad nors jos butas ir buvo areštuotas, kaip nurodo Trakų rajono apylinkės teismas sprendime, anksčiau ji niekada nebuvo susidūrusi nei su antstole, kuri areštavo ieškovės butą (antstolė M. Lekstutienė), nei su kitais antstoliais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė mano, jog teismas sprendimą grindė išimtinai tik trečiojo asmens T. Z. įmonės „Latanas“ parodymais bei atsakovo parodymais. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėti asmenys betarpiškai dalyvavo atliekant veiksmus, kurie ieškovę suklaidino ir apgavo, ir dėl to jų parodymai neturėjo būti vertinami kaip besąlygiškai patikimi. Ieškovė taip pat mano, kad teismas pažeidė materialines (netaikė CK 1.78 str. 5 d. bei kitų Pirmosios knygos VI skyriaus teisės normų) bei procesines teisės normas (CPK 178 str.). Dėl minėtų pažeidimų teismas neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą. Ieškovė nurodė, kad sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, remiantis LR CK 1.91 str. Tačiau teismas, spręsdamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalėjo spręsti ir dėl kitų galimų CK nurodytų sandorių negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas netenkino ieškovės I. M. ieškinio, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiu sandorį, t.y. 2006-11-09 pas antstolį Gražvydą Mickų pasirašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0120/06/00135 dėl vieno kambario buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui D. N. N.

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantė teigia, kad ji tarėsi su T. Z. įmonės „Latanas“ atstovais dėl paskolos gavimo ir varžytinių dieną manė, jog su atsakovu pasirašė paskolos suteikimo sutartį, o ne buto pardavimo aktą. Ji mano, kad buvo apgauta, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, nemoka skaityti, o pasirašyti dokumentai nebuvo tinkamai išversti. Tačiau kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Kolegija pažymi, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties(šiuo atveju akto) teksto aiškinimu, o turi būti aiškinamos sandorio sudarymo aplinkybės ir tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis), kurie vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ,,(duomenys neskelbtini)“ v. UAB ,, Folis“, bylos Nr. 3K-3-640.2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB ,, Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog ginčijamas sandoris – 2006-11-09 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas – buvo sudarytas dėl apgaulės ar ieškovės esminio suklydimo, kurį sąlygojo trečiųjų asmenų, t.y. T. Z. ir B. J. apgaulė. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė suprato savo buto pardavimo aplinkybes, pati antstoliui nurodė pirkėją, su kuriuo prieš tai susitarė dėl buto kainos ir pasirašė buto pardavimo dokumentus, žinant atsiskaitymo tvarką ir sąlygas. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad apeliantė pati sutiko ginčo butą parduoti atsakovui už sutartą 40000,0Lt kainą, kuri negali būti laikoma aiškiai neteisinga, nes ji yra žymiai aukštesnė už įvertintą 26035,0Lt kainą įkeičiant butą, o taip pat nurodytą 20826,0Lt vertę 2006-11-03 išduotoje Nekilnojamojo turto pažymoje ir antstolio paskelbtą 36000,0Lt buto pradinę pardavimo kainą varžytinėse. Kad ieškovei sumokėta 40000,0Lt pinigų suma nebuvo paskola, patvirtina ir apeliantės procesiniai dokumentai, kuriuose faktiškai pripažįstama, jog jau varžytinių išvakarėse ji sužinojusi, kad paskolos gauti nepavyks. Be to, ieškovė pripažįsta, kad su atsakovu nebuvo tartasi nei dėl palūkanų, nei dėl paskolos grąžinimo termino. Tai, kad ieškovė prieš buto pardavimą susitarė su atsakovu būtent dėl jo pardavimo, o ne paskolos gavimo, patvirtina ir ieškovės bei atsakovo 2007-01-04 pasirašytas aktas, kuriame fiksuotas pilnas atsiskaitymas už butą, o taip pat numatytas išsikėlimas iš buto iki 2007-02-04 (b.l. 15). Pažymėtina ir tai, kad pasirašant šį aktą dalyvavo ir ieškovės dukra, į kurios sąskaita ir buvo pervesta likusi dalis sutartos parduoto buto kainos. Kad varžytinių dieną ieškovė tarėsi su atsakovu dėl paskolos suteikimo, o ne dėl pardavimo, įrodymų nėra. Ieškovės nurodytos aplinkybės negali paneigti ir jos dukros L. M. bei M. K. parodymai, kadangi jos pasirašant aktą pas antstolį nedalyvavo, o atsakovas ir tretieji asmenys paskolos suteikimo aplinkybę neigia. Antstolis taip pat parodė, kad varžytinių dieną atvykus pas jį ieškovei su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, jai tinkamai buvo išaiškinta teisė parduoti butą pasirinktam pirkėjui, o pareiškus norą butą parduoti atsakovui, buvo išverstas į rusų kalbą ir lietuvių kalba B. J. ranka surašytas pareiškimas, o taip pat jo surašytas aktas dėl buto pardavimo, kuriuos ji suprato ir pasirašė. Tai rodo, kad nėra pagrindo tikėti ieškove, jog pasirašant lietuvių kalba surašytus dokumentus ji buvo apgauta ar suklaidinta byloje dalyvaujančių asmenų, o butas atsakovui parduotas prieš jos valią. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė butą pačios nurodytam pirkėjui pardavė dėl atsakovo, trečiųjų asmenų taikyto smurto, realaus grasinimo, ar dėl kitų aplinkybių, numatytų CK 1.91straipsnyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai buto pardavimą lėmė jo įkeitimas ir ieškovės turimi neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriui, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma nei ekonominiu, nei kitu spaudimu, duodančiu pagrindą ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu, nes tai gali būti padaryta tik įstatymo numatytais atvejais, įrodžius tam tikras įstatyme numatytas aplinkybes. Teismas savo iniciatyva įstatymo numatytais atvejais gali pripažinti negaliojančiais(konstatuoti) tik niekinius sandorius(CK1.78str.1 ir 5d., 1.80str.1d., 1.81str.1d.), tačiau šiuo atveju tokių pagrindų nėra, nes butas parduotas laikantis įstatymo reikalavimų(CPK 704str.).

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl ieškinį atmetė teisėtai (CPK 178str.). Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti kiti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra(CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n utarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-93-272/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėPetras Jaržemskis