Panevėžio apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliaciniu skundu Institucija skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos, pradėtos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo ir prašo šioje dalyje nutarimą pakeisti ir E. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d.

Nurodo, kad E. P. padariusi eismo įvykį, jį juto, išlipusi automobilius apžiūrėjo. Jos paaiškinimai, kad ji apgadinimų nematė, vertintini kritiškai, nes buvo šviesus paros metas, geros oro sąlygos, vairuotoja jauna. Abiejų automobilių apgadinimai fiksuoti fotonuotraukose, yra aiškiai matomi. E. P. turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi ji automobilį iš karto po įvykio perstatė į aikštelę Kranto gatvėje, ir iki jos atstumas nuo įvykio vietos mažiau nei 100 metrų. Be to, nuvažiuoti iki jos automobiliu trumpiausias atstumas apie 350 metrų. Abejoja dėl to, kad E. P. ant nukentėjusiosios automobilio paliko raštelį, nes jis nebuvo rastas, o policija į eismo įvykį atvyko per labai trumpą laiką. E. P. turėjo telefoną ir apie įvykį turėjo galimybę informuoti policiją.

Bylos nagrinėjimo teisme metu E. P. savo skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad važiuodama automobiliu pajuto, kad prisilietė prie kitos mašinos, išlipo, apsižiūrėjo, kad nieko nėra, patraukė mašiną, kad pravažiavimo netrukdyti, išlipo, atėjo atgal ir kadangi buvo brūkšniukas ant kitos mašinos, paliko raštelį, kad savininkas susiektų su ja, kad susiforminti draudimą. Palikdama lapelį su savo kontaktais nepagalvojo, kad padarė žalą, o raštelį paliko tam, kad savininkas galėtų susisiekti, nes įvyko kontaktas. Po įvykio savo mašiną perstatė toliau, nes aplinkui nebuvo laisvų vietų. Nepagalvojo, kad apie įvykį reikia pranešti policijai, manė, kad paliks telefono numerį, bet kada galės išeiti iš darbo ir susitikti su savininke.

Nukentėjusioji L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną grįžusi prie automobilio rado užklijuotą lapelį, ant kurio buvo parašyta, kad į jos automobilį kažkas įvažiavo. Ant automobilio stipraus įlenkimo nebuvo - buvo tik nubraukti dažai. Iki įvykio automobilio priekis buvo neapgadintas. Lapelio, kurį būtų rašiusi E. P., nerado.

Teismo posėdyje E. P. prašė skundą atmesti, nukentėjusioji nuomonės dėl skundo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nutarimu E. P. nubausta už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjos kalte padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti administracinės bylos teiseną E. P. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrįstumas. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad E. P. sąžiningai manė, kad svetimas automobilis nebuvo apgadintas, paliko raštelį su savo telefono numeriu, taip pat ji neturėjo jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jos automobilis buvo draustas, net jeigu ir būtų buvusi padaryta žala kitam automobiliui, ji būtų akivaizdžiai nežymi, be to, duomenų, jog ji įvykio metu būtu neblaivi ar apsvaigusi nuo alkoholio byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aukščiau paminėti duomenys leidžia spręsti, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos E. P. veiksmuose nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties nepagrįsta ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. P. 2016-05-13 apie 12.08 val., Panevėžyje, prie Ukmergės g. 6 namo, vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš galo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Nors nagrinėjamo pažeidimo dieną rašytame paaiškinime E. P. neneigė, kad manevruodama užkliudė kitą automobilį, tačiau nurodė, kad apgadinimų ant svetimo automobilio nepastebėjo, o ant jos automobilio buvo likęs tik nedidelis įbrėžimas, o iš šio įvykio vietos išvažiavo, ant lapelio užrašiusi savo kontaktinius duomenis ir šį lapelį užkišusi už kliudyto automobilio valytuvo, ir savo automobilį perstatė į netoliese buvusią laisvą stovėjimo vietą dėl to, kad po šio incidento jos automobilis kliudė pravažiuoti kitiems automobiliams. Manė, kad, atėjęs prie kliudyto automobilio, jo savininkas jai paskambins ir ji galės užpildyti eismo įvykio deklaraciją (b.l.16).

Taigi, vertinant šį E. P. paaiškinimą dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu ir po jo, akcentuotina tai, kad ji pati patvirtino, jog važiuodama savo automobiliu pajautė, kad užkliudė automobilį „Citroen C4“, išlipusi jį apžiūrėjo. Byloje esantys duomenys, tame tarpe ir nukentėjusioji L. B. parodė, kad nors automobilio „Citroen C4“ apgadinimai nebuvo labai žymūs, tačiau aiškiai matomi, juos iš karto po įvykio pastebėjo ir nenustatytas asmuo, iš šalies matęs įvykį ir palikęs prie nukentėjusiosios automobilio raštelį apie apgadintą automobilį (b.l. 18), apgadinimai fiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose (12-15 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, jog E. P. turi vairuotojo pažymėjimą, kas suponuoja išvadą, jog ji neturi regėjimo problemų, kliudančių jai matyti kitų asmenų aiškiai matomus automobilio apgadinimus ( nors šie apgadinimai byloje esančiose prastos kokybės nespalvotose nuotraukose ir nesimato), o, be to, kaip ji pati nurodė savo paaiškinime, kad prie nukentėjusiosios automobilio paliko lapelį su savo kontaktais tam, kad, prie jos kliudyto automobilio priėjusi jo savininkė galėtų ją susirasti ir būtų surašyta eismo įvykio deklaracija, kuri reikalinga tik kreipiantis į draudimo bendrovę dėl padarytos žalos atlyginimo. Taip pat E. P., apklausiama skundą nagrinėjančiame teisme, jau nurodė, kad po automobilių kontakto ant nukentėjusiosios automobilio matė įbrėžimą.

Pažymėtina ir tai, kad už tokio pažeidimo padarymą – kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, E. P. buvo nubausta skundžiamu nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir tokio sprendimo ji neginčijo.

Tokiu būdu, iš aptartų aplinkybių viseto darytina vienareikšmė išvada, kad E. P., aiškiai suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudydama svetimą automobilį jį apgadino.

Pagal KET 222 punktą (2014 m. spalio 3 d. redakcija), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Pastaroji KET nuostata reiškia, kad įvykio kaltininkas, jei jis nežino autoįvykio metu patyrusio turtinę žalą asmens ir (ar) jo buvimo vietos iš karto po įvykio, apie įvykį būtina informuoti policiją.

Nagrinėjamu atveju E. P. nežinojo, nei kas yra jos apgadinto svetimo automobilio valdytojas ar savininkas, nei kur jį galėtų rasti, t.y. informuoti šio asmens nedelsiant ji neturėjo jokios galimybės, todėl ji privalėjo, vykdydama minėtą KET nuostatą, apie įvykį informuoti policiją, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Tokiu būdu konstatuotina, kad E. P. tyčia, turėdama pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos suvokusi, kad elgiasi neteisėtai ir tokia jos veika visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį. Ar E. P. prie apgadinto automobilio paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis (kurio, beje, nukentėjusioji nerado), taip pat jos pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvai reikšmės pažeidimo kvalifikavimui neturi, tai yra reikšmingos sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą .

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai E. P. atžvilgiu nutraukė administracinės bylos, pradėtos pagal ATPK 130 str. 1 d. teiseną, ir jai už šį pažeidimą skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą E. P., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad nors E. P. veiksmais nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai ir pati nukentėjusioji L. B. jokių pretenzijų pažeidėjai neturi. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. P. savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, nuoširdžiai gailėjosi, nesislėpė, policijos pareigūnu buvo rasta praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio, paaiškino visas įvykio aplinkybes. Pažeidimo padarymo metu E. P. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą, taip pat nėra bausta už kitų šiurkščių KET pažeidimų padarymą, kas rodo, jog toks įvykis yra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat E. P. automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės, duomenų, kad ji transporto priemonę būtų vairavusi neblaivi, byloje nėra. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat tai, jog nepaneigta E. P. versija, kad save nukentėjusiajai identifikavo palikdama prie jos automobilio raštelį su savo kontaktais, kad taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, jog ji būtų turėjusi svarų motyvą likti neidentifikuota kaip eismo įvykio kaltininkė, darytina išvada, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati nagrinėjamai situacijai, neatiktų E. P. padarytos veikos pavojingumo, todėl vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, teisingumo, protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, t. y. skiriant mažesnę sankcijoje numatytą baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis E. P. šiuo nutarimu paskirta bauda subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir skirtina galutinė nuobauda.

Nepagrįsti pažeidėjos argumentai dėl to, kad institucija, surašiusi ATP protokolą galimai neturi teisę skųsti apeliacine tvarka administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą teismo nutarimą. ATPK 291 straipsnyje aiškiai numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl minėtos pažeidėjos dvejonės nepagrįstos.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo E. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

E. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, jai paskirti administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šią nuobaudą subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiama.