Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-477-337/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
1S-477-337/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Nr. 1S-477-337/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas 2015-06-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 89-At-00137-15 pagal pareiškėjos G. M. skundą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde pareiškėja nurodė, jog Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp jos ir O. M.. O. M. nagrinėjant civilinę bylą pateikė duomenis, kad dalis turto, kuris šiuo metu yra paliktas jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu ir yra O. M. vadovaujamos įmonės UAB „M.“ turtas, nors pareiškėjos teigimu jokių daiktų priklausančių UAB „M.“ jos bute nėra bei daiktų UAB „M.“ vardu nėra pirkusi. Dėl šių priežasčių pareiškėja mano, kad O. M. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2015-07-22 nutarimu atmetė G. M. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015-06-29 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo nutarimą, kadangi nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2015-08-12 nutartimi G. M. skundas dėl 2015-07-22 prokuroro bei 2015-06-29 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimų panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog iš pateiktos medžiagos matyti, kad skunde ir medžiagoje nurodytos prekės, baldai ar kiti daiktai yra apskaityti UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje, o tai, kad prekės buvo laikomos UAB „M.“ direktoriaus, kuris yra vienintelis akcininkas, gyvenamojoje vietoje ar naudojamos šeimos poreikiams, nepatvirtina jo nusikalstamų veiksmų BK 182 str. 1 d. prasme. Be to, prie medžiagos yra pateiktas UAB „M.“ ieškinys, iš kurio matyti, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta ginčas dėl skunde nurodytų daiktų neteisėto valdymo, t.y. tarp pareiškėjos ir UAB „M.“ susiklostę turtiniai santykiai yra sprendžiami civiline tvarka. Taip pat teismas konstatavo, jog medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, jog UAB „M.“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. UAB „M.“ nepaslėpė, nesunaikino ir nesugadino apskaitos dokumentų, visus reikalaujamus dokumentus pateikė tyrimui. Tai, kad UAB „M.“ direktorius iš bendrovės sąskaitos pervedė alimentus nepilnamečių vaikų išlaikymui ar pirko bendrovės vardu baldus, kitus daiktus, neįvertinus šių veiksmų kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), nesuteikia pagrindo baudžiamajam persekiojimui.

Šalies argumentai

Skundu G. M. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-08-12 nutartį. Pareiškėja mano, jog jos skunde pateikti duomenys duoda pakankamą pagrindą manyti, jog V. M. pažeidinėja įstatymus. Plėtodama skundą ji dėsto įvykių aplinkybes nurodytas ir ankstesniuose skunduose, tai yra, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute jokie jame esantys daiktai UAB „M.“ veikloje nebuvo naudojami ir negalėjo būti naudojami, o apie neva ketinimus perkelti UAB „M.“ į jai priklausantį butą sužinojo tik 2015 metais, prasidėjus skyrybų procesui. Taip pat teigia, jog O. M. nepateikė jokių įrodymų, kad būtent šie daiktai yra pareiškėjos bute ir apskritai sąskaitose nurodyti daiktai, kad kada nors buvo atvežti į jos butą. Nėra jokių perdavimo aktų, nėra jokių sutarčių. Be to pareiškėja mano, jog nėra teisinga laukti kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, kadangi šios bylos nagrinėjimas gali užtrūkti ilgai. Tvirtina, kad dėl finansinio nusikaltimo aplinkybių patikrinimo yra būtina atlikti UAB „M.“ finansinės ir ūkinės veiklos už 2009 - 2014 metus patikrinimą. Pasak pareiškėjos, skunde nurodytų aplinkybių patikslino metu nebuvo aiškintasi dėl O. M. priklausančio namo remonto, tai yra, jog jo metu statybinės medžiagos bei daiktai galėjo būti pirkti „M.“ vardu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (BK 182 str.) bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) ir baudžiamojon atsakomybėn būtų patrauktas UAB „M.“ direktorius, taip pat ir pareiškėjos sutuoktinis, O. M.. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, šiuo atveju visiškai sutinka su tuo, jog pradėti pirmiau minėtą baudžiamąjį procesą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. ir 222 str., nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų esant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius. Vien tai, kad pareiškėja laikosi priešingos nuomonės nesudaro pagrindo skundui tenkinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, taikytina, tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Kaip matyti, pareiškėja teigia, kad O. M. veiksmuose sukčiavimas pasireiškia tuo, jog šis apgaule UAB „M.“ vardu įgijo įvairių daiktų, kurie buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, tai yra apgaule gavo turtinės naudos, o tuo pačiu apgaulingai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išreikšta pozicija, jog tai, kad prekės (apskaitytos UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje) buvo laikomos UAB „M.“ direktoriaus, kuris yra vienintelis akcininkas, gyvenamojoje vietoje ar naudojamos šeimos poreikiams, nepatvirtina jo nusikalstamų veiksmų BK 182 str. 1 d. prasme. Be to, kaip matyti iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 89-At-00137-15 esančių duomenų, tarp pareiškėjos bei O. M. vyksta skyrybų procesas, kuriame UAB „M.“ yra pareiškusi ieškinį dėl skunde nurodytų daiktų neteisėto valdymo ir galima daryti neabejotiną išvadą, jog būtent ši aplinkybė ir nulėmė baudžiamojo proceso inicijavimą. Įvertinus aplinkybes apie vykstančius civilinius ginčus, pareiškėjos pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, kuri nėra nei pažeista ar esmingai apsunkinta, konstatuotina, jog pirmiau nurodytuose procesiniuose sprendimuose padaryta išvada apie pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvimą yra visiškai pagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėtų dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneš prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str.). Taip pat aukštesnysis teismas visiškai sutinka su išvada, jog aplinkybė, kad UAB „M.“ direktorius iš bendrovės sąskaitos pervedė alimentus nepilnamečių vaikų išlaikymui (pareiškėjos teigimu) ar pirko bendrovės vardu baldus, kitus daiktus, neįvertinus šių veiksmų kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), nesuteikia pagrindo baudžiamajam persekiojimui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-08-12 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas