- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- N-63-1365-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. sausio 28 d. surašė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 1 val., Biruliškių kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, vairavo automobilį „BMW 320“ būdamas neblaivus (nustatytas 2,18 promilių girtumas), be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 61, 61.3 ir 68 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. vasario 29 d. nutarimu pripažino R. V. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismas perdavė Institucijai spręsti R. V. patraukimo atsakomybėn klausimą dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tenkindamas R. V. apeliacinį skundą, 2009 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino R. V. kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, liudytojų (policijos pareigūnų) D. J. ir R. N. parodymai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 129. Liudytojas R. N. teismo posėdyje parodė, kad jis su kolega D. J. stovėdami Biruliškių k., Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, pamatė atvažiuojantį automobilį „BMW 320“, kurio vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilį, išlipo iš transporto priemonės, įjungė avarinį signalą ir nubėgo Karmėlavos link. Tuomet D. J., siekdamas sulaikyti vairuotoją, pradėjo jį vytis. Sulaikytas asmuo buvo neblaivus, jis pristatytas į policijos komisariatą, kur nustatyta, jog jis yra R. V., pastarasis nepateikė jokių dokumentų. R. N. taip pat nurodė, kad neprisimena, ar R. V. turėjo automobilio raktelius, įvykio metu vairuotojas vilkėjo megztinį ir kelnes. Liudytojas D. J. teismo posėdyje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Teismas kritiškai vertino liudytojos D. S. parodymus apie tai, jog 2008 m. sausio 27 d. ji vairavo automobilį „BMW 320“, automobiliui sugedus, užrakino transporto priemonę ir ją paliko stovėti šalikelėje, nes ji yra R. V. sugyventinė. Teismas konstatavo, kad R. V. kaltės neigimas vertintinas kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Jo argumentai, jog jis neketino toli eiti, kadangi, esant neigiamai oro temperatūrai, jis vilkėjo tik megztinį ir džinsus, be to, dėl savo girtumo jis negalėjo priešintis policijos pareigūnams, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. R. V. ir jo atstovo argumentas, kad liudytojų D. J. ir R. N. parodymuose yra neatitikimų dėl automobilio raktelių, todėl jais negalima tikėti, atmestinas, nes šie liudytojai davė parodymus praėjus ilgam laiko tarpui nuo pažeidimų padarymo dienos. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (pakartotinai per metus laiko asmuo baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu, R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pažeidimų padarymo dieną jis buvo išgėręs, tačiau nevairavo automobilio. Tą vakarą jis susipyko su savo sugyventine D. S., pastaroji sėdo į automobilį „BMW 320“ ir išvažiavo iš namų. Praėjus kelioms minutėms D. S. paskambino ir pasakė, kad automobilis sugedo prie jo namų, todėl ji palieka automobilį ir eina į Palemoną. Vėliau jis per namo langą pamatė, jog šalia jo automobilio dega kitų transporto priemonių žibintai, todėl nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Jam priėjus prie automobilio, prisistatė du policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti automobilio dokumentus ir liepė atidaryti automobilį. Tvirtina, kad jam pasakius, jog jis neturi nei automobilio dokumentų, nei transporto priemonės raktelių, policijos pareigūnas smogė jam į pilvą, papurškė dujų į akis, uždėjo antrankius, apkaltino jį statybinės vatos vagyste ir nuvežė į policijos komisariatą. Teigia, kad jis yra nekaltas, o pareigūnai jo atžvilgiu vykdė neteisėtus veiksmus. Pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti automobilio „BMW 320“ techninę ekspertizę, pateikiant ekspertui klausimus, ar automobilis yra techniškai tvarkingas, ar juo galima važiuoti, be to, ar užsiveda transporto priemonės variklis. Nurodo, kad teismas šališkai vertino liudytojos D. S. parodymus. Tvirtina, jog liudytojų D. J. ir R. N. parodymai yra prieštaringi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti, nes R. V. kaltę įrodo byloje esanti medžiaga. Teigia, kad policijos pareigūnai nėra pažįstami su apeliantu ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie atliko visus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Nurodo, kad policijos pareigūnai tiksliai apibūdino asmens, vairavusio transporto priemonę, išvaizdą, aprangą ir kitus požymius, todėl liudytojos D. S. duoti parodymai neatitinka tikrovės. Teigia, kad nėra tikslinga atlikti automobilio „BMW 320“ techninę ekspertizę, kadangi R. V. šia transporto priemone atvažiavo iki sulaikymo vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. V. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apelianto teiginys, kad pažeidimų padarymo dieną jis nevairavo automobilio „BMW 320“, atmestinas kaip nepagrįstas. Liudytojas (policijos pareigūnas) R. N. 2008 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 30 d. teismo posėdžių metu parodė, kad jam kartu su kolega D. J. saugant pavogtą statybinę vatą, betarpiškai matė atvažiuojantį automobilį „BMW 320“, įjungus tarnybinio automobilio šviesas, transporto priemonės vairuotojas sustojo nuo jų apie 200 metrų atstumu, iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti, tačiau D. J. vairuotoją sulaikė už 100 – 200 metrų. Pristačius sulaikytą asmenį į policijos komisariatą, nustatyta, jog vairuotojas yra R. V. (b. l. 33, 66). Liudytojas (policijos pareigūnas) D. J. 2008 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 30 d. teismo posėdžiuose davė iš esmės tokius pačius parodymus (b. l. 34, 66 – 67). Tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuotos analogiškos aplinkybės (b. l. 8 – 9). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai R. N. ir D. J. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Priešingai nei R. V. nurodo, jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Nors minėti liudytojai negalėjo tiksliai pasakyti, ar transporto priemonės rakteliai buvo rasti pas R. V., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog būtent jis vairavo automobilį. Byloje nenustatyta, jog įvykio vietoje ar šalia jos buvo pastebėti pašaliniai asmenys, kurie galėjo vairuoti automobilį „BMW 320“. Pažymėtina, kad R. N. taip pat nurodė, jog automobilyje „BMW 320“ daugiau jokių asmenų nebuvo (b. l. 66). Apelianto teikiama įvykio versija vertintina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos D. S. parodymais apie tai, jog 2008 m. sausio 27 d. ji vairavo automobilį „BMW 320“, o automobiliui sugedus, užrakino transporto priemonę ir ją paliko stovėti šalikelėje, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, ji yra R. V. sugyventinė, todėl suinteresuota duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad 2008 m. sausio 28 d., apie 1 val., Biruliškių kaime, Kauno rajone, R. V. vairavo automobilį „BMW 320“ neblaivus.
Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai atliko jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, tačiau pažymėtina, kad ATPK 297 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesprendžia policijos pareigūnų veiksmų, nesusijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, teisėtumo. Be to, teismui nepateikti duomenys, jog minėtų policijos pareigūnų veiksmai būtų apskųsti pavaldumo ar kitokia tvarka. Dėl šių priežasčių R. V. argumentai, liečiantys Institucijos pareigūnų elgesį, nenagrinėtini.
Dėl R. V. prašymo skirti automobilio „BMW 320“ techninę ekspertizę pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė, nes liudytojai R. N. ir D. J. betarpiškai stebėjo apeliantą vairuojant transporto priemonę. Be to, praėjus daugiau kaip 1 metams nuo pažeidimų padarymo dienos nėra pagrindo matyti, jog paskyrus ekspertizę būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama