Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-14 nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-02-12.

I. K. civilinis ieškinys dėl 7700 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

I. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas ir iš nuteistojo V. Š. priteista nukentėjusiajai I. K. 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. Š. nuspręsta išieškoti valstybei 81,09 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), iš I. K. gavęs 7000 Lt kaip avansą už sutartus atlikti santechnikos darbus jos name (duomenys neskelbtini), šių darbų neatliko, o minėtą, jam I. K. patikėtą pinigų sumą pasisavino.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, prašė tik sušvelninti bausmę bei atmesti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam V. Š. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Nuteistasis vedęs, turi mažametį vaiką, tačiau nuo 2007-04-06 niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas nuo 2013-07-08, bet nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna. Nuteistasis taip pat yra baustas administracine tvarka, teistas iš viso 7 kartus, iš jų net tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui, būdamas teistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendžiu už sukčiavimą. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-14 nuosprendžiu. Iš pažymos apie apelianto teistumus matyti, kad anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis (bauda, areštu) bei bausmės vykdymo atidėjimu, amnestijos įstatymo taikymu, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos namų, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad V. Š. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, turi šeimą ir mažametį vaiką, nėra aplinkybės, dėl kurių jam paskirta bausmė turėtų būti labiau mažinama, nes aplinkybės, tokios kaip šeima ir mažas vaikas, egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Taip pat apylinkės teismas, subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes nusikalstamą veiką V. Š. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam pridėtas tik 1 mėnuo iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu likusios neatliktos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors V. Š. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei bausmių vykdymo atidėjimas, amnestijos įstatymo nuostatų taikymas, lygtinis paleidimas prieš terminą iš pataisos namų teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Nepagrįstas nuteistojo prašymas jam paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti ne nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-02-12, o nuo jo sulaikymo dienos – 2014-10-12, nes bausmes subendrinant BK 64 straipsnio pagrindu, pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalis į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma, o paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis Nr. 2K-97/2008, Nr. 2K-66/2010).

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė E. J. atlyginti jos patirtą neturtinę žalą, nes nukentėjusiosios civilinis ieškinys nepagrįstas rašytiniais įrodymais (medicininėmis pažymomis) apie sveikatos pablogėjimą, patirtus išgyvenimus.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji I. K. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos, nes V. Š. neatliko darbų – neįrengė šildymo sistemos, dėl to ji patyrė stresą, išgyvenimus, nepatogumus, nes nebuvo laiku įrengta gyvenamajame name šildymo sistema prasidėjus žiemos sezonui, su mažamečiais vaikais turėjo gyventi nešildomame pastate, pašlijo jos sveikata, o V. Š. negrąžinus avansu gautų 7000 Lt, ji turėjo ieškoti žmonių, kas atliks darbus, bei skolintis pinigų, nes V. Š. pasisavino visas santaupas. Nors nukentėjusioji nepateikė sveikatos pablogėjimą patvirtinančių medicininių dokumentų, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad ji patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, papildomų rūpesčių bei pergyvenimų. Taigi, nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų I. K. buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, į nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį (nors nedirba, bet yra jauno amžiaus, darbingas), daroma išvada, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįstas ir nėra per didelis, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu tokio dydžio žalos atlyginimas priteistas iš V. Š. nukentėjusiosios naudai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio.