Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui V. V., trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teisme buvo gauti atsakovo V. V. prieštaravimai dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo, kuriame nesutinkama su priimtu sprendimu, nurodoma, kad 2016-05-05 atsakovas kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl senų, ligų pažeistų medžių išpjovimo, esančių prie UAB „V.“ statomo pastato „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kurie pavojingai pasvirę į pastato pusę ir kelia grėsmę pastato stogui, langams. Negavęs jokio atsakymo, atsakovas pakartotinai 2016-06-01 raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl pavojingų medžių išpjovimo. Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2016-06-23 rašte nurodė, kad Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija apžiūros metu (2016-06-21) nustatė, kad prašomi kirsti medžiai (3 klevai ir 3 liepos) auga miško žemėje. Be to rašte buvo paaiškinta, kad prašyme nurodyti medžiai yra avarinės būklės, praėjusi liūtis stipriai iškėlė medžių šaknis, dėl to išplaunamas paviršinis žemės gruntas, kuris ardo šlaitą. Medžiai yra įtraukti į 2016 m. miško kirtimo apimtis, atsižvelgiant į tai pritariama nurodytų medžių pašalinimui. Atsakovas gavęs tokį atsakymą buvo tvirtai įsitikinęs, kad jokių kliūčių šių medžių kirtimui nėra, be to medžiai kėlė grėsmę ne tik bendrovės turtui (pastatams), bet ir prie pastato dirbantiems žmonėms, dėl to ir draudimo bendrovė atsisakė drausti turtą. Išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje kaltę, kad išpjovė medžius be leidimo pripažino, tačiau nesutinka su tuo, kad nupjaudamas avarinės būklės medžius, kurie komisijos buvo pripažinti šalintinais, padarė žalą gamtai. Atsakovas, savo lėšomis nupjaudamas medžius, apsaugojo pastatus ir žmones nuo keliamo medžių pavojaus. Padaryta žala aplinkai neturi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus nukertant žalius sveikus medžius ir nukertant be leidimo avarinės būklės pažeistus medžius. Nukirstų dviejų medžių viršūnės buvo nulaužtos vėjo, dar dviejų kamienai turėjo stiprių išorinių sužalojimų su ryškiu vidiniu puviniu. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktos medžių nuotraukos. Atsakovas prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Paskyrus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2017-10-19, bylos nagrinėjimas atidėtas, teismui pasiūlius atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 161 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimas 2017-11-09 atidėtas pakartotinai neatvykus atsakovo atstovei ir ieškovo atstovams, patenkinus jų prašymus bylos nagrinėjimą atidėti. Bylos nagrinėjimas 2017-12-05 atidėtas, patenkinus atsakovo atstovės advokatės G.Butrimienės prašymą, įtraukti byloje trečiuoju asmeniu Druskininkų savivaldybės administraciją.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė atmesti atsakovo prieštaravimus dėl 2017 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo ir galutiniu sprendimu priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė palaikė pateiktus prieštaravimus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo, prašo jį panaikinti, be to papildė savo prieštaravimus nauja aplinkybe, kad nupjauti medžiai buvo pažymėti, kaip atrinkti pjovimui, tačiau kokios institucijos atliktas medžių žymėjimas atsakovas nepaaiškino, kadangi nežino.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB „V.“ direktoriumi, 2016-06-01 kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje augančius medžius: 3 liepas ir 2 klevus apžiūrėti ir leisti išpjauti, kadangi šie medžiai seni ir sergantys, kelią didelę grėsmę šalia pastato dirbantiems žmonėms, be to pareiškėjas negali apdrausti pastato dėl šių medžių keliamo pavojaus (p.b. b.l. 27). Savivaldybės administracija atsakyme 2016-06-23 nurodė, kad prašyme nurodyti medžiai (3 liepos ir 3 klevai) yra įtraukti į 2016 metų miško kirtimo apimtis, atsižvelgiant į tai pritaria nurodytų medžių pašalinimui (p.b. b.l. 28). Druskininkų savivaldybės administracija 2016-12-22 Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pranešė apie tai, kad gavo pranešimą dėl galimai neteisėto miško medžių kirtimo šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), be to informavo, kad savivaldybė jokių leidimų dėl medžių augančių miško žemėje pašalinimo nėra išdavusi (p.b. b.l. 5). Ieškovo darbuotojams atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad valstybinis miškas, esantis greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės miškas. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyr. specialistas Romas Bendorius 2017-02-02 surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 18, 29 dienomis Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų girininkijos 11 kv. taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri ribojasi su UAB „V.“ žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo kirsti valstybinį mišką, pusamžiame II miškų grupės medyne, kuris yra Ratnyčios upės apsaugos zonoje, neplynai nukirto 6 žalias liepas ir 1 žalią pušį, kurių bendras likvidinis tūris 8,575 ktm (p.b. b.l. 30-32). Vėliau papildomai atlikus pažeidimo vietos apžiūrą nustatyta, kad 2 žalios liepos buvo nukirstos už valstybinio miško ribos, UAB „V.“ žemės sklype, todėl neteisėtai iškirstas medžių kiekis buvo sumažintas iki 4 žalių liepų ir 1 žalios pušies, kuris sudaro bendrą likvidinį tūrį 6,212 ktm (p.b. b.l. 32-34). Atsakovas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMTANN- 90368355-17 2017 m. kovo 15 d. Valstybinės miško tarnybos pareigūno priimtu nutarimu pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą ANK 272 str. 1 d. ir nubaustas 60 Eur bauda (p.b. b.l. 35-37). Ieškovė 2017-04-13 atsakovui pateikė pretenziją dėl 4 053,33 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimo gera valia (p.b.l. 39), atsakovas 2017-05-09 raštu atsisakė atlyginti žalą padarytą aplinkai, kadangi nukirsdamas avarinės būklės medžius žalos aplinkai nepadarė (p.b. b.l. 40-41).

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo paaiškinimais, kad klaidingai suprato trečiojo asmens atsakymą dėl medžių išpjovimo, priimdamas šį raštą (p.b. b.l. 28), kaip išduotą leidimą medžių kirtimui. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „V.“ direktoriumi 19 metų. Nekyla abejonių, kad per tokį ilgą laikotarpį atsakovas savo darbinėje veikloje ne vieną kartą sprendė klausimus, susijusius su įvairių leidimų, sutikimų ar pritarimų išdavimu ar gavimu iš įvairių savivaldos ar valstybės institucijų, todėl turėjo ir galėjo žinoti, kad trečiojo asmens rašytas atsakymas, kad „prašyme nurodyti medžiai (3 liepos ir 3 klevai) yra įtraukti į 2016 metų miško kirtimo apimtis, atsižvelgiant į tai pritaria nurodytų medžių pašalinimui“ nėra leidimo kirsti mišką išdavimas. Tai, kad atsakovas tyčia, neturėdamas leidimo, iškirto medžius, patvirtina ir kita aplinkybė. Nors trečiojo asmens atsakyme dėl medžių avarinės būklės nurodyta, kad 3 liepos ir 3 klevai įtraukti į 2016 metų miško kirtimo apimtis, tačiau atsakovas nepaisė šio nurodymo ir iškirto savo nuožiūra kitas medžių rūšis ir kiekį – 4 liepas ir 1 pušį. Teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė paaiškinimo dėl kokios priežasties buvo pasirinkta nupjauti kitus nei trečiojo asmens rašte nurodyta medžius.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo paaiškinimais, kad nupjauti medžiai buvo avarinės būklės, viršūnės nulaužtos vėjo, su stipriais išoriniais sužalojimais, vidaus puviniais, kėlė grėsmę, ne tik UAB „V.“ pastatui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bet ir ten dirbantiems darbininkams. Aiškinamai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė 32 nuotraukas su kiekvienos jų aprašymu (p.b. b.l. 106-137). Tačiau tik nedidelėje dalyje nuotraukų matosi nupjauti medžiai byloje nagrinėjamu laiku ir vietoje. Nuotraukose (p.b. b.l. 116-118, 128) matyti nupjautų 3 ar 4 liepų kelmai ir šalia gulintys medžių kamienai, kurie iš dalies supjauti į kalades. Tačiau šios nuotraukos patvirtina priešingą nei teigia atsakovas, nes nuotraukoje aiškiai matyti, kad liepos nebuvo pažeistos, supuvę ar kitaip sužalotos (p.b. b.l. 118). Kitos nuotraukos atliktos ne medžių kirtimo vietoje (p.b. b.l. 120-137) arba nors ir toje vietoje, tačiau mėnesiu anksčiau iki neteisėto iškirtimo (p.b. b.l. 112-113), todėl šios nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia atsakovo aiškinamas aplinkybes šioje dalyje. Be to, teismas pažymi, kad ieškovo atstovas R.Bendorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atvykęs kartu su kolega į medžių iškirtimo vietą ir nustatė, kad visi iškirsti medžiai buvo žali, neligoti ar pažeisti. Tokius ieškovo atstovo paaiškinimus teismas priima, kadangi jie sutampa ir atitinka kitus bylos duomenis.

Be to, teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo naujai pateiktu paaiškinimu, kad nupjauti medžiai buvo pažymėti, kaip atrinkti pjovimui, tačiau kokios institucijos buvo atliktas medžių žymėjimas atsakovas nepaaiškino, kadangi nežino. Teismas tokio turinio atsakovo paaiškinimą šioje dalyje vertina, kaip siekį suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės. Ieškovo atstovas R.Bendorius teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su kolega atvykę į medžių iškirtimo vietą ant medžių kamienų nerado jokių žymėjimų, liudijančių leidimą iškirsti pažymėtus medžius. Tokius ieškovo atstovo paaiškinimus teismas priima, kadangi jie sutampa ir atitinka kitus bylos duomenis.

Taigi teismas atmeta, kaip neįrodytas atsakovo prieštaravime pateiktas dėl teismo preliminaraus sprendimo ir teismo posėdžio metu ginčytas aplinkybes: kad klaidingai suprato trečiojo asmens atsakymą dėl medžių išpjovimo, priimdamas Druskininkų savivaldybės administracijos raštą, kaip išduotą leidimą medžių kirtimui; kad nupjauti medžiai buvo avarinės būklės, viršūnės nulaužtos vėjo, su stipriais išoriniais sužalojimais, vidaus puviniais, kėlė grėsmę, ne tik greta esančiam pastatui, bet ir jo viduje dirbantiems darbininkams; kad nupjauti medžiai buvo pažymėti, kaip atrinkti pjovimui.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Visas nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12, 178 straipsniai). Teismas įvertinęs bylos medžiagą daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus iškertant neplynai be leidimo valstybinį mišką, pusamžiame II miškų grupės medyne, kuris yra Ratnyčios upės apsaugos zonoje, 4 žalias liepas ir 1 žalią pušį, kurių bendras likvidinis tūris 6,212 ktm. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 ir 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.Dl-1090 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika ieškovas nustatė, kad atsakovo neteisėtai nukirstų medžių likvidinis tūris sudaro viso - 6,212 ktm, todėl žala aplinkai yra (6,212 m³ x 290 Eur x 1,5 x 1,5) 4 053,33 Eur.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Kadangi šalys nepateikė jokių papildomų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šis klausimas nespręstinas (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260,263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu

nusprendžia:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.