Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-352/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-15
Bylos Nr.
2-352/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas (pran.)
Atsakovas
S.D., uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos banko lizingas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–352/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S.D. įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pastarojo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-158-194/2006 pagal bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės ,,Kirstnė”, A.Š., O.N. L., R.S., N.S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos banko lizingas“, S.D. įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Bendraieškiai UAB ,,Kirstinė”, A.Š., O.N.L., R.S., N.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Medicinos bankas“, UAB ,,Medicinos banko lizingas“, S.D. įmonei dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) grąžinimo buvusiam savininkui UAB ,,Kirstnė“, pastatų teisinės registracijos panaikinimo atsakovui S.D. įmonei ir kt. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Prašymą motyvavo tuo, jog ieškinio suma yra didelė, yra teisinis ginčas dėl statinių įgijimo sandorių teisėtumo, dėl daiktinių teisių, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi benraieškių prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui S.D. įmonei nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudė šiuos pastatus perleisti, įkeisti, dovanoti ar kitais sandoriais perleisti tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas dėl daiktinių teisių, leido S. D. įmonei areštuotus pastatus valdyti ir naudotis jais. Teismas nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, todėl taikomas nekilnojamojo daikto areštas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S.D. įmonė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bendraieškių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S.D. įmonei nuosavybės teise priklausantiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl šių argumentų:

1. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui nemotyvuota kaip to reikalauja CPK 145 str. 4 d. Skundžiamoje nutartyje pateikti tik formalūs motyvai, kurie vertintini kritiškai ir negali būti pagrindu atsakovo S.D., įmonės turtui areštuoti.

2. Ieškovė A.Š. pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui nurodė, jog atsakovas gali apsunkinti ginčo pastatų grąžinimą galimais pastatų perleidimo sandoriais, tačiau prašymo nepagrindė įrodymais kaip to reikalauja CPK 144 str. 1 d. nuostatos. Imperatyvios įstatymų normos reikalauja, jog prašymas turi atitikti įstatymo reikalavimus. Teismas prašymo faktinių aplinkybių neanalizavo iš esmės, todėl nepagrįstai jį tenkino.

3 Teismas neatsižvelgė, jog A.Šedienė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išreiškė savo asmeninę poziciją, o kitų bendraieškių valia šiuo klausimu liko atvira, todėl teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog teismas išnagrinėjo bendraieškių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. S.D. įmonė yra aptariamų nekilnojamųjų daiktų sąžiningas įgijėjas ir savininkas. Bendraieškų reikalavimas dėl atsakovui S.D. įmonei priklausančių pastatų grąžinimo buvusiam savininkui UAB ,,Kristnė“ yra išvestinio pobūdžio ir toks reikalavimas galimas tik patenkinus bendraieškių ieškinio reikalavimus.

5. Ginčo nutartimi nustatyti apribojimai bei įrašai viešame registre atsakovo S.D. įmonei nuosavybės teise valdomam daiktui, neigiamai įtakoja santykius su verslo partneriais, daro nepataisomą žalą įmonės reputacijai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Medicinos bankas“ palaiko atsakovo S.D. įmonės atskirąjį skundą ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą benraieškių atstovė ginčija atskirojo skundo argumentus ir prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai ginčo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą S.D. įmonės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendraieškiai pareiškė ieškinį atsakovams UAB ,,Medicinos bankas“, UAB ,,Medicinos banko lizingas“, S.D. įmonei dėl 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties ir jos priedų pripažinimo negaliojančia, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) grąžinimo buvusiam savininkui UAB ,,Kristnė“, arba pinigų sumos, sudarančios skirtumą tarp paskolos sumos ir pastato rinkos kainos priteisimo, pastatų teisinės registracijos panaikinimo atsakovo S.D. įmonės vardu, t.y. benraieškiai ginčija turto perleidimo kito asmens nuosavybėn sandorius ir prašo taikyti restituciją, todėl ginčo objekto - pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), - nekilnojamojo turto areštas apribojant disponavimo juo teisę, pritaikytas pagrįstai. Neareštavus ginčo sandoriais perleisto turto, galimai bendraieškiams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, gali būti apsunkintas restitucijos taikymas, kadangi, atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, tikėtina, kad atsakovo S.D. įmonė gali jam nuosavybės teise priklausantį turtą parduoti ar kitaip bandyti išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apelianto argumentai, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui nepakankamai motyvuota, skundžiamoje nutartyje pateikti tik formalūs motyvai, kurie vertintini kritiškai ir negali būti pagrindu atsakovo S.D. įmonės turtui areštuoti, nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį pripažinti neteisėta, kadangi pagal LR CPK 328 straipsnį iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sutrumpintais motyvais pagrindė ir, kaip minėta, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog A.Š. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išreiškė savo asmeninę poziciją, o kitų bendraieškių valia šiuo klausimu liko atvira. Procesinio privalomo bendrininkavimo atveju bendrininkai laikomi viena šalimi ir, nors kiekvienas bendrininkas veikia savarankiškai, tačiau konkretaus bendrininko atliktas procesinis veiksmas galioja visiems bendrininkams, šiuo atveju bendraieškiams (CPK 42,43 str.). Be to iš bylos duomenų matyti, jog bendraieškiai yra pavedę A.Š. vesti bylą, jinai bendraieškius atstovauja pagal įgaliojimus (b.l. 33-37), todėl apelianto teiginiai dėl netinkamo valios išreiškimo yra nepagrįsti.

Atskirojo skundo argumentai, kuriais ginčijamas ieškinio pagrįstumas – apelianto teiginiai, jog S.D. įmonė yra aptariamų nekilnojamųjų daiktų sąžiningas įgijėjas ir savininkas, bendraieškų reikalavimas dėl atsakovui S.D. įmonei priklausančių pastatų grąžinimo buvusiam savininkui UAB ,,Kristnė“ yra išvestinio pobūdžio ir toks reikalavimas galimas tik patenkinus bendraieškių kitus ieškinio reikalavimus, nenagrinėtini, kadangi šioje bylos stadijoje apeliacijos dalykas yra teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumas ir pagrįstumas, o apelianto nurodyti argumentai dėl ieškinio esmės gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).

Apeliantas nurodo, jog ginčo nutartimi nustatyti apribojimai bei įrašai viešame registre atsakovo S.D. įmonei nuosavybės teise valdomam daiktui, neigiamai įtakoja santykius su verslo partneriais, daro nepataisomą žalą įmonės reputacijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau nutarties priėmimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatima iš apelianto teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 148 str. 1 d.). Be to tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas, įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantas įgys teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė bedraieškiu prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vincas VerseckasTeisėjai Gintaras PečiulisVigintas Višinskis