- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-1173-1111/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., G. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. P., G. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo mamos E. V. P., mirusios 2012-09-08, palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodė, kad E. V. P. palikimą sudaro 1,0 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, Klaipėdos apskrities viršininko 2001-10-31 sprendimą Nr. 28-9280 atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos mamos E. V. P. tėvui V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po V. B. mirties šį žemės sklypą pradėjo valdyti E. V. P., kuri kreipėsi į Skuodo r. notarų biurą. Jai dėl tėvo V. B. palikimo priėmimo buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
Pareiškėjos brolis K. P. taip pat yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjos brolis E. P. mirė (duomenys neskelbtini), brolis P. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais. E. P. palikimą pagal įstatymą priėmė ir paveldėjo mirusiojo sutuoktinė G. P.. Pareiškėjos tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad E. V. P. dėl senatvės nebepajėgė tvarkyti minėto žemės sklypo, todėl perdavė jį naudotis pareiškėjai. Po mamos mirties pareiškėja šį sklypą pradėjo valdyti kaip savo ir laiko save šio turto savininke, jį šienauja, prižiūri, sėja daugiametes žoles. Šį žemės sklypą deklaruoja ir teikia paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tiesioginėms išmokoms gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka ir dėl jame išdėstytų aplinkybių neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl prašymo pagrįstumo palieka spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo G. P. teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Iš esmės analogiškai palikimo priėmimas buvo reglamentuojamas ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje. Pareiškėjos mamos E. V. P. tėvo V. B. mirties metu 1992-12-31 galiojusioje minėtoje teisės normoje buvo numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 588 straipsnyje buvo numatyta, kad palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusys palikimą įpėdiniai. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis).
CK 5.51 straipsnyje reglamentuojamas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti įrodymai: Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie E. V. P. (B.) gimimą ir jos tėvus V. ir K. B.; P. P. ir V. P. santuokos sudarymo įrašo išrašas; VĮ Registrų centras duomenys apie E. V. P., jos vaikus ir sutuoktinį; pareiškėjos gimimo liudijimas ir santuokos sudarymo įrašas; V. B., E. V. P. mirties liudijimai; E. V. P. pareiškimas Skuodo notarų biurui; duomenys apie žemės sklypą; P. P. testamentas; notarės V. G. duomenys.
1998-10-01 E. V. P. Skuodo notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo, buvo užvesta paveldėjimo byla. Kiti įpėdiniai I. P. ir S. V. B. palikimo nepriėmė. Testamentų registre nėra įregistruotų E. V. P. testamentų, jos palikimo priėmimo faktų. Suinteresuoti asmenys nereiškia prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo. Pareiškėja po E. V. P. mirties likusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpinasi kaip savo turtu, todėl pripažįstama, jog pareiškėja po mamos E. V. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos E. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.