Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-915-498/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-18
Bylos Nr.
1S-915-498/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nuteistasis
G. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-915-498/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria iš dalies pripažintas ir perduotas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum tingrett pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendis.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas dėl Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum tingrett pirmosios instancijos teismo 2016-01-15 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2016-04-01 nutartimi Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum tingrett pirmosios instancijos teismo 2016-01-15 nuosprendis buvo pripažintas iš dalies: atsisakyta pripažinti Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum tingrett pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendį dalyje dėl Norvegijos Karalystės imigracijos įstatymo § 108 trečiojo skirsnio e, žr. § 124 pažeidimų ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; suderinta nuteistajam G. P. Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum tingrett pirmosios instancijos teismo 2016-01-15 nuosprendžiu už Baudžiamojo įstatymo § 258, žr. § 257, pažeidimą, žr. Baudžiamojo įstatymo § 62,2, paskirta 2 (dvejų) metų kalėjimo bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis G. P. skunde prašo panaikinti nutarimą: „Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum tingrett pirmosios instancijos teismo 2016-01-15 nuosprendį pripažinti iš dalies ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje“ dalyje – „vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad yra nuteistas už Norvegijos Karalystės imigracijos įstatymo pažeidimus dėl to, kad buvo Norvegijoje nepaisydamas to, kad 2012-02-22 Imigracijos apeliacijų komiteto sprendimu buvo deportuotas iš Norvegijos. Pagal BK tokia veika nėra kriminalizuota. Nepripažinus nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – susitarimas) 8 straipsnio 1 dalies d punktą, laikytina, kad Norvegijos Karalystės imigracijos įstatymo pažeidimai susiję su veikomis, kurios nelaikomos nusikalstamomis pagal Lietuvos Respublikos (vykdančiosios valstybės) teisę.

2.2. G. P. pažymi, kad vertinant nuteistojo perdavimo iš vienos valstybės kitai faktą, reikia gerbti žmogaus teises, kurios yra ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), todėl valstybė turi sudaryti sąlygas nuteistajam, kuris jau sulaukęs bausmės, grįžti į visuomenę. Dėl galimo nesugrąžinimo ar neperdavimo į Lietuvą yra tam tikros išimtys, kurios yra reglamentuotos. Europos Tarybos konvencijoje yra numatyta, kad jeigu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę valstybėje, kuri yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba jis turi giminių, draugų, t. y. turi tuos socialinius ryšius, kurie padės jam dar labiau tuos ryšius plėtoti ir kurie vėliau padės grįžti į visuomenę, kai laisvės atėmimo bausmė pasibaigs, natūralu, kad tokios aplinkybės yra rimtas pagrindas nuteistąjį perduoti būtent į tą valstybę, kur tie socialiniai ryšiai yra pakankamai gerai išplėtoti. Valstybė privalo įsitikinti, ar asmuo vykdančiojoje valstybėje turi tokius socialinius ryšius.

2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad Skandinavijos kalėjimuose yra tam tikros išskirtinės sąlygos dėl jų išsivystymo, pragyvenimo lygio, dėl lygtinio paleidimo į laisvę. Skandinavijoje tas klausimas sprendžiamas kur kas liberaliau. Lietuvoje iškiltų problemų ne tik dėl buvimo sąlygų, bet dar ir problemų dėl lygtinio paleidimo, probacijos sistemos skirtumų. Lietuvoje laisvės atėmimo vietose daugiausia problemų kelia ne materialinės sąlygos, o tos vietos socialinė aplinka. Vakarų Europos valstybėse pirmą kartą nusikaltusiems asmenims sudarytos tikrai geros sąlygos atlikti bausmę. Lietuvos kalėjimuose iš tos terpės išeiti sunkiai įmanoma, kadangi nuteistasis įgyja kitokių įgūdžių ir tas savo kriminalines žinias pritaiko laisvėje. Lietuvos kalėjimuose sąlygos yra netinkamos ir tai ne kartą yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kalintiems asmenims dėl jų teisių pažeidimo priteisiamos didelės kompensacijos. Kalėjimuose nėra užtikrinama pagarba kalinių orumui.

2.4. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pareikštą rašytinį nesutikimą, nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į nesutikimą dėl perkėlimo iš Norvegijos Karalystės įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigą, taip pat į šio nesutikimo motyvus. Teisingumo ministerija neišsamiai ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, nes neatsižvelgė į Norvegijos Karalystės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą bei likusią bausmės dalį. Bausmės atlikimo terminas baigiasi 2017-11-08. Iš Norvegijos Karalystės kalėjimo nuteistasis bus perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą. G. P. pažymi, kad perdavimas vykdomas pagal 1983 m. Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalį, kur nustatyta, kad bausmės vykdymui perduoti nuteistojo sutikimas nėra būtinas, jeigu nuteisusi valstybė yra priėmusi sprendimą deportuoti nuteistąjį iš šalies. Norvegijos karalystė tokį sprendimą yra priėmusi 2012-02-22, tačiau apie tai jis raštu nebuvo informuotas, todėl, nuteistojo manymu, šiuo atveju yra pažeistos Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, Teisingumo ministerija nepatvirtino, kad atliekant bausmę Lietuvos kalėjime bus besąlygiškai laikomasi reikalavimo nepabloginti nuteistojo padėties, nepailginti paskirtos bausmės, nepasunkinti nuteistojo teisinės padėties. Taip pat nėra žinoma, kokioje laisvės atėmimo vietoje reikės atlikti likusią bausmės dalį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. P. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundo argumentai nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teis­mą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės su­si­tarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su lais­vės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, o skunde išdėstyti nuteistojo motyvai iš esmės yra susiję su nuteistojo nenoru atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, nenurodant jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.

6. Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis, o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis. Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Išanalizavus pateiktą medžiagą nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Norvegijos Karalystės priimtas sprendimas negalėtų būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūra būtų pažeista. Skundžiamoje nutartyje įvertinos viso šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, teisingai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindu, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsiakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, nėra (išskyrus dalyje dėl Norvegijos Karalystės imigracijos įstatymo pažeidimo), G. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, su Norvegijos Karalyste neturi jokių socialinių ryšių, iš šios valstybės yra deportuotas, Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė teisingai suderinta su BK. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas buvo išspręstas netinkamai.

7. Nelaikytina pagrindu skundžiamą nutartį naikinti nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad teismas nepripažino Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio dalies dėl nuteisimo už Norvegijos Karalystės imigracijos įstatymo § 108 trečiojo skirsnio e, žr. § 124 pažeidimą, nes ši veika pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą nėra nusikalstama. Pažymima, kad G. P. užsienio valstybės nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ne tik už minėto įstatymo nuostatų pažeidimą, bet ir už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 258, žr. § 257 pažeidimus (didelės vertės svetimo turto pagrobimas). Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta ir Lietuvoje (BK 178 str. 3 d.), todėl Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžio dalis dėl šios veikos pripažinta pagrįstai ir pagrįstai perduota vykdyti Lietuvos Respublikoje. Vien tai, kad Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje numatyti sprendimų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindai egzistuoja dėl vienos iš nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas G. P., nėra pagrindas nepripažinti ir nevykdyti nuosprendžio dalies, kurioje tokie pagrindai nėra nustatyti.

8. Skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, spręsdama dėl užsienio sprendimo pripažinimo ir vykdymo, turi įsitikinti, ar perduodamas asmuo su vykdančiąja valstybe yra susiję socialiniais ryšiais. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad G. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje. Leidimo gyventi Norvegijos Karalystėje jis niekada neturėjo, 2012-02-22 sprendimu iš Norvegijos Karalystės buvo visam laikui deportuotas. Pats nuteistasis savo pareiškime dėl perkėlimo iš Norvegijos į Lietuvą savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, su Lietuvos valstybe susijęs socialiniais ryšiais, todėl skunde keliamos abejonės, kad šiuo atveju paminėtomis aplinkybėmis nebuvo įsitikinta, yra nepagrįstos.

9. Skundo argumentai, kad Lietuvoje yra netinkamos kalinimo sąlygos, pažeidžiamas nuteistų asmenų orumas, nėra teisiškai pagrįsti ir nelaikytini pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Norvegijos Karalystės priimto sprendimo pripažinimo ir nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai likusios bausmės atlikimui klausimas buvo išspręstas laikantis nustatytos tvarkos ir procedūrų, pažeidimų, dėl kurių apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta, padaryta nebuvo, todėl apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pažymima, kad EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad valstybės turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Šiuo atveju konstatuoti, kad minėtų reikalavimų nuteistajam G. P. atliekant bausmę Lietuvoje nebus laikomasi, ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, kas atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, nereiškia asmens garbės ar orumo pažeidimo.

10. Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, kad Norvegijos Karalystei kreipianti į Lietuvą dėl nuteistojo perdavimo buvo pažeisti Konvencijos papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pasak nuteistojo, pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis nebuvo raštu įspėtas apie 2012-02-22 Norvegijos karalystės Imigracijos direktorato sprendimą jį visam laikui deportuoti iš Norvegijos Karalystės.

10.1. Pagal 1983 m. Konvencijos dėl nuteistų asmenų perdavimo Papildomo protokolo 3 straipsnio 1 dalį, nuteisusiai valstybei prašant, nuosprendį vykdanti valstybė pagal šio straipsnio nuostatas gali sutikti perduoti nuteistąjį be jo sutikimo, kai jo atžvilgiu priimtas nuosprendis arba remiantis nuosprendžiu priimtas administracinis sprendimas apima sprendimą išsiųsti arba deportuoti, arba bet kokią kitą priemonę, pagal kurią tam asmeniui, paleidus jį iš kalėjimo, ilgiau nebebus leidžiama pasilikti nuteisusios valstybės teritorijoje. Kaip minėta, Norvegijos Karalystės 2012-02-22 Imigracijos direktorato sprendimu nuteistasis G. P. visam laikui buvo deportuotas iš Norvegijos. Ir, nors nuteistasis tvirtina, kad apie šį sprendimą jis nebuvo informuotas, iš Liudijimo dėl nuteistojo perdavimo matyti, kad apie minėta sprendimą G. P. buvo informuotas 2012-02-27, iš Norvegijos išsiųstas 2012-10-07. Be to, pats nuteistasis, duodamas paaiškinimus apie nusikaltimo aplinkybes, patvirtino, kad į Norvegiją atvyko žinodamas, kad jam uždrausta įvažiuoti į šią šalį, jokio leidimo vykti į Norvegiją neprašė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam buvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą deportuoti jį iš šalies, todėl Norvegijos karalystės kompetentinga institucija į vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją dėl nuteistojo perdavimo, nesant šio sutikimui, kreipėsi nepažeisdama aukščiau paminėtų reikalavimų.

11. Dėl skunde nurodomų aplinkybių, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta, jog nuteistojo padėtis nebus pabloginta, kad neaišku, kokioje įkalinimo įstaigoje ir kokiomis sąlygomis reikės atlikti bausmę, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje G. P. teisinė padėtis bus neleistinai pabloginta ar jam sudarytos netinkamos bausmės atlikimo sąlygos, nėra. Suderinus nuteistajam Norvegijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK, G. P. buvo palikta tokia pati bausmė, kokia paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu – 2 metai laisvės atėmimo. Taip pat įskaitytas laikas, kuri nuteistasis buvo suimtas Norvegijos Karalystėje. Tiek Norvegijos Karalystėje, tiek Lietuvoje už nusikalstamą veiką, už kuri nuteistas G. P., yra numatyta galimybė taikyti lygtinį paleidimą, todėl, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas nuteistasis, atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį ir atitinkantis kitas sąlygas, gali būti paleistas lygtinai. Skundžiama nutartimi bausmės atlikimo vieta – pataisos namai – taip pat nustatyta ir bausmės atlikimo vietą teismas parinko įvertinęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad bausmės atlikimo vieta parinkta netinkamai, nenustatyta, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir nuteistasis.

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas