- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- 1-333-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00070-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- M. C.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. C. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2022 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 6,5869 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos (hašišo), kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas" I-ąjį sąrašą, kurią gabeno ir laikė savo rankiniame bagaže tarp asmeninių daiktų, kol minėtą narkotinę medžiagą 2022 m. birželio 13 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), keleivių ir jų rankinio bagažo patikrinimo metu surado UAB „E.“ darbuotojai.
M. C. taip pat, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pasikėsino gabenti narkotines medžiagas, o būtent: 2022 m. birželio 13 d., apie 17.20 val., būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gabeno ir laikė savo rankiniame bagaže tarp asmeninių daiktų 6,5869 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos (hašišo), kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas" I-ąjį sąrašą, ir su šia narkotine medžiaga ketino skristi reisu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą kuriame nurodyta, kad: „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams”, 2022 m. birželio 13 d., apie 17.20 val. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino gabenti narkotinę medžiagą iki tol, kol ją keleivių ir jų rankinio bagažo patikrinimo metu surado UAB „E.“ darbuotojai.
Kaltinamasis M. C., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi ir paaiškino, kad dėl patiriamo didelio streso, draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), patarė turėti narkotinės medžiagos stresui įveikti. Kaltinamojo teigimu, kaltinamasis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu jo situacija yra gera, nėra jokio streso ir jokio poreikio tokioms medžiagoms. Kaltinamasis nurodė, jog apytiksliai prieš dvi savaites iki birželio 13 dienos, jis ėjo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir susitiko porą jam nepažįstamų žmonių, su kuriais pradėjus kalbėtis. Kaltinamasis pasakė jiems, kad norėtų gauti hašišo. Tada visi nuėjo į viešbutį ir šie žmonės už 100 eurų pardavė kaltinamajam 6 g žolės. Kadangi kaltinamasis nėra vartojantis, nežino skirtumo tarp hašišo ir žolės, tačiau jis suprato, kad tai yra narkotinė medžiaga. Šią medžiagą įsigijo tiktai savo reikmėms ir neplanavo vartoti reguliariai. Įsigytas narkotines medžiagas laikė savo kuprinėje savo viešbučio kambaryje. Šių medžiagų nevartojo. Birželio 13 d. kaltinamasis vyko į (duomenys neskelbtini), kur turėjo dalyvauti kursuose. Tas įgytas narkotines medžiagas atsivežė į (duomenys neskelbtini). Apsauga tikrino kaltinamojo rankinį bagažą, tai yra, kuprinę, su kuria kaltinamasis ruošėsi eiti į lėktuvą, ir krepšio dugne rado hašišą. Kaltinamasis nurodė, jog ta savaitė jam buvo labai sunki, jis serga (duomenys neskelbtini), jį kankino labai stiprūs skausmai, be to, jis turėjo labai daug darbo su (duomenys neskelbtini), mažai miegojo, buvo kaip ne savas. Jeigu jis būtų buvęs normalioje būsenoje, tikriausiai būtų išmetęs tą medžiagą. Dabar tikrai taip nepasielgtų. Kaltinamasis nurodė, kad jis
planuoja ir nori kuo skubiau išvykti į (duomenys neskelbtini), nes jam reikia pateikti pasą vyriausybinei institucijai, po ko galėtų sutvarkyti savo darbo vizos reikalus. Jo numatomas atlyginimas naujoje darbovietėje turėtų būti 4200 eurų į rankas ir 10 procentų metinė premija. Kaltinamojo teigimu, jis yra pasiruošęs sumokėti dalį baudos iš karto, kitą dieną po paskyrimo ir tikisi, kad likusią dalį galės sumokėti gavęs pirmąjį atlyginimą.
Ikiteisminio tyrimo metu M. C. parodė, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta visiškai. Yra (duomenys neskelbtini) pilietis, paskutinius 7 mėnesius gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar pakeitė įmonę ir ketina persikelti į (duomenys neskelbtini). Nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apie 7 metus serga (duomenys neskelbtini), vartoja gydytojo paskirtus medikamentus, kurie nelabai jam padeda nuo (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 29 d. atskrido į (duomenys neskelbtini) aplankyti draugų, buvo apsistojęs "F.i" hostelyje. Nuo 2017 m. iki 2019 m. vidurio studijavo (duomenys neskelbtini), turi čia draugų, todėl nusprendė atvykti į (duomenys neskelbtini) aplankyti draugų. Būdamas (duomenys neskelbtini), iš draugų sužinojo kad jo būseną pagerinti gali narkotinė medžiaga - hašišas. Būdamas (duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena, vieną vakarą grįždamas iš senamiesčio į hostelį, pakeliui užuodė narkotinės medžiagos kanapių kvapą, pamatė nepažįstamus jam vaikinus, prie kurių priėjęs paklausė, ar jie nežino, kur galėtų įsigyti kelis gramus narkotinės medžiagos - hašišo. Jie atsakė, kad turi šią medžiagą ir gali jam parduoti už 100 eurų. Jis sutiko, kokį kiekį jie jam pardavė, jis nežino. Tų vaikinų asmens duomenų negali pasakyti, nes jų nepažįsta, taip pat negalėtų atpažinti, nes buvo tamsu, matė juos pirmą kartą. Įsigytą narkotinę medžiagą hašišą, kuri buvo supakuota į plastikinę plėvelę, jis padėjo į savo kuprinę. Hašišą ketino panaudoti savo reikmėms, tai yra, vartoti (duomenys neskelbtini), kai jam pablogėtų sveikata. Jei būtų (duomenys neskelbtini) negavęs naujo darbo, būtų labai nusivylęs ir žino, kad jo sveikata pablogėtų dėl jo depresijos. 2022 m. birželio 13 d. 18.30 val. reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ketino skristi į (duomenys neskelbtini), į vienos savaitės programavimo kursus (duomenys neskelbtini). Vėliau turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pradėti naują darbą. 2022 m. birželio 13 d., apie 17.20 val., prieš įlipant į lėktuvą, (duomenys neskelbtini) pareigūnams pateikė patikrinimui savo kuprinę su asmeniniais daiktais. Pareigūnai per rentgeną nuskanavo jo asmeninius daiktus ir kuprinėje pamatė buteliuką su skysčiais bei paprašė jo pateikti rankinį bagažą detaliam patikrinimui. Detalaus patikrinimo metu jie surado Coca-cola buteliuką su limonadu bei po jo nešiojamu kompiuteriu surado minėtą narkotinę medžiagą hašišą. Vėliau buvo iškviesti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Jis žino, kad narkotinių medžiagų laikymas ir gabenimas iš vienos šalies į kitą yra nelegalus ir uždraustas. Bet, kaip minėjo, surizikavo įsigyti ir gabenti narkotines medžiagas, nes jeigu negautų naujo darbo, jo sveikata labai pablogėtų. Tai buvo pirmas kartas, kai jis taip pasielgė. Anksčiau niekada nėra turėjęs, o tuo labiau per valstybės sieną kontrabandos būdu gabenęs narkotinių medžiagų. Jis žinojo ir suprato tai, kad narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną yra draudžiamas. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė (b. l. 90-93, 100-102).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 13 d., tarnybos metu apie 17.20 val. jis buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini) patikros vietą. UAB E. darbuotojai informavo, kad jiems atliekant vieno iš keleivių - (duomenys neskelbtini) piliečio M. C. gimusio (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. (duomenys neskelbtini), skrendančio (duomenys neskelbtini), daiktų tikrinimą buvo aptikta organinė medžiaga, panaši į narkotines medžiagas, apie 0,007 kg svorio. NIC testas sureagavo ir parodė teigiamą rezultatą. (duomenys neskelbtini) pilietis M. C. žodžiu paaiškino, kad tai "hašišas", kurį jam padovanojo draugai. Pilietis buvo sulaikytas ir perduotas MKT pareigūnams (b. l. 14-16).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, kad jis dirba UAB E.- (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Darbo metu jis atlieka (duomenys neskelbtini) patikrą. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), kur keleiviai gali būti tik su lėktuvo bilietais. 2022 m. birželio 13 d., apie 17.20 val., jis dirbo (duomenys neskelbtini) patikros poste su kolega R. Š.. Jie stebėjo ir tikrino keleivius, kurie ėjo pro arkinį metalo ieškiklį bei stebėjo ir tikrino jų rankinį bagažą, kurį jie prieš tai padeda ant judančio stalo. Rankinis bagažas yra peršviečiamas rentgeno sistema. Vieno iš keliautojų kuprinėje R. Š. per rentgeno įrangos monitorius pastebėjo buteliukus su skysčiu, kurie pagal keliamus reikalavimus yra draudžiami rankiniame bagaže. Po ko jie sulaukė kuprinės savininko, kaip vėliau paaiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. C., ir kartu su juo atidarė kuprinę. Atidarius kuprinę, liudytojas iš karto iš jos pajuto stiprų kanapių ("žolės") kvapą. Ištraukus neleistinus buteliukus su skysčiu, kartu išsitraukė ir metalinis indas, kurio viduje buvo celofaninis ryšulėlis, su neaiškia medžiaga, nuo kurios sklido stiprus kanapių kvapas. Paklausus M. C. kas tai, jis atsakė kad nežino. Pagal sklindantį stiprų kanapių kvapą jis suprato, kad tai galimai psichotropinė medžiaga ir iš karto apie tai pranešė pamainos vadovui, o jis iškvietė muitinės pareigūnus. Atvykęs muitinės pareigūnas atliko greitąjį testą, kurio atsakymas patvirtino, kad surastame celofaniniame ryšulėlyje yra narkotinės medžiagos. Kas vyko toliau jis nežino, (duomenys neskelbtini) pilietis buvo perduotas muitinės pareigūnams, o jis kartu su kolega toliau tęsė savo tiesiogines funkcijas (b. l. 42-45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytojas J. A. (b. l. 48-51).
Iš 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje nurodyta, jog tirti pateikta medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva (hašišas). Tirti pateiktos kanapių dervos masė yra 6,5869 g. Kanapių derva yra narkotinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų "Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų" I-ąjį sąrašą (b. l. 56-57).
Iš Įlaipinimo kortelės nustatyta, kad M. C. turėjo skrydžio bilietą ir įlaipinimo kortelę 2022 m. birželio 13 d. skrydžiui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 24 – 27).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir M. C. veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, vadinasi, tam, kad būtų įgyvendinta aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė bei nusikaltimas būtų laikomas baigtu, pakanka atlikti ir nustatyti vieną iš aptariamo baudžiamojo įstatymo straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų veiksmų. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagal šią normą taip pat būtina nustatyti, kad kaltininkas bendrais bruožais suvokia įgyjamų ir laikomų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei jų kiekius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2007). Pažymėtina, jog BK 259 straipsnyje numatyta nusikalstamų veikų sudėtis neapima neteisėto psichotropinių medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl tokiais atvejais kaltininko veiksmai papildomai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Sprendžiant dėl pasikėsinimo nusikaltimuose, kurių sudėčių būtinasis požymis nėra padariniai, reikia nustatyti, jog kaltininkas atliko ne visus, o tik dalį iš veiksmų, kurie yra ne alternatyvūs, bet būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau bet kuriuo atveju pripažįstant, kad yra pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, kad buvo pradėti realizuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. C. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pripažino ir parodė, jog jis 2022 m. birželio mėnesį iš jam nepažįstamų asmenų savo reikmėms įgijo pas jį rastą narkotinę medžiagą, šią medžiagą 2022 m. birželio 13 d. ketindamas lėktuvu skristi į (duomenys neskelbtini) laikė savo kuprinėje, kol ją (duomenys neskelbtini) jo rankinio bagažo patikrinimo metu surado apsaugos darbuotojai. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: liudytojų V. P., J. A., R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Duomenų, kad M. C. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti jo turėtą narkotinę medžiagą, byloje nėra. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis, suvokdamas, jog narkotinių medžiagų įsigijimas, laikymas ir gabenimas yra draudžiamas, vis tiek atliko šiuos veiksmus ir norėjo taip veikti. Be to, jis, atvykęs į (duomenys neskelbtini), turėdamas skrydžio bilietą į (duomenys neskelbtini), ketindamas iš (duomenys neskelbtini) skristi į (duomenys neskelbtini), rankiniame bagaže nešėsi narkotinę medžiagą, kurios gabenimui per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną leidimo neturėjo, kol šią medžiagą keleivių ir jų rankinio bagažo patikrinimo metu surado UAB „E.“ darbuotojai. Taigi, M. C. jau buvo pradėjęs realizuoti ketinimą gabenti narkotines medžiagas per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, tačiau šio ketinimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, tai yra, pasikėsino padaryti BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapių derva yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kiekis (6,5869 g), viršija nedidelį kiekį (0,25 g), tačiau neviršija didelio kiekio (125 g).
Teismas, remdamasis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad yra pagrindo konstatuoti, jog M. C. nurodytas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimu iki dvejų metų bausmės. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtinta laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai).
Skirdamas kaltinamajam M. C. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, nevedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 117 – 118), baustas administracine tvarka (b. l. 122 – 125). Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, M. C. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus šios bausmės minimumui.
Kaip minėta, už sunkaus BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (nuo trejų iki dešimties metų).
Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).
Šioje konkrečioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, aplinkybės, teismo vertinimu, neatitinka rūšinio šio nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Pasikėsinimas per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabenti santykinai nedidelį kiekį, akivaizdžiai asmeniniam naudojimui skirtos kanapių dervos nėra toks pavojingas, kaip kitos praktikoje galimos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK normą, kurios gali sukelti žymiai realesnį pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Laisvės atėmimo bausmė, tiek vertinant kaltinamojo veiksmus, tiek jo paties asmenybę akivaizdžiai būtų neteisinga, per griežta ir nepadėtų pasiekti bausmės tikslų. Todėl kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje taip pat skirtina bauda, lygi už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytam minimaliam bausmės dydžiui (už sunkaus nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio).
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl bausmė, paskirta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).
Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos galutinės bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 13 d. 19 val. iki 2022 m. birželio 14 d. 11.57 val. (vieną dieną) (b. l. 68 – 70). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu M. C. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103 – 110) paliktinos galioti iki nuosprendžio paskelbimo, o nuosprendį paskalbus – panaikintinos – pasas (duomenys neskelbtini) grąžintinas M. C. (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra panaudotas NIC testas, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. K. 2022 m. birželio 20 d. nutarimu perduota saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-38), vokas su tyrimo objektais - po tyrimo atlikimo likusiais 6,3693 g kanapių dervos ir jų pakuotėmis Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. K. 2022 m. liepos 11 d. nutarimu perduotas saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-59), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo M. C. valstybės naudai priteistinos 226,73 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro jį teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavusios advokatės darbo užmokestis (b. l. 168 – 171). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo M. C., taip pat atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis, nuolat (duomenys neskelbtini) negyvena, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą.
M. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 150 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. C. 150 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 13 d. 19 val. iki 2022 m. birželio 14 d. 11.57 val. (vieną dieną), prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė M. C. paskirta bausmė yra 98 MGL (4900 eurų) dydžio bauda.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio paskelbimo, nuosprendį paskelbus – panaikinti ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. C..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra panaudotas NIC testas, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. K. 2022 m. birželio 20 d. nutarimu perduotą saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), voką su tyrimo objektais - po tyrimo atlikimo likusiais 6,3693 g kanapių dervos ir jų pakuotėmis Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. K. 2022 m. liepos 11 d. nutarimu perduotą saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. C. priteisimo atmesti.
Išaiškinti M. C. kad paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Jei sumokama banko įstaigoje, pateikiamas banko įmokos mokėjimo kvito originalas, jei sumokama internetu – atspausdintas mokėjimo pavedimas, patvirtintas banko antspaudu.
Išaiškinti M. C., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.