Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-30 · Administracinė byla Nr. A-146-1144-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-30
Bylos Nr.
A-146-1144-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Vilniaus apygardos teismui
Administracinė byla Nr. A146-1144/2010Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo V. M. atstovui R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2009 m. gegužės 5 d. atsakymą Nr. 2009/02-4R-110-7R-48 „Dėl Jūsų skundo“ (b. l. 6), kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti jo pateiktą skundą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 2 apylinkės teismą pateikė 2008-10-20 atskirąjį skundą (b. l. 30), kuris šiame teisme užregistruotas 2008-10-21. Dėl minėto atskirojo skundo iki šiol nėra priimtas joks sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-29-516/2009 (b. l. 10) konstatavo, kad remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jokia byla pagal V. M. atskirąjį skundą nei 2008 m., nei 2009 m. nėra užregistruota. Todėl jis 2009-03-12 Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė skundą, kuriuo prašė atlikti tyrimą, imtis įstatymų nustatytų priemonių, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 panaikinimo būtų išnagrinėtas ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas. Į 2009-03-12 Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą jis iki šiol negavo atsakymo.

Pareiškėjas pagrįsdamas skundo dalyką rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., 109 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36, 102, 103 str., 104 str. 1 d. 1 p., 106, 107 str., taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90, 108 str., 109 str. 1 d. nuostatomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko 2009-05-05 vienasmeniškas atsisakymas nagrinėti jo skundą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas – Komisijos pirmininkas Adolfas Gylys neturėjo teisės ir pagrindo vienasmeniškai priimti tokį sprendimą, kuris neatitinka galiojančių norminių aktų ir faktinių aplinkybių, (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1d., 10 str. 1 d., 12, 13, 14 str.). Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Komisijos posėdžio nebuvo ir jos nariai nedalyvavo skundo nagrinėjime, taip pat tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu (b. l. 16-17) į pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą V. M. skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo neveikimo ir teismo nuožiūra priimti sprendimą dėl kitų V. M. skunde nurodytų reikalavimų.

Paaiškino, kad pagal V. M. 2009-03-12 skundą buvo atliktas tyrimas teismų (teisėjų) administracinės veiklos priežiūros tvarka (remiantis 2002-06-17 Teisėjų Tarybos nutarimu Nr. 11 patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 11.1.2, 11.1.3 punktais). Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-05-04 nutartimi patenkino antstolio V. Stungurio prašymą ir priteisė antstoliui iš skolininko V. M. 74 Lt vykdymo išlaidų. Ši nutartis 2007-05-12 buvo įteikta V. M. asmeniškai, todėl įsiteisėjo 2007-05-19 (CPK 335 str.). Civilinėje byloje duomenų, kad V. M. būtų pateikęs atskirąjį skundą dėl 2007-05-04 nutarties, nėra. Kartu su 2009-03-12 skundu Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta atskirojo skundo dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties kopija su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo spaudu, žyminčiu, kad atskirasis skundas teisme buvo gautas 2008-10-21. Tiriant šią aplinkybę, buvo kreiptasi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su prašymu paaiškinti, kodėl skundas nebuvo perduotas į civilinę bylą Nr. T2-71-141/2007. Teismas informavo, kad V. M. atskirasis skundas nebuvo teismo priimamojo-ekspedicijos darbuotojų įregistruotas duomenų bazėje LITEKO ir neperduotas bylą nagrinėjančiai teisėjai, dėl to Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas.

Atsakovas nurodė, kad įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismui ar jo vadovui savo iniciatyva inicijuoti atskirojo skundo nagrinėjimą (CPK 111, 113-114, 335 str.). Todėl pareiškėjui buvo išaiškinta, kad su atskiruoju skundu (o ne jo kopija) jis turėtų asmeniškai kreiptis į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą. O aplinkybės, kad 2008-10-21 pateiktas atskirasis skundas nebuvo užregistruotas LITEKO duomenų bazėje ir neperduotas į bylą, sudaro pagrindą prašyti atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 78 str.). Nurodė, kad apie atlikto tyrimo rezultatus V. M. buvo pranešta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2009-05-05 raštu Nr. (CR) 177.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. M. su 2009-05-04 skundu dėl Vilniaus apygardos teismo neveikimo (atsakymo nepateikimo) kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydamas įpareigoti Vilniaus apygardos teismą atsakyti į jo pateiktą skundą (VAGK bylos Nr. 2009/02-4R-110 l. 1-2). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009-05-05 raštu Nr. 2009/02-4R-110-7R-48 „Dėl Jūsų skundo“ (b. l. 6, VAGK bylos Nr. 2009/02-4R-110 l. 10) atsisakė priimti ir nagrinėti V. M. 2009-05-04 skundą, motyvuodama tuo, kad Komisija nagrinėja skundus tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų ar jų valstybės tarnautojų (pareigūnų) priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje pagrįstumo, o teismas nėra viešojo administravimo institucija.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo V. M. jai pateiktą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo neveikimo. Nustatęs ginčo esmę teismas pažymėjo, jog jis nenagrinės tų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie susiję su Vilniaus apygardos teismo neveikimu (atsakymo nepateikimu).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis pažymėjo, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Remdamasis Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 23 punktu teismas pažymėjo, jog Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir išsprendžia šiuos klausimus: ar priklauso šios komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino; ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13-15 punktų reikalavimus; ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą). Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 38 punktas, nustatantis, kad Komisija sprendimą dėl ginčo priima bendru sutarimu, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams, kadangi pareiškėjo skundžiamu Komisijos raštu nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos pirmininkas turėjo teisę atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo neveikimo vienasmeniškai ir jam priskirtos kompetencijos neviršijo.

III.

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 60-63), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia analogiškais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs jo skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo:

1. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. gegužės 5 d. rašto Nr. (CR) 177, atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas teisinę padėtį vertina kitaip nei sprendimą priėmęs pirmosios instancijos administracinis teismas, t. y. atsakovas nesivadovauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

2. Komisijos pirmininkas neteisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą Komisijos vardu, nes tokios teisės jam nesuteikia Administracinių ginčų komisijos įstatymas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 67-68) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti iš esmės analogiškais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus išdėsto šiuos motyvus:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmai pateikiant pareiškėjui šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (CR) 177 negali būti suprantami kaip kitoks teisinės padėties įvertinimas, negu pirmosios instancijos teismo, nes pastarasis nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų susijusių su Vilniaus apygardos teismo neveikimu, kaip nesudarančių šios administracinės bylos ginčo dalyko.

2. Komisijos pirmininkas turėjo teisę atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo neveikimo vienasmeniškai ir savo kompetencijos neviršijo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo veiksmų, atsakant į jo pateiktą skundą, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymo priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų (neveikimo).

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau Komisija nesprendžia: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Siekiant nustatyti pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrįstumą bei teisinių santykių, taikytinų ginčo išsprendimui prigimtį, visų pirma būtina išanalizuoti pareiškėjo atsakovui pateikto skundo turinį. Pareiškėjas V. M. 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė skundą, kuriuo prašė „atlikti tyrimą, imtis įstatymu nustatytų priemonių, kad atskirasis skundas „Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 panaikinimo“ būtų išnagrinėtas ir priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas dėl jo bei įstatymu nustatyta tvarka nubausti kaltuosius“. Iš skundo turinio akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimus Vilniaus apygardos teismui iš esmės kildina iš teisinių santykių, susijusių su civilinės bylos Nr. T2-71-141/2007 tyrimu ir nagrinėjimu bei teisingumo vykdymu (siekia, anot pareiškėjo, teisėto ir pagrįsto sprendimo minėtoje byloje priėmimo). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo funkcija, inter alia, yra teisingumo vykdymas (Teismų įstatymo 1 str. ir ABTĮ 6 str., Konstitucijos 109 str.), o vykdant šią funkciją asmenų prašymai, skundai susiję su teisingumo vykdymu civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose bei kiti procesiniai dokumentai priimamai ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos procesinių įstatymų nustatyta tvarka. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai 2009 m. gegužės 4 d. pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą atsakyti į jo pateiktą skundą dėl teisingumo vykdymo civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pareiškėjo Komisijai pateiktas skundas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, negalėjo būti laikomas, kaip argumentuoja pareiškėjas, skundu (prašymu) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kurį pavesta nagrinėti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnis), todėl jį pagrįstai buvo atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių komisijų įstatymo 9 straipsnio bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio pagrindu.

Pažymėtina, kad net ir vertinant pareiškėjo Vilniaus apygardos teismui pateiktą skundą (ar jo dalį) kaip asmens prašymą (skundą) viešojo administravimo srityje, nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo tenkinti pareiškėjo keltą reikalavimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos (to neneigia ir pats pareiškėjas), į jo skundą yra atsakyta 2009 m. gegužės 5 d. raštu, kuriame atsakovas iš esmės išaiškino pareiškėjui, kad teismo pirmininkui nėra pavestos funkcijos, susijusios su teisingumo vykdymu ir nurodė, kad įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismui ar jo vadovui savo iniciatyva inicijuoti atskirojo skundo nagrinėjimą, todėl pareiškėjas su atskiruoju skundu turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (b. l. 18).

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą ir dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko kompetencijos, teigdamas, kad pirmininkas turėjo teisę spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą vienasmeniškai, todėl jam priskirtos kompetencijos neviršijo (1999 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 533 ,,Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 23 p.).

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remiantis byloje esančiais įrodymais priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė