- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-76-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- D.R., D.R. Kolegija
- Pareiškėjas
- L.R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas I.Kasimovas Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.12
NUTARTIS
2008 m. vasario 8 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties, kuria skundas tenkintas civilinėje byloje pagal pareiškėjos L.R. skundą dėl notarės Aldonos Adomaitienės veiksmų, suinteresuotas asmuo D.R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.Adomaitienės 2006-11-13 nutarimo dalį, kuria atsisakyta paveldėjimo byloje dėl palikimo, atsiradusio po N.R. mirties, išduoti L.R. paveldėjimo liudijimą į privalomąją N.R. palikimo dalį; įpareigoti notarę A.Adomaitienę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją N.R. palikimo dalį. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus N.R., kuris testamentu visą savo turtą paliko savo žmonai D.R. Pareiškėja, gim. (duomenys neskelbtini), yra nedarbinga, gyvena viena, jos vyras V.R. mirė (duomenys neskelbtini), po vyro mirties ji gauna 567 Lt dydžio našlės pensiją, be to, pareiškėja serga ir naudoja vaistus, jai reikalingas išlaikymas. 2006-10-23 pareiškėja kreipėsi į notarę A.Adomaitienę dėl paveldėjimo liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo; pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po sūnaus N.R. mirties; įrodymus apie gaunamą pensiją. Notarė 2006-11-13 nutarimu atsisakė atliktį šį veiksmą, nurodydama, kad pareiškėja nepateikė teisę į privalomąją palikimo dalį patvirtinančių dokumentų bei nusprendus tenkinti prašymą, notaras neturėtų teisės nustatyti privalomosios dalies dydžio, nes nustatant jį pagal CK 5.20 str. 2 d. turi būtų atsižvelgiama į namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D.R. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nėra vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą, neskaitant mirusio sūnaus žmonos D.R., nes dar į privalomąją palikimo dalį pretenduoja pareiškėjos anūkė N.R., kuri yra pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. L.R., kaip antros eilės įpėdinė, turėtų teisę paveldėti pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą, jei nepaveldėtų pirmos eilės įpėdinė N.R. ir teismas nustatytų, kad L.R. palikėjo N.R. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja yra pensininkė, nėra besąlygiškas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjai palikėjo N.R. mirties dieną nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis sodo sklypo su statiniais; ½ dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, 2006-03-15 mirus pareiškėjos vyrui V.R., jai nuosavybės teise priklausė ½ dalis automobilio Ford Escort ir ½ dalis automobilio VAZ 2106. Pareiškėja teismui nėra pateikusi ir pažymų, kurios patvirtintų, kad pareiškėjai 2006-08-15 nepriklausė vertybiniai popieriai ar pareiškėja neturėjo piniginių lėšų bankuose. Be to, pareiškėja turi ir kitą pilnametį sūnų D.R., kuris palikimo atsiradimo dieną, gyveno kartu su pareiškėja, jiems abiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Palikėjo ir jo sutuoktinės D.R. šeimos finansinė padėtis 2006-08-15 nesudarė galimybių teikti pareiškėjai išlaikymo, tokio reikalavimo iki 2006-08-15 pareiškėja nebuvo pareiškusi nei teisme, nei pačiam N.R.
Vilniaus m. 4 notarų biuro notarė A.Adomaitienė prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-10-12 nutartimi atnaujino pareiškėjai L.R. terminą skundui dėl notarės veiksmų paduoti; panaikino Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A.Adomaitienės 2006-11-13 nutarimo dalį, kuria atsisakyta paveldėjimo byloje dėl palikimo, atsiradusio po N.R. mirties, išduoti L.R. paveldėjimo liudijimą į privalomąją N.R. palikimo dalį; įpareigojo notarę A.Adomaitienę išduoti pareiškėjai L.R. paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją N.R. palikimo dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas 2006-12-08. Notarės A.Adomaitienės 2006-11-13 nutarimu pareiškėjai buvo išaiškinta teisė su skundu kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, tačiau šio teismo 2006-11-27 nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip neteismingą. Teismas padarė išvadą, jog šios faktinės aplinkybės pagrindžia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti atnaujintas. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir miręs N.R. – motina ir sūnus; nedarbinga dėl pensinio amžiaus palikėjo motina atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus subjektiškumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, tai yra, pensinio amžiaus palikėjo tėvai pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka; suinteresuotas asmuo D.R. nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos sūnus N.R. teikė pareiškėjai išlaikymą, dėl kurio ji nevertintina kaip palikėjo mirties dieną reikalinga išlaikymo; taip pat neįrodė, kad pareiškėjos sūnus D.R., su kuriuo pareiškėja gyveno palikimo atsiradimo dieną, teikė jai išlaikymą, neįrodė, kad palikėjo ir jo sutuoktinės D.R. šeimos finansinė padėtis 2006-08-15 nesudarė galimybių teikti pareiškėjai išlaikymo, be to, neįrodė ir aplinkybės, kad pareiškėja turi vertybinių popierių, piniginių lėšų sąskaitose ar kitų pajamų; net nesiėmė priemonių tokioms aplinkybėms įrodinėti. Teismas pažymėjo, kad galioja palikėjo pensinio amžiaus tėvų išlaikymo reikalingumo prezumpcija, todėl notarė, nustačiusi, kad šiuo konkrečiu atveju palikėjo motina atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 str. kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį; notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl atsisakymas neteisėtas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D.R. prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartį panaikinti, pareiškėjos skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmesti. Apeliantės nuomone, teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, netinkamai vertinant byloje pateiktus įrodymus, taip pat nesuteikiant galimybės proceso šalims aktyviai ginti savo poziciją žodinio proceso metu. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina gerą pareiškėjos finansinę padėtį; nepagrįstai nurodė, jog apeliantė nesiėmė priemonių įrodyti reikalavimo nepagrįstumą. Nutaręs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismas užkirto kelią išsamiam bylos išnagrinėjimui, kadangi yra kilęs ginčas tarp paveldėtojų. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, į apeliantės poziciją, jog ji negalinti gauti visų įrodymų, kuriuos būtina įvertinti šioje byloje. Apeliantė pateikė pareiškėjos pareiškimo 4 notarų biurui nuorašą, kuriuo L.R. atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies pagal įstatymą, 2006-03-15 mirus jos sutuoktiniui. Nurodo, jog tik po atskirojo skundo padavimo pavyko gauti šį rašytinį įrodymą. Šis rašytinis įrodymas svarbus, kadangi patvirtina, kad pareiškėja konkliudentiniais veiksmais pati pripažįsta savo gerą turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L.R. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti teismo nutartį. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė ir preziumavo teisę į privalomąją palikimo dalį; proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose jokių papildomų įrodymų, susijusių su įrodinėjimo aplinkybėmis neprašė išreikalauti, nepateikė įrodymų, kad negali gauti bei nepateikė prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Teismo nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas; teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl notarės veiksmų atmesti (CPK 337 str. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L.R. sūnus N. R.; pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarę A.Adomaitienę su prašymu išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą N.R. palikimo dalį. Notarė 2006-11-13 nutarimu atsisakė atliktį šį veiksmą, nurodydama, kad pareiškėja nepateikė teisę į privalomąją palikimo dalį patvirtinančių dokumentų; papildomai nurodė, kad nusprendus tenkinti prašymą, notaras neturėtų teisės nustatyti privalomosios dalies dydžio, nes nustatant jį pagal CK 5.20 str. 2 d. turi būtų atsižvelgiama į namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. Pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl šio notarės veiksmo; bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad testamentinė įpėdinė D.R. nesutinka, jog L.R. palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, t.y., kad ji turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 str. 1 d. nuostatas. Skundas dėl notarės veiksmo buvo paduotas CPK 511 str. numatyta tvarka; tokio skundo nagrinėjimo dalykas – notarės veiksmo arba atsisakymo atlikti veiksmą teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti, ar notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį, esant ginčui dėl teisės paveldėti tarp įpėdinių, nepažeidžia Notariato įstatymo nuostatų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo išėjo už nagrinėjamo skundo ribų ir nesant pareiškėjos reikalavimui, išsprendė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens – testamentinės įpėdinės, ginčą dėl teisės paveldėti po N.R. mirties, t.y. faktiškai išnagrinėjo ginčą dėl teisės ne ginčo teisenos tvarka, bet skundo dėl notarės veiksmo ribose, tuo pažeisdamas CPK 511-513 str. nuostatas. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 str. pateikta notariato samprata, kaip visumos notarų, kuriems pagal notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 40 str. įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjos L.R. ir testamentinės įpėdinės D.R. kilo esminis ginčas dėl teisės paveldėti – testamentinė įpėdinė įrodinėjo, kad L.R. nebuvo reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dienai, pareiškėja įrodinėjo priešingai. Kilus šalių ginčui dėl teisės, notarė nebuvo kompetentinga vertinti šalių įrodymus ir spręsti jų ginčą dėl teisės paveldėti, taigi notarė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Notariato įstatymo 40 str. 1 d. nuostata ir atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą, nes pareiškėjos teisė buvo ginčijama testamentinės įpėdinės. Teismų praktikoje tokie paveldėtojų ginčai sprendžiami arba ginčo teisenos tvarka, arba pateikiant teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apie tai, kad pareiškėjui(-jai) palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir dėl to jis (ji) buvo įgijęs teisę į privalomą palikimo dalį, tačiau tokių reikalavimų teismui nagrinėjamoje byloje pateikta nebuvo.
Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo CK 5.20 str. nuostatų aiškinimu. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą ir testamentinė įpėdinė (suinteresuotas asmuo D.R.) šios prezumpcijos nepaneigė. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokios kategorijos bylose pažymėta, kad privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal CK 5.20 str. 1 d. į privalomąją palikimo dalį turi teisę palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Pagal CK 5.20 str. 1 d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t.y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Dėl to praktikoje pabrėžiama, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį asmens turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat banko indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja turi sūnų; esant tokioms aplinkybėms, išsiaiškintina, ar jis neteikia paramos, išlaikymo, reikalingo motinai. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo CK 5.20 str. normos aiškinimas prieštarauja teismų praktikai šios kategorijos bylose.
Pareiškėja L.R. ir suinteresuotas asmuo (testamentinė įpėdinė) D.R. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teismui teikė įrodymus apie išlaikymo reikalingumą. Kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo surinktų byloje įrodymų vertinimo, nes, kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti šalių ginčą dėl teisės paveldėti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dienai byloje, iškeltoje pagal skundą dėl notarės veiksmų. Dėl analogiškų motyvų kolegija nevertina ir nepasisako dėl įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui: pareiškėjos L.R. pateiktų įrodymų apie automobilio Ford Escort techninę buklę ir jos paaiškinimų dėl kito jos vardu įregistruoto turto – pusės sodo sklypo ir buto dalies (b.l. 113-114), taip pat apeliantės D.R. pateikto įrodymo – L.R. atsisakymo nuo palikimo po sutuoktinio V.R. mirties (b.l. 121). Byloje, iškeltoje pagal skundą dėl notarės veiksmų įrodymai apie pareiškėjos turtinę padėtį ir išlaikymo reikalingumą neturėjo būti teismo vertinami.
Procesinių ir materialinių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti nagrinėjamoje byloje naują nutartį – atmesti skundą dėl notarės veiksmų (CPK 337 str. 2 p.). Nutartis nagrinėjamoje byloje neužkerta pareiškėjai kelio kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atmesti L.R. skundą dėl notarės A.Adomaitienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.