Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą O. M. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės ir gynėjos, prašiusių pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu O. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė bausmė O. M. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Priteista iš O. M. 5 804,90 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį O. M. nuteistas už tai, kad 2000 m. liepos 7-8 dienomis, nuo 23 iki 3 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas bute Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, tris kartus įspirdamas V. T. į šonus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suduodant smūgius V. T. į galvą bei grasinant peiliu papjauti, taip atimant galimybę priešintis, surišo V. T. laidu bei pagrobė nukentėjusiesiems V. T. ir J. T. priklausančio turto už 7 425 Lt.

Pagal 1961 m. BK 206 straipsnį O. M. nuteistas už tai, kad plėšimo metu pagrobė V. ir J. T. priklausančius dokumentus: santuokos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, gimimo liudijimą, medicinos pažymą, išduotus J. T. vardu, bei gimimo liudijimą, transporto priemonės “VW Passat” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, socialinio draudimo pažymėjimą, karinį pažymėjimą, išduotus V. T. vardu.

Baudžiamoji byla apeliacine ir kasacine tvarka nenagrinėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi atnaujino O. M. baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Kolegija konstatavo, kad pagal prokuroro pateiktus duomenis yra pagrindas manyti, jog pagal nuosprendyje nurodytas aplinkybes akivaizdžiai netinkamai pritaikytos BK 4 straipsnio 4 dalies nuostatos, taip pat yra pagrindas manyti, kad teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai sutapčiai ir priskirtas skirtingoms sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas.

Atnaujinta byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2009 m. birželio 3 d. nutartimi perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

Pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. M. nuteistas pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti bei, ištaisius BK 63 straipsnio taikymo klaidą, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę trimis mėnesiais, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu O. M. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška ir kad 2008 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, vadovaudamasi 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencija dėl ekstradicijos bei 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, raštu kreipėsi į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą su ekstradicijos prašymu dėl Lietuvos Respublikos piliečio O. M. išdavimo baudžiamajam persekiojimui, įtariant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 1961 m. BK 206 straipsnyje. Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai patenkinus jai pateiktą prašymą, O. M. į Lietuvos Respubliką buvo pargabentas 2008 m. liepos 11 d., jo atžvilgiu pabaigtas ikiteisminis tyrimas, su kaltinamuoju aktu byla, kurioje O. M. buvo kaltinamas padaręs plėšimą ir piliečių asmeninių daiktų pagrobimą, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje bei Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu O. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 1961 m. BK 206 straipsnį.

Pareiškime prokuroras nurodo aplinkybę, kad 2008 m. gegužės 5 d. Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra raštu pranešė, jog patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ekstradicijos prašymą ir sutiko išduoti O. M. baudžiamajam persekiojimui už Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau atsisakė sutikti su O. M. baudžiamuoju persekiojimu už 1961 m. BK 206 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas nenumato laisvės atėmimo bausmės už svarbių asmeninių dokumentų pagrobimą. Pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad ši aplinkybė dėl O. M. baudžiamosios atsakomybės ribų nustatymo surašant kaltinamąjį aktą ir pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo žinoma.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pagal tarptautines sutartis Rusijos Federacijai išdavus O. M. baudžiamajam persekiojimui buvo nustatytos jo baudžiamosios atsakomybės ribos (1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 14 straipsnio 1 dalis; 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 66 straipsnio 1 dalis), kurios neapėmė baudžiamojo persekiojimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 206 straipsnyje. Todėl apkaltinamasis nuosprendis dėl O. M. nuteisimo už dokumentų pagrobimą priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse esančiomis teisės normomis, nors tokios sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. 1961 m. BK 206 straipsnio ir 2000 m. BK 63 straipsnio taikymas šiuo atveju taip pat pažeidžia BK 4 straipsnio 4 dalies nuostatas bei užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribų taisyklę, kuri yra įtvirtinta BPK 70 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatavus aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nuosprendžio dalys dėl O. M. nuteisimo už dokumentų pagrobimą ir galutinės bausmės skyrimo naikintinos, paliekant nepakeistą ir nepanaikintą nuosprendžio dalį dėl O. M. nuteisimo už kvalifikuotą plėšimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d nuosprendžio dalį, kuria O. M. pagal BK 63 straipsnio 1,4 dalis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl O. M. nuteisimo pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.