Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje R. P. kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo R. P. gynėjas, advokatas Valdas Kairys pareiškė prašymą perduoti bylą prokurorui, kad surašytų naują, įstatymo reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą. Advokatas teigia esantis įsitikinęs, kad ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, įtariamojo teises, dėl ko surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimų, todėl byla negali būti nagrinėjama teisme. Baudžiamojo proceso kodekso 167 str. 1 d. numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir 4 d. gali būti pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui. Tuo tarpu 2011 m. balandžio 8 d. Pakruojo raj. PK buvo užregistruotas R. V. protokolas-pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog iš A. V. priklausančios fermos yra vagiamas metalo laužas. Šio pareiškimo pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Kaltinamojo R. P. gynėjas, advokatas Valdas Kairys teismui argumentavo, kad 2011 m. balandžio 8 d. Pakruojo raj. PK nebuvo gautas esą žalą patyrusio A. V. pareiškimas. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad jis būtų negalintis ginti savo interesų. Jo sutuoktinė R. V. kartu su pareiškimu nepateikė įgaliojimo atstovauti A. V., todėl advokatas Valdas Kairys manantis, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai ir visi paskesni veiksmai laikytini neteisėtais. Nors byloje apklausta liudytoja R. V. paaiškino, kad ferma ir visi joje buvę daiktai priklausė A. V., tačiau apklaustas liudytoju A. V. parodė, kad fermą ir įvairų turtą pirko jų sūnus A. V. ir tik vėliau perrašė jam. Gynėjas taip pat nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime išvardintas turtas buvo iš viso, nes nėra turto vertę pagrindžiančių dokumentų, nėra rašytinių įrodymų, kad turtas priklausė R. V., todėl yra įsitikinęs, kad kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių, jis nėra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, todėl neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3, 4 p. reikalavimų. Jame neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos laikas, būdai ir padariniai, neteisingai nurodytas turto savininkas, niekuo nepagrįsta turto vertė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad išvardytas turtas priklauso R. V., taip pat nesurinkta objektyvių duomenų apie turto vertę, kaltinimas nepagrįstas bylos duomenimis, todėl yra užkertamas kelias nagrinėti bylą teisme ir kaltinimui pakeisti. Kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad R. V. nepagrįstai pripažinta nukentėjusia ir civiline ieškove. Gynėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. P. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ir laiko prasme, nes nėra nustatyta, kada ir kokiu būdu buvo pagrobtas turtas, o ši aplinkybė pažeidžia jo ginamojo teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir tinkamai pasiruošti gynybai. R. V. pareiškimas Pakruojo raj. PK gautas 2011 m. balandžio 8 d. Šiame pareiškime ji nurodo, kad turtas jau yra pagrobtas, tačiau kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos pabaigos data 2009 m. gegužės 2 d. A. V. Kairys prašė atkreipti dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai nusikalstamos veikos aplinkybės pagrįstos ne įrodymais, bet tik prielaidomis, tokios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo ir nurodė kasacinę nutartį Nr. 2K-P-218/2009. Analogiški reikalavimai gynėjo nuomone turi būti taikomi ir kaltinamajam aktui, o esant nekonkrečiam kaltinimui, byla grąžintina prokurorui kaltinamajam aktui tikslinti. Baudžiamojo proceso kodeksas nustato ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo taisykles, kurių besąlygiškai privalo laikytis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaiga. Šių reikalavimų nesilaikymas pažeidžia įtariamojo teises. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje akcentuojama, kad kaltinamojo teisė į greitą ir nešališką teismą reiškia ne tik greitą ir nešališką bylos nagrinėjimą teisme, bet ir greitą, objektyvų ir teisėtą ikiteisminį tyrimą. Nepagrįstas, neaiškiai suformuluotas kaltinimas traktuotinas kaip teisės į gynybą pažeidimas. Gynėjas prašo taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 3 d., kuri numato, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog surašytas kaltinamasis aktas iš neatitinka esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, remiasi kasacine nutartimi Nr. 2K-139/2006, todėl prašo perduoti bylą prokurorui, kad šis surašytų naują sukonkretintą, patikslintą ir labiau pagrįstą kaltinamąjį aktą, kas padėtų teismui nustatyti tiesą byloje.

Nukentėjusioji R. V. prieštaravo prašymui.

Jos atstovė, advokatė Irina Petkienė prieštaravo prašymui.

Prokurorė Daina Songailienė iš esmės sutiko su advokato prašymu ir didesne dalimi jį pagrindžiančių argumentų, kuriuos išsakė advokatas, todėl sutiko, kad byla būtų perduota prokurorui kaltinimo patikslinimui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui (LR BPK 254 str. 3 d.).

Iš kaltinimo turinio akivaizdu, jog jame nurodyta, kad R. P. yra kaltinamas tuo, kad 2011 m., nuo kovo mėn. pabaigos iki gegužės 2 d. nenustatytomis dienomis, nenustatytą kiekį kartų tęstiniu būdu Pakruojo raj., Kutaičių k., iš R. V. priklausančios fermos teritorijos pagrobė 4 melžimo aikšteles už 800 litų, priekabą gyvuliams vežti už 1180 litų, šienapjovės kederį už 5000 litų, 22 aliuminius bidonėlius už 1500 litų, 4 melžimo aparatus už 6500 litų, iš fermos pagrobė šaldytuvą „Japy“ už 1574 litus, padarydamas R. V. 16554 litų turtiną žalą.

Šiais savo veiksmais R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai yra numatyti BPK 219 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina išsamiai ir aiškiai išdėstyti nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikti duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas bei nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą) numatantį atsakomybę už padarytą veiką. T. y., kaltinamajame akte turi būti nurodytos konkrečios esminės faktinės aplinkybės, kvalifikuojančios kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurios leistų aiškiai nustatyti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Iš kaltinimo turtinio akivaizdu, kad R. P. pagrobė iš R. V. priklausančios fermos teritorijos tam tikrus daiktus ir taip padarė R. V. 16554 litų turtiną žalą. Tačiau iš byloje esančių buhalterinių dokumentų matyti, kad iš likviduojamos Kauksnujų ŽŪB įvairaus turto yra įsigijęs ir ūkininkas A. V. (96-101, 102, 103, 104-11, 114-127 b.l). Todėl akivaizdu, kad byloje yra prieštaringi duomenys, nes kaltinime nurodytus daiktus galimai buvo įsigijęs A. V., todėl nepašalintos abejonės ir apie galimai kitą kaltinime išvardinto pagrobto turto savininką. Bylos duomenimis nepaneigta, kad pagrobtas turtas galėjo priklausyti ne sutuoktiniams R. V. ir A. V., bet pilnamečiam jų sūnui, ūkininkui A. V.. Taip pat neaišku ir kam priklausė teritorija iš kurios galimai padaryta vagystė, nes nėra dokumentų apie fermos savininką, t.y. nukentėjusiosios R. V. nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu iš liudytojo A. V. apklausos duomenų matyti, kad ferma galimai priklausė A. V. (74 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. išduotas įgaliojimas R. V. į bylą buvo pateiktas tik 2011-09-12 (26, 27 b.l.).

Kita vertus sutiktina su kaltinamojo gynėju, kad nėra konkretus ir aiškus nusikalstamos veikos padarymo laikas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti kad yra nurodytas laiko intervalas nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2011-05-02, tačiau iš R. V. pareiškimo turinio (14 b.l.) matyti, kad yra galima kita nusikalstamos veikos data, t.y. 2011-04-08. Iš aptarto akivaizdu, kad nukentėjusiąja pripažintos R. V. pareiškime Pakruojo PK nurodyta data ir kaltinime nurodytas laiko intervalas (veikos pabaigos laikas nurodytas konkrečiai 2011-05-02), skiriasi. Taip pat byloje nėra pakankamų duomenų kam priklausė pagrobtas turtas, kokia konkreti jo vertė (128, 129 b.l.). Tuo labiau, kad kaltinime esant nurodytu, jog viso pagrobto turto vertė yra 16554 litai, bet civilinis ieškinys pareikštas 51500 litų sumai (24, 25, b.l.), nors dalis daiktų galimai yra surasta (57-58, 59 b.l.). Tokio dydžio civilinį ieškinį galintys pagrįsti įrodymai į bylą nepateikti. Kaltinamajame akte nenurodyta ir kokiu būdu (slaptai ar atvirai) turtas buvo pagrobtas, todėl akivaizdu, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi ir nekonkretūs, pagrobtų daiktų vertės nepagrįstos įrodymais, dėl to kyla pagrįstų abejonių apie pagrobto turto ir teritorijos, kurioje jie buvo laikomi savininką, kadangi į bylą pateikti pirkimo dokumentai leidžia manyti, jog pagrobti daiktai galimai priklausė kitam asmeniui.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje R. P. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimų, nes jame netinkamai aprašyta nusikalstamos veikos padarymo būdas ir padariniai, nepateikti konkretūs duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir dėl šių priežasčių kaltinamajame akte netinkamai teisiškai įvertinta (kvalifikuota) kaltinamojo nusikalstama veika, ir šie esminiai BPK pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme, nes kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme negalimas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalies reikalavimais, baudžiamoji byla perduodama prokurorui, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos respublikos BPK 219 str. yra nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas: nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį. Aptartu pasakytina, kad prokuroras perduodamas bylą į teismą šias aplinkybes turi nurodyti išsamiai ir konkrečiai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą darytina išvada, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamojo akto turinio reikalavimų ir šie kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, jame nurodyti duomenys yra neišsamūs, prieštaringi ir netikslūs, neatmestos prielaidos, todėl keliantys pagrįstas abejones ir trukdantys nagrinėti bylą. Dėl išdėstyto byla perduotina prokurorui aptartų trūkumų pašalinimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. P. kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d., perduoti prokurorui.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, ikiteisminiam tyrimui papildyti bei naujam kaltinamajam aktui surašyti.

Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti duodamas skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.