Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-543/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
1-53-543/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. K., I. K.
Nukentėjusysis
J. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-543/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00641-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1.; 2.1.14; 2.1.15.1.2;2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.,sekretoriaujant R. S., L. J.,dalyvaujant prokurorei N. K.,kaltinamiesiems J. K. ir I. K., jų gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajam J. B., jo atstovei advokatei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, susituokusi, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji J. K. ir I. K. 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ant lauko keliuko, esančio (duomenys neskelbtini), bendrai veikdami, pavartojo smurtą J. B. atžvilgiu, o būtent: žodinio konflikto metu kaltinamasis J. K. sudavė ranka du smūgius nukentėjusiajam J. B. į veidą, nukentėjusiajam nugriuvus ant nugaros, kaltinamasis J. K., atsisėdęs ant nukentėjusiojo, sudavė ranka ne mažiau dešimties smūgių jam į galvos sritį, nukentėjusiajam J. B. apsivertus, kaltinamoji I. K. sudavė lazda ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam į juosmens, sėdmenų ir kojų sritį, tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji J. K. ir I. K. padarė nukentėjusiajam J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kaktos abejose pusėse, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio sėdmens srityse, kairėje šlaunyje, ir kryžkaulio projekcijoje, paviršinių odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos III piršto srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje blauzdoje.

Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo svotas, jo dukra yra ištekėjusi už nukentėjusiojo sūnaus. Santykiai tarp jų konfliktiški, nukentėjusysis yra priekabus, nesugyvenamas, nuolat kyla konfliktai dėl bendro naudojimo keliuko, kuris veda į ganyklas. 2017 m. rugsėjo 10 d. vakare, būdamas prie savo namo, pamatė, kad atitrūkusi nukentėjusiojo karvė ir nubėgusi į jam priklausančią ganyklą. Nukentėjusysis, būdamas ganykloje, jam šaukė, kad padėtų pagauti karvę. Nors karvė ir buvo nubėgusi į jo pievą, tačiau jis nėjo pagelbėti nukentėjusiajam, nes pastarasis dėl savo kaltės paleido šią karvę, nes buvo girtas. Nukentėjusysis iš ganyklos atėjo prie jo, matėsi, kad yra neblaivus, paprašė degtukų prisidegti cigaretei, pradėjo priekaištauti dėl bendro naudojimo keliuko, ganyklų, abu susipyko, tuomet nukentėjusysis sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas, nes kažkur prakirto, ir užsimojo suduoti antrą smūgį. Tai pamatęs, jis pasilenkė ir nukentėjusysis jam nepataikė. Tada kaltinamasis jam sudavė du smūgius į veidą, taip nukentėjusįjį parversdamas ant nugaros. Taip gulėdami pusiau ant žolės, pusiau ant asfaltuoto kelio, jie grūmėsi. Jis stipriai užgulęs laikė nukentėjusįjį, kad pastarasis neatsikeltų. Po to jis paklausė nukentėjusįjį kodėl jis jam pirmas sudavė, po to jį paleido. Kadangi jam pačiam nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio bėgo kraujas, jis nuėjo į namus, kieme susitiko žmoną, kuriai papasakojo kas įvyko. Nusiprausęs vonioje, vėl išėjo į kiemą. Neužilgo atėjo R. V., jiems berūkant, dviračiu atvažiavo nukentėjusiojo buvusi sutuoktinė B., kuri pasakė, kad nukentėjusysis pametė raktus, paieškojusi rado raktus šalikelėje, pabarstytus metalinius pinigus surinko nuo asfalto. Sutuoktinė I. K. įvykyje nedalyvavo, smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nei jis, nei sutuoktinė lazda nukentėjusiojo nemušė. Po įvykio matė, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Kai atėjo R. V., tai jam, nors ir buvo nusiprausęs, vis dar bėgo kraujas, R. V. tai matė. Mano, kad nukentėjusysis gulėdamas pats susižalojo į asfalto kraštą, nes šio asfalto kraštai yra aštrūs ir statūs, iškilę virš kelkraščio. Pamena, jog atėjusi B. klausė, kam invalidą sumušėm. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, mano, kad jis per didelis.

Kaltinamoji I. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. vakare jai stovint kieme grįžo vyras su praskeltu žandikauliu. Paklausus kas atsitiko, sutuoktinis paaiškino, kad su svotu J. B. susimušė. Jai išėjus ant lauko kelio, nukentėjusįjį pamatė jau maždaug už 400 m., eidamas jis pyko ir šaukė ant viso pasaulio. Po kiek laiko matė netoli savo namų B., kuri ieškojo raktų, neva B. negalėjo į namus įeiti. Tuos raktus ir centus liudytoja rado netoli asfalto. Taip pat po įvykio buvo užėjęs ir R. V., kuris rūkė su jos sutuoktiniu ir kalbėjosi. Ji pati nukentėjusiojo lazda nemušė, į įvykio vietą nuėjusi nebuvo, visą laiką buvo savo namo kieme. Kadangi J. B. keikė ir šaukė, rytojaus dieną ji dėl tokio nukentėjusiojo elgesio parašė pareiškimą policijos pareigūnams. Šį pareiškimą jai liepė parašyti pareigūnai.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad rugsėjo 10 d. vakare ganyklose perrišo karvę, kuri po kiek laiko atitrūko ir nubėgo į J. K. dobilus. Pamatęs, kad svotas stovi lauke ant keliuko prie savo namo, priėjo prie jo ir paprašė pridegti cigaretę. Kaltinamasis kategoriškai atkirto, kad cigaretės nepridegs ir karvės negaudys. Jie pradėjo pyktis dėl bendro naudojimo keliuko, prasidėjo žodinis konfliktas, tada J. K. jam kirto du kartus į veidą ir parvertė jį ant nugaros, atsisėdo jam ant pilvo ir pradėjo smūgiuoti rankomis į veidą, sudavė apie 10-15 smūgių. Kai J. K. jį mušė, K. su savo neįgaliu sūnumi stovėjo prie namo tarpuvartėje, nuo jų maždaug 10 metrų atstumu, rankose laikė lazdą. Besigrumiant jam pavyko nuo nugaros apsiversti ant pilvo, tuomet priėjusi K. jam lazda kirto per sėdmenis, nugarą ir kojas. Besimuistant kažkokiu būdu jam pavyko ištrūkti ir atsistoti. Iš nosies jam bėgo kraujas, rankos buvo apibrozdintos. Eidamas namo susitiko R. V., kurio paprašė pririšti karvę. Apie konfliktą V. nepasakojo, tik pasakė, kad K. sumušė. Grįžęs namo pamatė, kad neturi namų raktų. Lauke nusiprausė kraują ir pamatė, kad su dviračiu atvažiavo buvusi sutuoktinė I. B.. Jos paprašė, kad nuvažiuotų prie K. paieškoti namo raktų. Jai iš karto papasakojo, kad jį sumušė svotai. Rytojaus dieną atvažiavo dukra ir nuvežė jį pas pareigūnus ir ekspertą. Policijos pareigūnui nurodė visas aplinkybes, sakė, kad mušė abu K., kodėl pareigūnas pažymėjo tik K., jam nežinoma. Protokolo neskaitė, nes po sumušimo blogai jautėsi, be to pasitikėjo pareigūnu, po užrašytu pareigūno tekstu pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje J. B. patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 48-49, 50, 55-61). Ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų tarp jo ir įtariamųjų metu nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad 2017-09-10 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė J. K., suduodamas smūgius į veidą ir galvą, kiek vėliau pribėgusi I. K. sudavė jam ne mažiau 10 smūgių su lazda per sėdmenis ir kojas (1 t., b. l. 106-107, 138-139).

Liudytoja I. B. parodė, kad nukentėjusysis – jos buvęs sutuoktinis. Dabar jie išsituokę, tačiau gyvena tame pačiame kaime netoli vienas kito. Praeitais metais rugsėjo 10 d. vakare dviračiu nuvažiavo pas J. B. į namus ir rado jį sėdintį lauke ant suoliuko. Nukentėjusysis buvo visas sudaužytas, purvinas, veidas sutinęs, taip sumušto žmogaus jai nebuvo tekę matyti. Paklausus kas nutiko, nukentėjusysis jai paaiškino, kad jį sumušė K., sakė, kad netoli K. ant keliuko besileidžiant į ganyklas pametė sodybos raktus, paprašė jos nuvažiuoti paieškoti. Bevažiuojant dviračiu, netoli K. keliuko prie sukrautų akmenų pamatė R. V., kurio paklausė ar nematė J. raktų, taip pat pasiteiravo ar pririšo atitrūkusią karvę. Jai beieškant raktų ir juos suradus ant bendro naudojimo keliuko esančioje duobėje, netoli K. sodybos, prie jos priėjo J. K., ji matė, kad kieme stovi I. K. su savo neįgaliu sūnumi. Jai paklausus ar ne gėda taip žmogų sumušti ir invalidą sūnų mokyti mušti, I. K. atkirtusi, jog ne sūnus, o ji mušusi nukentėjusįjį lazda per užpakalį. J. K. dar liepė surinkti J. pinigus, kurie buvo pabirę ant asfalto. Jai sugrįžus pas J. B., nukentėjusysis jai smulkiai papasakojo, kad K. iš pradžių jam sudavė į veidą, po to jam nugriuvus, atsisėdo ant krūtinės ir sudavė smūgius kumščiais į veidą, jam pavykus apsiversti, K. sėdėdamas jam ant nugaros, daužė galvą, o priėjusi I. K. su lazda mušė per sėdmenis, kojas, K. sutuoktinei šaukė „duok daugiau“. Rytojaus dieną buvęs sutuoktinis jai parodė padarytus sužalojimus ant rankų, kojų, sėdmenų. Jai žinoma, kad rugsėjo 11 d. nukentėjusysis su dukra važiavo į policiją ir pas med. ekspertus. Po šio įvykio nukentėjusysis jai skundėsi, kad skauda galvą, nugarą. Beveik mėnesį laiko ji padėjusi nukentėjusiajam atlikti ūkio darbus, gamindavo maistą, eidavo į parduotuvę, nes J. B. dėl patirtų sužalojimų veide vengė žmonių, dėl pablogėjusios fizinės sveikatos negalėjo ūkininkauti, ūkio darbus jam padėjo dirbti R. V..

2018-10-23 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. B. parodė prie vietinės reikšmės keliuko esančią duobę, kurioje liudytoja iš karto po įvykio rado nukentėjusiajam J. B. priklausančius raktus, taip pat parodė vietą, kur rado išbarstytus pinigus, taip pat, kur po įvykio pamatė stovinčius K. ir R. V.. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja nurodė tas pačias aplinkybes, kurias patvirtino teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 8-13).

Liudytojas R. V. parodė, kad tiek su J. B., tiek su K. sugyvena gerai, tarpusavio konfliktų neturėjo. 2017 m. rugsėjo 10 d. vakare jam einant keliuku link ganyklų, susitiko nuo K. namų pareidinėjantį J. B.. Jo veidas buvo visas kruvinas. Nukentėjusysis paprašė nueiti pririšti jo karvę. Iš karto po to netoli kaltinamųjų namų sutiko K., taip pat netoliese ant kelio matė B.. Su K. trumpai pakalbėjo, ant jo veido jokių sužalojimų ar kraujo nematė. Pririšęs J. B. karvę, dar nuėjo į nukentėjusiojo sodybą. J. B. blogai jautėsi, buvo sužalotas, pasakė, kad jį taip sumušė K., tačiau sumušimo aplinkybių nepasakojo. J. B. buvo blaivus. Po įvykio sekančią dieną padėjo nukentėjusiajam ūkio darbuose, tokią pagalbą teikė tik vieną kartą.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirbdamas policijos pareigūnu, 2017 m rugsėjo mėnesį tyrė konfliktą tarp K. ir J. B.. Apklausė nukentėjusįjį, užrašė viską ką apie įvykį klabėjo J. B., pareiškėjui davė pasirašyti. Kur vyko apklausa nepamena. Pačių aplinkybių taip pat nepamena, nes šie asmenys konfliktuoja nuolat. Ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nematė, pasiūlė jam asmeniškai kreiptis pas teismo med. ekspertus ir kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Teismo med. ekspertas L. U. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai t. y. masyvios kraujosruvos 11x5 ir 6x4 ant kairio sėdmens ir kairės šlaunies srityse galėjo būti padaryti suduodant medine lazda, nes šios kraujosruvos yra masyvios, vienodo pobūdžio, atmetama galimybė, kad jos atsirado krentant ant kieto pagrindo, nes kraujosruvos per daug vienodos. Sužalojimai veide – kraujosruvos abiejų akių vokuose – galėjo atsirasti ir nuo patirto trauminio poveikio kaktos dešinėje bei kaktos kairėje virš antakio. Sužalojimai veide galėjo atsirasti tiek smūgiavimo būdu, tiek kontaktuojant su kietu paviršiumi. Paviršiniams nubrozdinimams reikalingas pagreitis, todėl tikėtina, jog jie galėjo atsirasti gulint ant žemės grumtynių metu.

Iš policijos telefoninių pranešimų registrų ataskaitos matyti, kad nukentėjusysis J. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. 9.02 val. telefonu kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdamas apie tai, kad rugsėjo 10 d. vakare jį sumušė A. K. (1 t., b. l. 12).

Iš 2017-09-11 J. B. protokolo - pareiškimo matyti, kad tyrėjas V. V. surašė protokolą pareiškimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime J. B. sumušė J. K., todėl nukentėjusysis prašo išsiaiškinti įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 1-2).

Iš policijos telefoninių pranešimų registrų ataskaitos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 14 val. 58 min. į policijos komisariatą kreipėsi I. K. dėl J. B. veiksmų, nurodydama, kad pastarasis ją iškeikė necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo. Duomenų apie tolesnę šio pareiškimo tyrimo eigą nėra (1 t., b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 903/2017(06) nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį J. B. (apžiūra atlikta 2017-09-11 14 val.) J. B. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos abiejuose pusėse, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje ir kryžkaulio projekcijoje, paviršiniai odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos III piršto srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 1198/2017(06) nurodyta, kad gavus Alytaus apskrities VPK VS tyrėjos D. T. papildomą užduotį ir atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, nustatyta, kad J. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryti medine lazda. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito (b. l. 54).

Tokiu būdu, teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys, kurie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji J. ir I. K. 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 20 val., ant lauko keliuko, netoli savo namų, tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį J. B., J. K. suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą bei galvos sritį, I. K. suduodama lazda nukentėjusiajam į juosmenį, sėdmenis ir kojas, bendrais veiksmais padarė J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis J. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino tik iš dalies, paaiškindamas, kad nukentėjusysis jam pirmas sudavė smūgį, dėl to jam iš skruosto pradėjo bėgti kraujas, pamatęs, kad J. B. ketina suduoti ir dar kartą, pasilenkė, išvengęs smūgio, gindamasis sudavė du smūgius J. B. į veidą, taip nukentėjusįjį parversdamas ant nugaros. Daugiau smūgių J. B. nesudavė, tik stipriai laikė prispaudęs prie žemės, kad jis nepasikeltų. Mano, kad nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti gulėdamas ir besimuistydamas ant asfaltuoto keliuko. Kaltinamoji I. K. kaltę visiškai neigė, paaiškindama, kad ji konflikte nedalyvavo, prie nukentėjusiojo priėjusi nebuvo, vakare jai stovint kieme grįžo vyras su praskeltu žandikauliu. Paklausus kas atsitiko, sutuoktinis paaiškino, kad su svotu J. B. susimušė. Jai išėjus ant lauko kelio, nukentėjusįjį pamatė jau maždaug už 400 m., eidamas jis pyko ir šaukė ant viso pasaulio, mano, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti bet kas kitas, nes jis yra konfliktiška asmenybė, su visais pykstasi. Teismas daro išvadą, kad tokie kaltinamųjų paaiškinimai bei kaltinamosios I. K. veiksmai iš karto po šio įvykio, kuomet kaltinamoji su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą neva dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio rugsėjo 10 d., yra akivaizdi gynybinė pozicija, siekiant išvengti teisinių pasekmių už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų paaiškinimai yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Nukentėjusysis J. B. atliekant ikiteisminį tyrimą, apklausiant jį nukentėjusiuoju, atliekant parodymų patikrinimą vietoje bei akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų nuosekliai laikėsi tų pačių parodymų, nurodydamas tas pačias esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai yra, kad rugsėjo 10 d. vakarą J. K. sutiko ant bendrojo naudojimo keliuko, vedančio į ganyklą ir paprašė jo padėti jam pagauti atitrūkusią karvę, paprašė degtukų cigaretei prisidegti. J. K. nesutiko padėti pagauti karvės, nedavė degtukų. Jie pradėjo bartis dėl bendro naudojimo keliuko, K. supyko, trenkė kumščiu į veidą, jis nukrito ant žemės, J. K. atsisėdo ant jo ir apžergęs, kad neatsikeltų, abiem rankomis daužė galvą. Nuo smūgių jis veidą dengėsi rankomis, todėl smūgių teko ir rankoms. Jam bandant ištrūkti, jis muistėsi ir šiaip ne taip apsivertė ant pilvo, o J. K. apžergęs ir toliau sėdėjo ant jo, neleisdamas jam atsikelti. Tuomet priėjusi I. K. medine lazda sudavė į juosmenį, nugarą ir kojas (b. l. 45-46, 48-49, 50). Apklausiant nukentėjusįjį teisme jis patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad vakare ganyklose perrišo karvę, kuri po kiek laiko atitrūko ir nubėgo į J. K. dobilus. Pamatęs, kad svotas stovi lauke ant keliuko prie savo namo, priėjo prie jo ir paprašė pridegti cigaretę. Kaltinamasis kategoriškai atkirto, kad cigaretės nepridegs ir karvės negaudys. Jie pradėjo pyktis dėl bendro naudojimo keliuko, prasidėjo žodinis konfliktas, tada J. K. jam kirto du kartus į veidą ir parvertė jį ant nugaros, atsisėdo jam ant pilvo ir pradėjo smūgiuoti rankomis į veidą, sudavė apie 10-15 smūgių. Kai J. K. jį mušė, K. su savo neįgaliu sūnumi stovėjo prie namo tarpuvartėje, nuo jų maždaug 10 metrų atstumu, rankose laikė lazdą. Besigrumiant jam pavyko nuo nugaros apsiversti ant pilvo, tuomet priėjusi K. jam lazda kirto per sėdmenis, nugarą ir kojas. Besimuistant kažkokiu būdu jam pavyko ištrūkti ir atsistoti. Iš nosies jam bėgo kraujas, rankos buvo apibrozdintos. Eidamas namo susitiko R. V., kurio paprašė pririšti karvę ir pasakė, kad jį sumušė K.. Grįžęs namo pamatė, kad neturi namų raktų. Lauke nusiprausė kraują ir pamatė, kad su dviračiu atvažiavo buvusi sutuoktinė I. B.. Jos paprašė, kad nuvažiuotų prie K. paieškoti namo raktų. Jai iš karto papasakojo, kad jį sumušė svotai. Rytojaus dieną atvažiavo dukra ir nuvežė jį pas pareigūnus ir ekspertą. Policijos pareigūnui nurodė visas aplinkybes, sakė, kad mušė abu K., kodėl pareigūnas pažymėjo tik K., jam nežinoma. Protokolo neskaitė, nes po sumušimo blogai jautėsi, be to pasitikėjo pareigūnu, po užrašytu pareigūno tekstu pasirašė. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo J. B. parodymai yra nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujantys, logiški, sutampantys su liudytojų I. B. ir R. V. parodymais, bei visiškai atitinkantys kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes. Liudytoja I. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir patvirtino, kad vakare dviračiu nuvažiavo pas J. B. į namus ir rado jį sėdintį lauke ant suoliuko visą sudaužytą, purviną, sutinusiu veidu. Paklausus kas nutiko, nukentėjusysis jai paaiškino, kad jį sumušė K., sakė, kad netoli K. ant keliuko besileidžiant į ganyklas pametė sodybos raktus, paprašė jos nuvažiuoti paieškoti. Bevažiuojant dviračiu, netoli K. keliuko prie sukrautų akmenų pamatė R. V.. Jai beieškant raktų ir juos suradus prie jos priėjo J. K., ji matė, kad kieme stovi I. K. su savo neįgaliu sūnumi. Jai paklausus ar ne gėda taip žmogų sumušti ir invalidą sūnų mokyti mušti, I. K. atkirtusi, jog ne sūnus, o ji mušusi nukentėjusįjį lazda per užpakalį. Jai sugrįžus pas J. B., nukentėjusysis jai smulkiai papasakojo, kad K. iš pradžių jam sudavė į veidą, po to jam nugriuvus, atsisėdo ant krūtinės ir sudavė smūgius kumščiais į veidą, jam pavykus apsiversti, K. sėdėdamas jam ant nugaros, daužė galvą, o priėjusi I. K. su lazda mušė per sėdmenis ir kojas, K. sutuoktinei šaukė „duok daugiau“. Rytojaus dieną buvęs sutuoktinis jai parodė padarytus sužalojimus ant rankų, kojų, sėdmenų. Liudytojas R. V. patvirtino, kad rugsėjo 10 d. vakare jam einant keliuku link ganyklų, susitiko nuo K. namų pareidinėjantį J. B.. Jo veidas buvo visas kruvinas. Iš karto po to netoli kaltinamųjų namų sutiko K., taip pat netoliese ant kelio matė B.. Ant K. veido jokių sužalojimų ar kraujo nematė. Vėliau nuėjęs pas B., matė, kad pastarasis blogai jautėsi, buvo sužalotas, pasakė, kad jį taip sumušė K.. Specialisto išvadose nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį J. B. 2017-09-11 14 val. jam nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos abiejuose pusėse, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje ir kryžkaulio projekcijoje, paviršiniai odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos III piršto srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje blauzdoje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryti medine lazda. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Teismo med. ekspertas L. U. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad masyvios kraujosruvos 11x5 ir 6x4 ant kairio sėdmens ir kairės šlaunies srityse tikėtina, kad galėjo būti padaryti suduodant medine lazda, o ne krentant ant kieto pagrindo. Taigi, teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinamieji yra kalti padarę smurtinį nusikaltimą nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu. Nors nukentėjusysis J. B. protokole pareiškime ir pirminėje apklausoje, kurią vykdė tyrėjas V. V., yra nurodęs, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo tik kaltinamasis K., teismas tiki nukentėjusiojo paaiškinimais, jog tyrėjas V. V. atlikdamas pirmines apklausas nesigilino į įvykio aplinkybes, skubotai atliko apklausą ir nesiekė išsamiai užfiksuoti nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, todėl neužrašė apie jo minėtą I. K. smūgių sudavimą lazda. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tyrėjo V. V. atliktus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus t. y. iš protokolo pareiškimo (1 t., b. l. 1-2), apžiūros protokolo (1 t., b. l. 19-23) matyti, kad tyrėjas tik formaliai, nesigilindamas į reikšmingas bylai aplinkybes, nesilaikydamas įstatymu keliamų procesinių reikalavimų išsamiai ir operatyviai atskleisti nusikalstamas veikas, paviršutiniškai atliko šiuos pirminius procesinius veiksmus. Be to, apklausiant šį pareigūną teisme, V. V. davė parodymus, kurie prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog J. B. veide sužalojimų nebuvo, todėl pas med. ekspertus šis asmuo nebuvo siunčiamas. Šie liudytojo parodymai teismui kelia pagrįstas abejones, todėl vertinami kaip nepatikimi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Nors kaltinamųjų gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad J. B. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam gulint ant asfaltuoto keliuko, besimuistant ir bandant ištrūkti, nes esantys asfalto kraštai yra statūs ir aštrūs, teismas tokius gynybos argumentus vertina kritiškai. Įvertinus visas aukščiau aptartas bylos aplinkybes t. y. nukentėjusiojo J. B., liudytojos I. B. parodymus, specialisto išvadose nurodomų sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį, teismo med. eksperto parodymus, akivaizdu, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam J. B. atsirado dėl bendrų neteisėtų abiejų kaltinamųjų veiksmų. Kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia t. y. J. K. suduodamas smūgius rankomis į veidą ir galvą, I. K. suduodama smūgius lazda nukentėjusiajam į sėdmenis, juosmenį ir kojas, galėjo ir privalėjo suprasti, kad tokie jų veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir dėl to gali atsirasti padariniai ir, sąmoningai to siekdami, tuos padarinius sukėlė - padarė J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų J. K. ir I. K. nei atsakomybę lengvinančių, nei jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamieji padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Abu nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojami teigiamai (1 t., b. l. 94). Kaltinamieji yra senatvės pensininkai, augina ir prižiūri neįgalų sūnų. Kaltinamoji I. K. psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašyta, tačiau nuo 2007 m. iki 2013 m. buvo gydoma nuo organinės depresijos (1 t., b. l. 118). Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamiesiems skirtinas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės apribojimas. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad tiek lengvinančių, tiek sunkinančių aplinkybių nėra, todėl skirtina bausmė savo dydžiu artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš J. ir I. K. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl patirto smurto jautė didelį fizinį skausmą, veide ir kūne apie dvi savaites matėsi kraujosruvos, dėl to jautė didelį diskomfortą, nes negalėjo rodytis viešose vietose, nueiti į parduotuvę, vengė žmonių Negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl patirtų sužalojimų skaudėjo kūną, todėl negalėjo dirbti ūkio darbų. Dėl atsiradusio fizinio skausmo gėrė medikamentus, blogai miegojo. Buvo priverstas prašyti kitų žmonių pagalbos, ūkio ir buities darbus padėjo dirbti buvusi sutuoktinė I. B. ir kaimynas R. V..

Kaltinamasis J. K. nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, prašė jį mažinti.

Kaltinamoji I. K. prašė civilinį ieškinį atmesti, nes nusikaltimo nukentėjusiojo atžvilgiu ji nepadarė.

Liudytoja I. B. patvirtino, kad beveik mėnesį laiko ji padėjusi nukentėjusiajam atlikti ūkio darbus, gamindavo maistą, eidavo į parduotuvę, nes J. B. dėl patirtų sužalojimų veide vengė žmonių, dėl pablogėjusios fizinės sveikatos negalėjo ūkininkauti, ūkio darbus jam padėjo dirbti R. V..

Liudytojas R. V. nurodė, kad po įvykio sekančią dieną padėjo nukentėjusiajam ūkio darbuose, tokią pagalbą teikė tik vieną kartą.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta kaltinamųjų tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamųjų J. ir I. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimo pobūdį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusysis kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į tai, kad kaltinamieji yra senatvės pensininkai, pragyvena iš gaunamų pensijų ir turimo ūkio, išlaiko neįgalų sūnų, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiųjų kaltinamųjų interesų pusiausvyros nukentėjusiajam nustatytina 300 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitai Nr. 932471, 932485 patvirtina, jog nukentėjusysis J. B. advokatei L. G. už teisines paslaugas sumokėjo 400 eurų (1 t., b. l. 191) iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistina 400 eurų pastarojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamiesiems kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose.

Civilinio ieškovo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. B. iš J. K. ir I. K. solidariai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti J. B. iš J. K. ir I. K. solidariai 400 (keturis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja I. K.