Kauno apygardos teismo nuosprendis

2024-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-966/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
1A-80-966/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14076-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Indrė Averkienė
Nuteistasis
A. Š.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-966/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14076-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; (S) 1.1.8.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,nuteistojo A. Š. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (2023 m. kovo 22 d. vagystė iš parduotuvės) – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (2023 m. balandžio 2 d. vagystė iš parduotuvės) – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės pridedant dalį (5 (penkias) paras) švelnesnės bausmės ir skirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. Š. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio A. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai ir iš A. Š. priteista 350,80 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2023 m. kovo 22 d. apie 15.20 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynų pagrobė svetimą, nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 pakuotę skutimosi galvučių „Gillette Fusion“ 8 vnt. komplektą 39,99 Eur vertės, 2 pakuotes skutimosi galvučių „Gillette Mach 3“ 5 vnt. komplektus bendros 34,98 Eur vertės, 1 pakuotę skutimosi galvučių „Gillette Mach 3“ 8 vnt. komplektą 23,99 Eur vertės, 2 pakuotes skutimosi galvučių „Gillette Fusion“ 4 vnt. komplektus bendros 41,58 Eur vertės, 1 vnt. skutimosi galvutę „Gillette Fusion proglide manual“ 23,99 Eur vertės, 2 vnt. skustuvų „Gillete Fusion“ bendros 28,98 Eur vertės ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs – tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 193,51 Eur turtinę žalą;

1.2. 2023 m. balandžio 2 d. apie 12.57 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynų pagrobė svetimą, nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 butelius konjako „Courvoiser VS“ 0,5 l talpos bendros 71,85 Eur vertės, 1 butelį konjako „Hennesey VSOP“ 0,7 l talpos su dėžute bendros 62,95 Eur vertės, 1 butelį brendžio „Torres 10“ 0,7 l talpos su dėžute bendros 22,49 Eur vertės ir su šiomis prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs – tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 157,29 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, skirdamas A. Š. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, A. Š. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, ir nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus arešto bausmes. Nuosprendyje nurodyta, kad arešto bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, prašė bausmę švelninti ir, esant galimybei, parinkti kitą bausmės rūšį, nei nurodyta BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje ir skirti laisvės apribojimo bausmę; nesant pagrindo skirti šios rūšies bausmę – trumpinti arešto bausmės laiką. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą, atkreipė dėmesį į nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, informaciją apie teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su paskirta arešto bausme, prašoma ją švelninti. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį pakeisti ir sušvelninti A. Š. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) paskirtas arešto bausmes ar subendrintą bausmę.

7. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl nedidelės vertės svetimo turto vagysčių iš parduotuvių, įvykdytų 2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 2 d., šia sveikas kvalifikuojant kaip baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). BK 178 straipsnio 4 dalyje už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą buvo numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. A. Š. buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to A. Š. buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti. Būtina pažymėti ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad į visas pirmiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta ir jos šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo teisingai įvertintos. Teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, atsižvelgė į tai, kad nors A. Š. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams, tačiau yra tyčinės, padarytos siekiant neteisėtu būdu gauti materialinės naudos, baigtos, sukėlusios realią turtinę žalą. Buvo atsižvelgta ir tai, kad A. Š. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tai pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įvertinti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. Š. praeityje teistas 23 kartus (22 kartus Lietuvoje, vieną kartą užsienyje), vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei (teistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 180 straipsnio 1, 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį). Taip pat teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis be tikslo ir su tikslu jas platinti, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Ankstesniais nuosprendžiais A. Š. buvo paskirtos ne tik laisvės apribojimo, arešto bausmės, bet ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šių bausmių įvykdymas nuteistojo elgesio teigiamai neįtakojo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, A. Š. padarė praėjus kiek daugiau, nei dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atlikęs bausmę (paleistas 2023 m. gegužės 31 d.), turėdamas neišnykusį (nepanaikintą) teistumą.

11. Pirmiau nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis nedirba ir įsidarbinti nesiekia, pirmenybę teikdamas lėšų gavimui nusikalstamu būdu (tokią išvadą leidžia daryti pirmiau aptarti duomenys apie nuteistajam būdingą nusikaltimų modelį, jo paties parodymai apie tai, kad pavogtus daiktus parduodavo). Nuteistasis taip pat baustas administracine tvarka (2021 m. spalio 12 d. nutarimu dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje), nutarimu paskirta bauda nesumokėta.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai, nei vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės ir bausmę individualizavo tinkamai. Bylos duomenys, nuteistąjį charakterizuojantys iš esmės tik neigiamai, sudaro pagrindą spręsti apie A. Š. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, ir šių duomenų įvertinimas kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių kontekste, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog švelnesnių, už areštą, bausmių paskyrimas, neatitiks bausmės tikslų ir paskirties. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos didesnės už vidurkį 35 ir 40 parų arešto bausmės, tačiau esant pirmiau aptartų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių ir jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų atskleidžiančių duomenų visumai, nuteistajam nesistengiant keisti savo netinkamo gyvenimo būdo, tokio rūšies ir dydžio bausmės nelaikytinos neatitinkančiomis proporcingumo reikalavimų. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėju, kad A. Š. gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė. Subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas arešto bausmes, A. Š. buvo paskirta maksimali 45 parų arešto bausmė, tačiau įvertinus tai, kad prie griežtesnės 40 parų arešto bausmės buvo pridėta tik nedidelė dalis švelnesnės bausmės (5 paros iš 35 paskirtų), švelninti subendrintą arešto bausmę taip pat nėra pagrindo.

13. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir pirmosios instancijos teismo netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, nuteistojo A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka apibrėžta BK 27 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, nusikaltimų recidyvas, kaip ir su tuo susijusi atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, yra siejamas ne su bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos, o su tyčinio nusikaltimo padarymu.

14. A. Š. nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, padarymą. Šios nusikalstamos veikos, kaip nurodyta pirmiau, buvo padarytos netrukus po to, kai A. Š. buvo paleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Taigi jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, bet ne už nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už nusikalstamas veikas, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą laikomos ne nusikaltimu, o baudžiamuoju nusižengimu.

15. Taigi pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina. Tačiau vis tik, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas ir apeliacinės instancijos teismo šiame nuosprendyje dar kartą aptartas A. Š. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė netrukus po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, praeityje būdamas ne kartą teistas, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisymas nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei jam paskirta apylinkės teismo nuosprendžiu.

16. Daroma apibendrinta išvada, kad bausmė A. Š. buvo paskirta iš esmės nepažeidus BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis, skunde prašydamas švelninti arešto bausmę, tokį prašymą pagrindžiančių teisinių argumentų ar aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip turinčios reikšmės bausmės individualizavimui, nenurodė, o teisėjų kolegija, kaip nurodyta pirmiau, tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą ir jam paskirtą bausmę sušvelninti, todėl skundas atmetamas.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. sausio 10 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Š., kurias sudaro 106,25 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundas, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajam A. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis nedirba, turto neturi), priteisto civilinio ieškinio sumą (350,80 Eur), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 106,25 Eur (vienas šimtas šeši eurai 25 ct), iš nuteistojo A. Š. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė