- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- N-575-1755-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00104-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
M. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog M. R., kuris atstovauja darbdavį UAB „Edval“, žodžiu susitarė su V. M., A. N. ir L. S. dėl administratorės darbo, darbo tvarkos ir atsiskaitymo, nesudarė rašytinių sutarčių, neišdavė darbuotojų pažymėjimų, leido dirbti nelegalų darbą UAB „Edval“ naudai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje. Be to, patikrinimo metu nustatytas UAB „Edval“ apskaitos taisyklių pažeidimas, buhalteriniuose apskaitos dokumentuose, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiuose nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. nėra atsakingų asmenų parašų. Tokiais veiksmais bendrovės vadovas M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 ir 4 punktų bei 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. liepos 13 d. nutarimu pripažino M. R. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė M. R. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 9000,00 Lt baudą. Teismas nustatė, jog įvertinus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus matyti, kad yra visi būtini ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, patvirtinantys, kad UAB „Edval“ direktorius M. R., atstovaujantis darbdavį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, nelegaliai įdarbino V. M., A. N. ir L. S. UAB „Edval“ administratorių pareigose. Be to, teismas konstatavo, kad M. R. neneigė patikrinimo metu nustatyto UAB „Edval“ apskaitos taisyklių pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą toje dalyje, kuria teismas nusprendė M. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 9000,00 Lt baudą ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą tik už vieną darbuotoją – V. M.. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp UAB „Edval“ (ir/ar M. R.) ir A. N. bei L. S. egzistavo koks nors susitarimas dėl konkrečių darbo funkcijų, apmokėjimo už darbą dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo sąlygų užtikrinimo bei kitų sąlygų, kurios būdingos (ir būtinos) darbo sutarties teisiniams santykiams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą, o M. R. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir tinkamai įvertino visus surinktus įrodymus bei neabejotinai nustatė, kad susiklostę faktiniai santykiai tarp UAB „Edval“ ir V. M., A. N. bei L. S. atitinka darbo sutarties požymius ir kad faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2-4) seka, kad šioje byloje M. R. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad V. M., A. N. ir L. S. realiai dirbo UAB „Edval“ naudai – atliko administratorių darbo funkcijas (b. l. 2-4, 7-9, 13, 14, 15, 130, 132-133, 142-143). Su šiomis moterimis rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos, pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pateiktas. Faktiškai dirbdamos jos turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad susiklostę faktiniai santykiai tarp UAB „Edval“ ir V. M., A. N. bei L. S. atitinka darbo sutarties požymius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartoja. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.