Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog 2020 m. birželio 12 d. protokolu Komisija nutarė pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto. Toks pastabų pateikimas yra susijęs su Komisijos administracine funkcija. Pareiškėjas pritaria Komisijos pastaboms ir pasiūlymams ir yra suinteresuotas, kad Projektas būtų pakoreguotas ir vykdomas pagal Komisijos pastabas ir pasiūlymus. Atsakovė neoficialiai nurodo, kad į pateiktas pastabas atsižvelgs, tačiau pakoreguoto Projekto visuomenei nepristatė.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas, jo turinys neatskleidžia teisinių santykių esmės pagal pateikto paklausimo turinį ir faktiškai nesuteikia tos informacijos, kurios prašė pareiškėjas.

Paaiškina, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad 2021 m. gegužės 24 d. informacija apie naujausius Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projektinius sprendinius visuomenei pateikta Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje. Skundžiamu Raštu pareiškėjas taip pat buvo išsamiai supažindintas su tolimesniais Projekto darbais ir jų eiga.

Mano, jog Raštas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, kuris savo turiniu ir esme nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Tuo atveju jei teismas spręstų, jog Raštas gali būti šios administracinės bylos ginčo objektu, atsakovė mano, kad jis yra motyvuotas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. A51-48701/21(3.3.16.1E-AD24), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą „Dėl duomenų pateikimo apie vykdomą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektavimą“, kuriame atsakovės prašė pateikti atsakymus i šiuos klausimus: 1) pristatyti visuomenei pilnai parengtą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektą, kuriame atsispindėtų Komisijos pasiūlymų priėmimo rezultatai; 2) užtikrinti Suinteresuotos visuomenės teisę ir galimybę dalyvauti galutinio projekto (su pakeitimais) pristatyme ir svarstyme; 3) užtikrinti, kad leidimai medžių kirtimui nebus išduoti pradedant įgyvendinti Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektą, kol vadovaujantis Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nuostatų reikalavimais nebus gautas Visuomeninės želdynu? ir želdiniu? apsaugos ir priežiūros komisijos pritarimas tokiems leidimams išduoti; 4) priimti administracinį sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pastaboms bei pasiūlymams, kuris būtų skundžiamas nustatyta tvarka; 5) informuoti pareiškėją apie šio prašymo svarstymo rezultatus.

Administracija 2021 m. birželio 4 d. ginčijamu Raštu Nr. A51-48701/21(3.3.16.1EAD24) pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas, nesutikdama su ginčijamu Raštu, 2021 m. liepos 7 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-833-983/2022 atsisakė priimti pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo skundą. Teismas konstatavo, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjui buvo pateikta jo prašyta informacija apie vykdomą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektavimą. Teismas pažymėjo, kad Raštu pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, pareiškėjas tik informuojamas apie atliekamus ir prašomus atlikti veiksmus ateityje, nurodant prašomų atlikti veiksmų eigą, tačiau jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jo atžvilgiu Raštu nėra priimti.

Pareiškėjas nesutikdamas su 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, 2021 m. liepos 21 d. pateikė atskirąjį skundą.

LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-564-815/2021 nurodė, jog

Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką, t. y. bet kokia rašytine, vaizdo, garso, elektronine ar kitokia materialia forma saugomą informaciją apie aplinkos elementus, be kita ko, tokius kaip kraštovaizdis (a punktas), apie veiksnius, be kita ko, tokius kaip planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikį išvardytiems a punkte aplinkos elementams, apie kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai jai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos elementų būklei. Orhuso konvencijoje įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką suponuoja valstybės institucijos, atsakančios į prašymą suteikti informaciją apie aplinką, pareigą vadovaujantis nacionaliniais įstatymais suteikti tokią informaciją ir dokumentų kopijas, kuriose yra arba kurios apima tokią informaciją, neprašant paaiškinti, kam tokia informacija reikalinga, t. y. neįrodinėjant konkretaus intereso dėl prašomos pateikti informacijos (4 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-132-602/2017). Pagal formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose yra konstatuota, jog tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į viešojo administravimo subjektą aplinkos klausimu, teismas turi spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Administraciją aplinkos klausimu, todėl teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo formuojamos LVAT praktikos, padarė išvadą, kad teismas turėjo spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.

Atsižvelgus į tai, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ginčijamu Raštu nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl pareiškėjo pateikto prašymo, kad tai tarpinis dokumentas, kad ginčijamas Raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į LVAT suformuotą praktiką (žr. LVAT 2021-11-24 nutartis administracinėje Nr. eA-2757-602/2021), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę kaip „suinteresuota visuomenė“ kreiptis į teismą gindama viešąjį interesą aplinkosaugos srityje.

Taip pat teismas, apibrėždamas skundo nagrinėjimo ribas pažymi, kad nors pareiškėjas skunde reiškia argumentus, jog skundžiamo Rašto turinys yra nemotyvuotas, atsakovės pateikti atsakymai į klausimus neatskleidžia teisinių santykių esmės pagal pateikto paklausimo turinį, tačiau teismas atsižvelgdamas į LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-815/2021 bei formuojamą LVAT praktiką, ginčą nagrinės dėl atsakymų į prašyme pateiktus klausimus informacijos pakankamumo aspektu, t. y. ar Administracija pateikė atsakymus į pareiškėjo klausimus.

Sistemiškai aiškinant VAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją, kuriuo teikiama tik informacija, nėra teisės taikymo aktas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) ir neturi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies turinio reikalavimų, administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014), bet ne jo (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3145-624/2021).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo prieiti prie išvados, kad priimant Raštą buvo pažeistos VAĮ bei nustatytos Taisyklėse prašymo nagrinėjimo procedūros ar jame pateiktas nepakankamas / neišsamus atsakymas į pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamo Rašto turinio išsamumu, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo nesuteikta informacija ar kad ji suteikta netinkamai. Kaip matyti, pareiškėjui atsakant į klausimus buvo nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis dėl visuomenės informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant parengtus statinių projektinius pasiūlymus bei tvarka, nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 2020 m. balandžio 7 d. Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti visuomenei. Viešas susirinkimas vyko nuotolinės vaizdo transliacijos būdu.

Dėl medžių kirtimo tik gavus Komisijos leidimą paaiškinta, kad pagal Komisijos posėdžio 2020 m. birželio 12 d. protokolą Nr. 35 Komisija pritarė 13 medžių kirtimui, 40 medžių pasiūlyta išsaugoti (kai kuriuos medžius siūlyta saugoti nepaisant jų pažeistumo, defoliacijos). Dėl kitų medžių Komisija neteikė rekomendacijų. 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo kreiptasi į asociaciją Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupę (toliau – Ekspertų grupė), kurios ekspertai išsamiai ištyrė 18 projekte rekomenduojamų kirsti medžių, kurių šalinimui Komisija nepritarė. Ekspertų grupė atliko medžių tyrimus rezistografu ir akustiniu tomografu ir nustatė, kad 3 medžius verta kirsti dėl prastos jų būklės, o likusius galima išsaugoti, pritaikius atitinkamas arboristines priemones. Po diskusijų su visuomene ir Komisijos rekomendacijų projektiniai sprendiniai, kuriais dėl įvairių priežasčių buvo planuojama kirsti daugiau medžių, buvo peržiūrėti atsisakant kirtimų dėl panoramų atvėrimo bei kitų estetinių sprendinių. Techniniame projekte, įvertinant Komisijos ir ekspertų grupės išvadas dėl medžių būklės ir jų ilgalaikės perspektyvos, buvo koreguojami sprendiniai ir projekte, nesant kitų techninių galimybių, liko numatyta iškirsti 24 medžius. Iš jų – 4 ( 2 tuopos ir 2 gluosniai) siūlomi kirsti dėl labai blogos būklės, 20 kertama dėl architektūrinių ir inžinerinių sprendinių. Verta paminėti, kad iš jų 8 medžiai kertami dėl takų be laiptų įrengimo pagal universalaus dizaino principus ir 9 medžiai – dėl planuojamo pėsčiųjų viaduko, sujungsiančio Tauro kalną su P. C. skveru ir kitais želdynais palei Pylimo gatvę, 3 medžiai – formuojant saugų posūkį ir normatyvus atitinkantį įvažiavimą iš Tauro gatvės būsimų Tautos namų link.

Iš viešai prieinamų duomenų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės internetinio tinklapio nuorodos https://vilnius.lt/lt/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-tauro-kalno-parko-teritorijos-tvarkymo-vilniuje-projektavima/ matyti, jog ši informacija buvo paskelbta 2020 m. gegužės 24 d., su ja galėjo susipažinti suinteresuota visuomenė.

Pažymėtina, jog atsakovė taip pat ginčijamame Rašte pateikė internetinio tinklapio nuorodą – https://vilnius.lt/lt/2021/05/24/taurokalnas-tvarkomas-tausojant-senuosius-zeldinius/, iš kurios matyti, kad pareiškėjas su naujausiais Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projektinius sprendiniais galėjo susipažinti viešai. Be to, atsakovė taip pat nurodė, jog Projekto valdytoja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ rengia naują internetinį tinklapį, kuriame bus pateiki ir suinteresuotai visuomenei pristatomi Tauro kalno teritorijoje vykdomi Liuteronų sodų, Tauro kalno parko, Nacionalinės koncertų salės projektai, jų sprendiniai ir įgyvendinimo eiga. Svarbu paminėti ir tai, jog pareiškėjas ketvirtuoju klausimu prašė atsakovės priimti sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pastaboms bei pasiūlymams, kuris būtų skundžiamas nustatyta tvarka, tačiau tokio sprendimo atsakovė ginčijamo Rašto rengimo metu negalėjo priimti, kadangi projektavimo darbai dar buvo eigoje vykdomi, procesai nebuvo užbaigti. Taigi, priešingu atveju – atsakovei nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos ir pagal pareiškėjos prašymą Rašto rengimo metu priėmus sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pastaboms bei pasiūlymams - atsakovė kaip tik viršytų jai suteiktas kompetencijos ribas, o ir suinteresuota visuomenė negalėtų pateikti atskirų pasiūlymų, dėl ko galimai ateityje kiltų dar daugiau nesutarimų ir ginčų. Taip pat iš skundžiamo Rašto matyti, jog atsakovė nurodė, kad kai turės naujausios informacijos dėl aptartų klausimų, pareiškėją informuos atskirai.

Taigi, darytina išvada, jog tokie Administracijos atsakymai, laikytini išsamiais, ir leidusiais suprasti, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokius veiksmus yra numatoma atlikti ateityje. Atsakovė neapsiribodama vien atsakymais, taip pat pateikė internetinio tinklapio nuorodas, be to, informavo, jog šiuo metu yra rengiamas naujas internetinis puslapis, kuriame suinteresuota visuomenė galės susipažinti su Vilniaus miesto Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projektu. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Administracijos pateikti atsakymai buvo neišsamūs ir jam nebuvo suteikta prašoma informacija.

Pažymėtina ir tai, kad nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjui jokia papildoma informacija apie pakoreguotą Projektą nebuvo teikiama, tačiau tiek pareiškėjas, tiek ir visa visuomenė su naujausia su Projektu susijusia informacija galėjo susipažinti Projekto valdytojos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ parengtame internetiniame tinklapyje https://taurokalnas.lt/tauro-kalno-tvarkymas/, į kurį dėl papildomos informacijos gavimo Rašte buvo nukreiptas ir pareiškėjas. Pabrėžtina ir tai, kad kilus naujiems su Projektu ir jo eiga susijusiems klausimams pareiškėjas galėjo vėl kreiptis į Administraciją. Tačiau kaip posėdžio metu pripažino pats pareiškėjas, jis dėl naujausios informacijos susijusios su Projektu į atsakovę taip pat daugiau nesikreipė.

Teismas pažymi, jog Taisyklių 25 punkte nustatyta, jog prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis VAĮ 31 straipsnyje nustatytų terminų.

Pareiškėjas prašymą „Dėl duomenų pateikimo apie vykdomą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektavimą“ dėl informacijos pateikimo atsakovui pateikė 2021 m. gegužės 10 d. Atsakymas į pareiškėjo prašymą pateiktas 2021 m. birželio 4 d. Raštu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Raštas pateiktas teisės aktuose nustatytu terminu. Skundžiamame Rašte nurodyta apskundimo tvarka, Raštas pasirašytas jį priėmusio įgalioto asmens (Administracijos direktorės). Taigi, šiuo atveju, teismas nenustatė ir esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto ginčijamo Rašto priėmimą.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį pateiktos informacijos išsamumo aspektu sprendžia, kad šiuo atveju Administracija skundžiamu 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-48701/21(3.3.16.1E-AD24) išsamiai atsakė į visus pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. rašte išdėstytus klausimus, tą padarė aiškiai bei suprantamai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.