Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo E. V. gynėjai advokatei S. Č., atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams D. V. ir R. V.,

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2015 m. gruodžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje,

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015 m. spalio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,2015 m. gruodžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje,

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, Alytaus profesinio rengimo centro moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. V. ir R. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jie 2015 m. gegužės 23 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo A. B., R. J. kirto kumščiu vieną kartą A. B. į veidą, šiam pabėgus į rūsį, abu nusivijo nukentėjusįjį ir rūsyje R. J. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, E. V. alkūne sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip penkis smūgius į kairį šoną ir nugarą ir įspyrė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip du kartus į viršutinę A. B. kūno dalį, o R. J. sudavė smūgius kumščiais ir spyrė į įvairias A. B. kūno vietas ne mažiau kaip tris kartus, sukeldami nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, netoliese – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stadione, paėmę nukentėjusiojo A. B. dviratį, spardė ir šokinėjo ant jo, taip jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamieji E. V., R. J. ir M. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jie 2015 m. gegužės 23 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) stadione, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo N. K., E. V. žodžiu ir judesiu pagrasino „šausiu“, R. J. sudavė N. K. kumščiu vieną kartą į kaklą, po to E. V. spyrė N. K. du kartus į šoną ir keliu į krūtinę bei bendrais veiksmais su M. A. kumščiais sudavė N. K. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir šonus, spyrė per kojas, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, visi trys – E. V., R. J. ir M. A. bendrai įspyrė N. K. nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam N. K. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį.

Kaltinamasis M. A. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad Šaltinių mokyklos stadione su R. J. ir E. V. be jokios priežasties užpuolė žmogų. E. trenkė jam į veidą, nukentėjusysis nukrito, tada jie visi po kelis kartus įspyrė, iš viso buvo 4-5 smūgiai. Jis buvo neblaivus, girtumas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Nukentėjusiajam jis su R. J. sumokėjo po 500 eurų, atlygino žalą.

Kaltinamasis E. V. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gegužės 23 d. vakare (duomenys neskelbtini) stadione jis, R. J., M. A. ir kiti draugai sėdėjo ir gėrė. Pamatė nukentėjusįjį A. B., nubėgo iki rūsio. Ten R. J. nukentėjusiajam be jokios priežasties sudavė kumščiu į veidą, ir jie nubėgo į rūsį. E. V. nubėgo jiems paskui. Rūsyje abu su J. nukentėjusįjį sumušė rankomis ir kojomis. Buvo ne mažiau 3-5 smūgiai į įvairias kūno vietas. R. J. spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, o E. V. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į kairį šoną ir nugarą. Gali būti, kad R. J. sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Sumušė ir išėjo iš ten, paėmė prie rūsio rastą dviratį ir sugadino – abu spardė, šokinėjo ant jo. Stadione būnant, kažkas pasakė, kad eina koks vaikas, kad jis kabinėjasi prie panelių. Jie nuėjo pasikalbėti. E. V. tą vaikiną pagąsdino šautuvu, paskui visi jį mušė. Vaikinas pargriuvo, tada jie sudavė jam gal po tris smūgius į įvairias kūno vietas – į šonus, nugarą, pilvą. Buvo nuvykę pas nukentėjusiuosius į namus su R. ir M., atsiprašė jų, bet žalos neatlygino, nes neturėjo pinigų. Žada atlyginti 500 eurų.

Kaltinamasis R. J. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gegužės 23 d. su E. V. ir M. A. (duomenys neskelbtini) stadione gėrė alų. Nuėjo prie nukentėjusiojo namo. Pamatė A. B. ir be jokios priežasties trenkė jam į veidą, tas nubėgo į rūsį. R. J. ir E. V. jį nusivijo ir pradėjo mušti. Mušė kumščiais ir kojomis per nugarą, per šonus. R. J. sudavė ne mažiau kaip 3-4 smūgius. Po to nusivarė nukentėjusiojo dviratį ir šokinėjo ant jo, spardė, taip sugadino. Atlygino nukentėjusiajam 500 eurų žalą, atsiprašė. Tą pačią dieną vėliau stadione susitiko N. K.. E. V. pagąsdino, kad šaus, nukentėjusysis sustojo. Tada R. J. sudavė jam į kaklą kumščiu vieną smūgį, nukentėjusysis nukrito. Visi pradėjo jį spardyti per šonus, nugarą, sudavė tris ar keturis smūgius. Blaivus nebūtų to padaręs.

Dėl nusikaltimo A. B. atžvilgiu

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 16.30 val. jam varant dviratį į savo namo (duomenys neskelbtini) rūsį, nuo gatvės pribėgo du nepažįstami jaunuoliai, vienas iš jų trenkė ranka nukentėjusiajam į veidą. A. B. nubėgo į rūsį, norėdamas pasislėpti, bet jaunuoliai irgi atbėgo į rūsį, pasiviję pradėjo mušti, spardyti į galvą. nugarą pilvą, šonus. Tuo metu jis stovėjo prie sienos, užsidengęs rankomis galvą. Spardė vaikinas, vardu E., kitas mušė rankomis. Jam suduota ne mažiau nei 20 smūgių rankomis ir kojomis. Kai vaikinai liovėsi mušti ir išėjo, A. B. išėjo iš rūsio ir pamatė, kad prie laiptinės nėra ten palikto jo dviračio. Draugas N. K. pasakė, kad dviratį suspardė. Nuėjęs iki (duomenys neskelbtini) namo kampo, pamatė, kad jį mušę asmenys Šaltinių pagrindinės mokyklos stadiono laužo jo dviratį - jie šokinėjo ant dviračio priekinio rato, spardė dviratį ir kitais būdais jį niokojo. Eiti pasiimti dviratį nuo stadiono bijojo, tad jį parvarė klasiokas N. V.. Dviračiui teko pakeisti bėgių perjungimo svirtį, kurios vertė 35 eurai, ir priekinį ratą, šio neįvertina. Grįžęs namo, pastebėjo, kad sudaužytas jo mobilaus ryšio telefono „Prestigio“ ekranas, telefonas apgadintas, kai buvo mušamas. Kitą dieną draugas N. papasakojo, kad iš kiemo vaikų sužinojo, jog vieno iš jį mušusių asmenų vardas yra E., jis mokosi profesinėje mokykloje. Dėl sumušimo į gydymo įstaigas nesikreipė (30-31, 33-34 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo rūsys (12-17 b. l.).

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėtas A. B. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Prestigio“, kurio ekranas suskaldytas (44-45, 47-49 b. l.).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 17.30 val. sūnus jai pranešė, kad namo rūsyje jį sumušė du asmenys. Iš karto kreipėsi į policiją. Vėliau R. J. jos ir jos sūnaus atsiprašė, atlygino žalą, gailėjosi dėl savo elgesio. Viename susitikime dalyvavo ir E. V., tačiau iš jo elgesio matėsi, kad visiškai nesigaili dėl savo veiksmų. Jos sūnus užpultas viešoje vietoje, dienos metu, prie namų, jis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, buvo sumušta galva, veidas, petys. Į medikus nesikreipė, sužalojimai užgijo savaime (19-20, 22-23 b. l.).

Liudytojas N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) stadione žaidė futbolą. Pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra jo klasiokas A. B.. Su L. M. nuėjo pasisveikinti su A. B., kalbėjosi prie laiptinės. Tuo metu du nepažįstami jaunuoliai bėgo link A., o šis nuo jų pabėgo į rūsį. A. grįžo gal po 10 minučių, sakė, kad jaunuoliai jį sumušė (37-38 b. l.).

Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 17 val. su N. V. ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą į stadioną žaisti futbolą. Prie namo pamatė stovintį A. B.. N su A. kalbėjosi, ginčijosi. Po kelių minučių iš namo laiptinės išėjo du nepažįstami jaunuoliai. N ranka sudavė A. į pilvą, o jaunuoliai sugriebė A. už drabužių ir nusivedė į rūsį. Girdėjosi A. riksmai ir garsai, lyg kas ką muštų. Tada jie pabėgo, nes bijojo, kad juos taip pat gali sumušti (40-41 b. l.).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, ištirtus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. J. ir E. V. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji viešoje vietoje – prie gyvenamojo namo ir jo rūsyje dienos metu, matant kitiems asmenims, be jokios priežasties tyčia užpuolė ir sumušė į savo namo rūsį dviratį variusį A. B.. Kaltinamieji patvirtino teisme, kad taip pasielgė be jokios priežasties, patvirtino padarę kaltinime nurodytus veiksmus. Šie jų veiksmai ne tik sukėlė fizinį skausmą A. B., bet akivaizdžiai sutrikdė ir viešąją tvarką – tokius jų veiksmus iš dalies stebėjo pašaliniai asmenys – N. V., L. M., kuriems kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir išgąstį, L. M. parodė, kad jie netgi pabėgo išsigandę, kad nebūtų taip pat sumušti. Be to, kaltinamieji viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) stadione, stebint kitiems pašaliniams asmenims, vandališkais veiksmais sulaužė nukentėjusiojo dviratį, ant jo šokinėdami ir spardydami. Kaltinamieji, viešoje vietoje dienos metu atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu ir elgdamiesi vandališkai nukentėjusiojo turto atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Dėl nusikaltimo N. K. atžvilgiu

Nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 17.20 val. ėjo link močiutės namų, buvo netoli (duomenys neskelbtini) namo, netoli mokyklos stadiono. Jam paskambino draugas ir pasakė, kad sumušė pažįstamą A. B. ir paėmė jo dviratį. Pakalbėjęs ėjo toliau, kai pribėgo du jaunuoliai. Vienas jų pasakė, kad šaus, kišdamas į užantį ranką, lyg ką ketindamas ištraukti, tačiau nieko neištraukė. Tada pribėgo dar vienas jaunuolis. Pirmą smūgį gavo ranka į kaklą, tada sekė eilė smūgių į pilvą, šonus, po kurių jis parkrito ant žemės. Gulintį taip pat mušė. Mušamas dengėsi veidą. Išgirdo moterį šaukiant, kad nemuštų, ji kvies policiją. Jam padaryti kūno nubrozdijimai (62-63 b. l.).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis N. K. pateikė dvi fotonuotraukas su nufotografuotais jo sužalojimais (65-67 b. l.).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. apie 18.20 val. jai paskambino motina ir pasakė, kad sumuštas jos sūnus N. K.. Ji kreipėsi į policiją. Pretenzijų R. J. ir M. A. neturi, jie atsiprašė, atlygino padarytą žalą. E. V. taip pat buvo susitikęs, bet jis žalos neatlygino, neatrodo, kad gailėtųsi dėl savo elgesio (51-52, 54-55 b. l.).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 23 d. namuose (duomenys neskelbtini) apie 18-19 val. per balkoną pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) stadione trys nepažįstami asmenys muša vieną jaunuolį. Vienas iš asmenų sudavė nukentėjusiajam apie tris smūgius į veidą, o šiam nugriuvus, visi trys gulintį jaunuolį spardė daugiausia į galvą ir šonus, įspyrė ne mažiau kaip 4 kartus. Ji iš balkono pradėjo šaukti, kad kvies policiją, tada mušusieji liovėsi ir ėjo link (duomenys neskelbtini) (69-70 b. l.).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, ištirtus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. A., R. J. ir E. V. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) stadione dienos metu, matant kitiems asmenims, be jokios priežasties tyčia užpuolė ir sumušė pro šalį ėjusį N. K.. Kaltinamieji patvirtino teisme, kad taip pasielgė be jokios priežasties, M. A. pagrasino šausiąs, R. J. sudavė N. K. kumščiu į kaklą, o šiam nugriuvus, visi trys jį spardė, įspyrė ne mažiau kaip tris kartus. Šie jų veiksmai ne tik sukėlė fizinį skausmą N. K., bet akivaizdžiai sutrikdė ir viešąją tvarką – tokius jų veiksmus stebėjo pašaliniai asmenys, kuriems kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas ir išgąstį, įvykį mačiusi D. P. netgi sureagavo, pradėdama šaukti ir grasindama iškviesti policiją. Kaltinamieji, viešoje vietoje dienos metu atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę M. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, tai lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Neteistas (2 t., 161-162 b. l.), baustas administracine nuobauda (2 t., 160 b. l.), į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., 159 b. l.), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas gerai (2 t., 165 b. l.). Teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis) – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę R. J., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. R. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą, nes iki šių nusikaltimų padarymo jo atžvilgiu dar nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis (1 t., 122 b. l.), jis vieną kartą baustas administracine nuobauda (1 t., 125 b. l.). Jis į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (1 t., 127 b. l.), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., 129 b. l.). Kaltinamasis R. J. laikomas teisiamu pirmą kartą, todėl jam skiriama nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė (BK 55 straipsnis). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, tai, kad nekilo sunkių pasekmių, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas artimas įstatymo numatytam bausmės dydžio vidurkiui. Už atskirus nusikaltimus skiriamos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintinos, jas iš dalies sudedant. Paskirtini įpareigojimai per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). R. J. nusikalto iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jam skiriama bausmė subendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, paskiriant nurodytus įpareigojimus, į bausmės laiką įskaitant laiką, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę E. V., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, be to, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. E. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis nepilnametis, jis neteistas (1 t., 76 b. l.), vieną kartą nubaustas administracine nuobauda už girto pasirodymą viešoje vietoje (1 t., 77 b. l.). Jis į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrinio kabineto ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (1 t., 79 b. l.). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai – prastai mokosi, praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, agresyvus, vulgarus, piktas su mokytojais, trukdo dirbti kitiems moksleiviams (1 t., 81 b. l.). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. VT2-686 nurodyta, kad E. V. gyvena su tėvais ir seserimi, motina bedarbė, tėvas dirba 0,5 etato, šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., 83 b. l.). Įvertinus nepilnamečio kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, tai, kad nekilo sunkių pasekmių, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas bausmės dydžio vidurkis. Kaltinamasis įpareigotinas per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktai). Už atskirus nusikaltimus skiriamos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintinos, jas iš dalies sudedant. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). E. V. nusikalto iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jam skiriama bausmė subendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, paskiriant nurodytus įpareigojimus, į bausmės laiką įskaitant laiką, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. ir jo atstovė pagal įstatymą V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam E. V. ir jo atstovams pagal įstatymą D. V. ir R. V. (1 t., 24 b. l.) dėl nusikalstama veika padarytos 65 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl sudaužyto mobiliojo ryšio telefono patyrė 50 eurų žalą, dėl dviračio taisymo patyrė 15 eurų žalą. Be to, A. B. dėl sumušimo patyrė neturtinę žalą – išgąstį, nerimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą – sumuštas petys, galva, veidas. Išliko baimė, nuoskauda. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 600 eurų. Nurodė, jog R. J. atlygino 600 eurų padarytos žalos.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Ginčo dėl padarytos turtinės 65 eurų žalos nėra. Pastebėtina, kad šią žalą padarė kaltinamieji E. V. ir R. J. bendrais veiksmais, todėl atlyginti ją turi lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Todėl iš E. V. priteistina ½ šios turtinės žalos – 32,50 eurų, o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą D. V. ir R. V..

Neturtinės žalos atlyginimo būdus, atvejus bei jos dydžio nustatymo kriterijus reguliuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Vienu iš pagrindinių kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nukentėjusiajam sukeltos pasekmės. CK 6.291 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginama tik protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitinkančio dydžio neturtinė žala. Abejonių, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamus dvasinius išgyvenimus – išgąstį, pažeminimą, baimę, nekyla. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog A. B. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, nes jis į gydytojus dėl sumušimo nesikreipė, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiškinių nėra, gydymas jam skirtas nebuvo. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo E. V. esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis nepilnametis, niekur nedirba, jokio turto ar savarankiškų pajamų neturi, jo tėvų turtinė padėtis taip pat sunki. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko E. V. skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 350 eurų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. priteistina 350 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo E. V., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą D. V. ir R. V. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.276 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. ir jo atstovė pagal įstatymą V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam E. V. ir jo atstovams pagal įstatymą D. V. ir R. V. (1 t., 56 b. l.) dėl nusikalstama veika padarytos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad N. K. dėl sumušimo patyrė neturtinę žalą – išgąstį, nerimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą – sumuštas petys, veidas, ausis. Išliko baimė, nuoskauda. Nurodė, jog R. J. ir M. A. atlygino jų veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinės žalos atlyginimo būdus, atvejus bei jos dydžio nustatymo kriterijus reguliuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Vienu iš pagrindinių kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nukentėjusiajam sukeltos pasekmės. CK 6.291 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginama tik protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitinkančio dydžio neturtinė žala. Abejonių, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamus dvasinius išgyvenimus – išgąstį, pažeminimą, baimę, nekyla. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog N. K. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiškinių nėra, duomenų apie skirtą gydymą nėra. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo E. V. esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis nepilnametis, niekur nedirba, jokio turto ar savarankiškų pajamų neturi, jo tėvų turtinė padėtis taip pat sunki. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko E. V. skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 350 eurų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. K. priteistina 350 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo E. V., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą D. V. ir R. V. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.276 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 312 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (A. B. atžvilgiu), ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (N. K. atžvilgiu), ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir R. J. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams penkiems mėnesiams, įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (A. B. atžvilgiu), ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (N. K. atžvilgiu), ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir E. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių, įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 ct) turtinei ir 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisti iš E. V., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą D. V. ir R. V..

N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. K. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisti iš E. V., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą D. V. ir R. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.