Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorams Editai Amforavičienei, Ivetai Vaivadieni, gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei, vertėjui Giedriui Račkauskui, nukentėjusiajam K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, teistas: 1) 2007-06-07 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 265 str. - 50 MGL (6250 Lt) bauda; 2) 2010-04-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. - 30 MGL (3900 Lt) bauda; 3) 2011-06-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d. - 140 MGL (17 500 Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2012-11-02 apie 17.30 val. požeminiame garaže, Girulių 14, Vilniuje, tyčia apibraižė K. S. automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 2135,65 Lt žalą.

J. M. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad nieko jis nebraižė ir nežino, kodėl jį kaltina. Jis naudojasi Girulių g. 14 požemine parkavimo aikštele. 137 ir 135 vietos yra jo. Pora kartų jis naudojosi „Passat“ automobiliu, sidabrinės spalvos. Tai pažįstamo automobilis. Jam raštelis nebuvo asmeniškai paliktas. Tuo metu automobiliu važinėjo N., kuriam jis davė automobilį. Šiam buvo paliktas raštelis, kad paskambintų nurodytu telefonu. Jam žinoma, kad N. paskambino, buvo pareikštos pretenzijos dėl mašinos apibraižymo.

Nukentėjusysis K. S. teisme parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jie išsinuomavo parkavimo vietą. Iš pradžių jis užkišo raštelį, kad jei kas turi pretenzijų dėl statomo automobilio, gali paskambinti nurodytu numeriu. Tada prasidėjo braižymai. Jis padėjo didelį užrašą, kad vieta išnuomota, tačiau rasdavome vis naujų įbrėžimų. Tuomet jis į automobilį įdėjo video registratorių. Radęs naujų apgadinimų jis išėmė video registratorių, peržiūrėjo, vėliau tą medžiagą atidavė tyrėjui. Įraše jis matė, kaip atvažiuoja automobilis „VW Passat“. Jis paliko raštelį, prašydamas paskambinti, nurodė telefono numerį. Paskambinusiam asmeniui jis pasakė, kad subraižė automobilį, prašė atlyginti žalą. Žmogus pažadėjo susitikti. Susitikus aikštelėje atėjo ne kaltinamasis. Jis pasakė, kad turi filmuotą medžiagą. Žmogus pasakė, kad nieko nežino, prašė atsiųsti nuotrauką ar įrodymą, sakė, kad ne jis vairavo automobilį. Jis šiam išsiuntė elektroniniu paštu nuotrauką. Asmuo pasakė, kad nuotraukoje nieko nesimato, kad jis nežino, kas vairavo automobilį. Subraižymų pobūdis yra identiškas, visi su kietu daiktu praeinant prabrėžiama. Po pirmųjų apibraižymų buvo daromas kosmetinis remontas, dažais užpilami nubraižymai. Automobilis iki šiol nesutvarkytas. Žala apie 2000 Lt dėl naujai užfiksuotų įbrėžimų.

Liudytojas N. P. teisme parodė, kad bendravo su nukentėjusiuoju dėl automobilio apibraižymo. Jie kai su J. atvažiavo į šio rajoną, J. kažkur skubėjo ir sakė, kad buvo užkištas lapas dėl įbrėžimo. Liudytojas paskambino ir sužinojo, kad įyra įbrėžimas. Jam parodė video, tačiau jis žmogaus nepažino. Tada buvo atsiųsta į kompiuterį dar vieną fotografiją, apie ką jis pasakojo policijoje. Tą kartą J. kažkur skubėjo, todėl nėjo susitikti. Liudytojas skambino iš savo telefono, jam numerį to žmogaus davė J., kuris raštelį su telefono numeriu rado už „VW Passat“. Liudytojas tuo automobiliu nesivažinėjo, tame name jis negyveno. Jis rodė gautą įrašą J., šis pamatęs nuotrauką pasakė, kad tai ne jis.

Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kapoto, kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės abiejų durelių, kairės pusės galinio sparno, galinių durelių, dešinės pusės galinio sparno, dešinės pusės galinių durelių ir dešinės pusės priekinio sparno yra įbrėžimai (b. l. 10-13).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo pateikta USB laikmena su vaizdo įrašu, parkavimo vietų planas, jų savininkų sąrašas (b. l. 14-16).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad paržiūrėjus vaizdo įrašą iš K. S. USB laikmenos matyti, kaip 17.29 priešais pravažiuoja sidabrinės spalvos automobilis; 17.30 val. iš dešinės pusės link automobilio eina vyriškis, dešinėje rankoje laiko baltos spalvos daiktą, vyriškis eidamas lin automobilio atsigręžia atgal ir nesustodamas ištiesia ranką ties kapotu, eina pro vairuotojo automobilio pusę, tuo metu girdimas brėžimo garsas, kai nueina, brėžimo garsas nebesigirdi (b. l. 17-18).

Iš vaizdo įrašo darytuose fotonuotraukose matyti vyriškio atvaizdas (b. l. 21-22).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo ir garso įrašą kaltinamasis J. M. pripažino, kad įraše užfiksuotas jo ėjimas pro automobilį, o girdimas garsas – tai laiptinės durų darymo garsas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad J. M. požeminiame garaže apibraižė K. S. automobilį „VW“. J. M. neigė ne tik savo kaltę, bet ir faktines įvykio aplinkybes, taip siekdamas išvengti atsakomybės, tačiau jo parodymus paneigia byloje surinkti kiti duomenys. Nukentėjusysis K. S. nuosekliai tyrimo metu ir teisme parodė, kaip buvo subraižytas jo automobilis ir nurodė, kad visų subraižymų pobūdis buvo identiškas. Liudytojas N. P. teisme parodė, kad bendravo su nukentėjusiuoju dėl automobilio apibraižymo, kad tai daryti jo prašė J., kuris davė raštelį su telefono numeriu ir nurodė, kad šį raštelį rado užkištą ant automobilio „VW Passat“. Šis liudytojas paneigė kaltinamojo versiją, kad raštelis buvo užkištas tuomet, kai automobiliu naudojosi ne kaltinamasis, bet liudytojas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip pro automobilį einantis asmuo turimu daiktu brėžia per automobilį, dėl ko girdimas aiškus garsas. Pats kaltinamasis J. M. pripažino, kad vaizdo įraše užfiksuota jo asmenybė, iš vaizdo įrašo darytų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuoto asmens veido bruožai atitinka kaltinamojo J. M. veido bruožus. Vaizdo įrašą, kuris buvo gautas nukentėjusiojo iniciatyva savarankiškai siekiant surinkti įrodymus, įtaisant videoregistratorių nuosavame automobilyje, filmuojant viešą vietą, neprovokuojant kitus asmenis atlikti neteisėtus veiksmus – teismas pripažįsta leistinu, patikimu ir pagrįstu įrodymu byloje. Tokiu būdu šiuos ir kitus duomenis dėl automobilio „VW“ statymo parkavimo vietoje, kuri pažymėta neįgaliųjų simboliu, teismas logiškai pagrįstomis išvadomis nuosekliai jungdamas vienus su kitais pripažįsta, kad byloje surinkti ir posėdži metu ištirti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. M. padarytos veikos aplinkybėms atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Teismas pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus, o būtent pagal UAB „Deisas“ sudarytą remonto sąmatą, pripažįsta, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo turtui padaryta 2135,65 Lt žala, tuo tarpu kita žala padaryta dėl pabrangusio automobilio draudimo ir galimos automobilio nuomos ateityje remontuojant apgadintą automobilį. Dėl šios priežasties teismas keičia tiesiogiai nusikalstamais veiksmais padarytos turtui žalos dydį, jį sumažindamas iki minėtos 2135,65 Lt sumos.

Surašytu prokuroro kaltinamuoju aktus J. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Minėta straipsnis (jo dalis) numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal šį straipsnį kvalifikuojami kaltininko veiksmai, kad šie atlikti viešoje vietoje, dėl jų kyla neigiamų padarinių, kurie pasireiškia realiu visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui suvokiant demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir numatant, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, būtent tokių padarinių siekiant. Tuo tarpu konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.

Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė, kad savo neteisėtu elgesiu J. M. siekė pažeisti viešąją tvarką, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamajam nepripažinus kaltės ir nedavus nuoširdžių parodymų teismui trūko įrodymų dėl nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų, todėl teismas šalina iš veikos neginčijamai neįrodytą aplinkybę, kad veika padaryta dėl neva ne vietoje statomo automobilio. Teismo nenustatė, kad kaltinamojo veiką sąlygojo konfliktas su nukentėjusiuoju, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų turinio akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo nukreipta į nukentėjusiojo asmenybę ir jo turtą, kurį buvo siekiama tyčia gadinti taip darant žalą nukentėjusiajam. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad kaltininko nusikalstami veiksmai atitinka turinį nusikalstamos veikos, numatytos ne 284 straipsnio 1 dalyje, bet 187 straipsnio 1 dalyje, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą.

Atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., kyla tik esant nukentėjusiojo asmens skundui ar prokuroro reikalavimui. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltininkas turi teisę susitaikyti su nukentėjusiuoju. Teismas nustatė, kad baudžiamasis persekiojimas byloje pradėtas pagal K. S. protokolą-pareiškimą (b. l. 4), proceso metu kaltininkas ir nukentėjusysis neišreiškė noro susitaikyti. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad net ir perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris priskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, nekyla aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtu negalimas, todėl jo nutraukti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

J. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Skirdamas bausmę J. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. J. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka (b. l. 96-98), yra dirbantis (b. l 95), vedęs. Įvertinęs visą teismas J. M. už padarytą nusikalstamą veiką skiria griežtą laisvės apribojimo bausmę, nes iki tol reali laisvės atėmimo bausmė jam nebuvo skirta, paskutinis teismo nuosprendis J. M. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų, kurios būtų pripažintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kaltininkas nėra padaręs. Visa tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant J. M. laisvės atėmimo bausmės, net ir įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas.

Paskirtos bausmės teismas nebendrina su paskutiniu J. M. atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendžiu, nes šis teismo nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs.

Byloje K. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 3500 Lt žalos atlyginimo (b. l. 8). Teisme ieškovas nurodė, kad prašo 2000 Lt už reikalingą automobilio yra remontą, 1000 Lt už automobilio nuoma per būsimą remonto laiką, 500 Lt už Kasko draudimo pabrangimą. Nagrinėdamas šį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju tyčiniais nusikalstamais veiksmais kaltininkas J. M. padarė žalą, kuri remiantis remonto sąmata apskaičiuota ir įrodyta kaip 2135,65 Lt. Kiti pareikšti civilinio ieškovo turtiniai reikalavimai, t. y. draudimo pabrangimas, automobilio nuomos paslauga - yra civilinio pobūdžio reikalavimai, kurie gali kilti ateityje dėl automobilio draudimo bei automobilio nuomos sutarčių, todėl baudžiamajam procese negali būti nagrinėjami. Byloje neįrodyta, kad automobilio draudimo pabrangimas tiesiogiai susijęs dėl padaryto nusikaltimo. Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus automobilis registruotas R. S. vardu, kuri yra tinkamas reikalavimo teisę turintis asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. 110 str. 1 d. numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu būdu kompleksiškai įvertinęs šių teisės normų visumą, vedybinius K. S. ir R. S. santykius, teismas pripažįsta, kad K. S. gali būti tinkamu civiliniu ieškovu byloje, todėl jam priteisia tik tiesioginę nusikalstama veika padarytą ir įrodytą žalą, t. y. 2135,65 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme: CD diskas su vaizdo įrašu ir nuotraukomis – paliktini saugoti byloje, USB laikmena su vaizdo įrašu - grąžintina ją pateikusiam savininkui K. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį bei skirti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6 val. būti namuose bei per pirmus septynis bausmės mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą (teismo priteistą) turtinę žalą.

K. S. iš J. M. priteisti 2135,65 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių litų ir šešiasdešimt penkių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje, USB laikmeną grąžinti K. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.