Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. O. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2388-657/2008 pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei S. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas A. O. prašė (b.l.39-40) priteisti iš atsakovės patirtą 500 Lt dydžio turtinę žalą, 2005-01-08 Strasbūro teismui atsisakius priimti nagrinėti jo civilinį ieškinį, ir 57 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovas nurodė, kad 2005-01-08 Strasbūro teismas sprendimu atsisakė priimti nagrinėti jo civilinį ieškinį, nes advokatė S. V. nemokėjo surašyti peticijos. Advokatui savo neteisėtais veiksmais padarius savo klientui nuostolių iki 1000 Lt, klientas iš advokato patirtus nuostolius prisiteisia pareikšdamas civilinį ieškinį teisme. Atsakovė turi atlyginti jam 500 Lt, kuriuos jai sumokėjo 2003-09-30. Ieškovas nesutinka, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi (b.l.59) ieškovo A. O. ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nutartyje nurodė, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas ir atsakovė. Šalims apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas imtųsi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Ieškovas A. O. atskiruoju skundu (b.l.62-63) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-19 nutartį panaikinti. Skunde nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme 9 valandą turėjo būti nagrinėjama civilinė byla. Į teismo posėdį ieškovas pavėlavo 15 minučių. Teismas galėjo ieškinį palikti nenagrinėtą tokiu atveju, jeigu ieškovas būtų visai neatvykęs į teismo posėdį. Neatvykimas ir pavėlavimas į teismo posėdį yra du skirtingi dalykai. Teismo posėdžiui yra skirta viena valanda. Kad ir pavėlavus ieškovui 15 minučių į teismo posėdį, dar liko 45 minutės, per kurias teismas būtų suspėjęs išnagrinėti civilinę bylą. Teisėja tyčia nenagrinėjo civilinės bylos, norėjo padaryti taip, kad atsakovė S. V. išvengtų civilinės atsakomybės. Civilinio proceso kodekse nėra tokio straipsnio, kad pavėlavimas į teismo posėdį yra tas pats kaip ir neatvykimas į teismo posėdį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. nutartimi (b.l.59) ieškovo A. O. ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, į 2008 m. kovo 19 d. teismo posėdį neatvyko. Pareiškimų, prašymų ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, iki posėdžio pradžios teisme nebuvo gauta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kuris reikalauja, kad teismas imtųsi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali bylą vesti per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus ir panašiai. Taigi jei ketina dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai, gavusios tinkamą teismo šaukimą, kuriame nurodyta teismo posėdžio laikas ir vieta, šalys turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku. Kad nepageidauja vesti bylos per atstovą ir dalyvauti teismo posėdyje, šalis privalo iš anksto informuoti teismą. Jeigu šalis pageidauja, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti, ji iš anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentus, pateisinančius neatvykimą į teismo posėdį. Tad pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie dalyvavimą teismo posėdyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, nei viena iš šalių neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, ieškinį paliko nenagrinėtą.

Atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdžiui yra skirta viena valanda, kad pavėlavus 15 minučių, per likusias 45 minutes teismas būtų suspėjęs civilinę bylą išnagrinėti, kad neatvykimas ir pavėlavimas į teismo posėdį yra du skirtingi dalykai. Civilinio proceso kodekso 238 straipsnis, reglamentuojantis teismo posėdžio pradžią, nurodo, kad paskirtu laiku posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį. Taigi pavėlavimas, t.y. neatvykimas į teismą paskirtu laiku laikytinas analogišku visiškam neatvykimui į teismą. Šalims neatvykus paskirtu laiku ir neprašius priimti sprendimą už akių, pagrįstai teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodė, kad teismas tyčia nenagrinėjo civilinės bylos tam, kad atsakovė išvengtų civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.