- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1196-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09246-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- L. M.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, L. J. (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovė R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1592-214/2014 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei R. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
L. M. pateikė teismui ieškinį atsakovei R. J., kuriuo prašė atidalinti R. J. tenkančią 25/100 dalį garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su L. M. ir pripažinti L. M. nuosavybės teises į 25/100 dalis garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti atsakovei R. J. iš L. M. 6000 Lt piniginę kompensaciją už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 5-6).
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės gyvenamojo namo ir žemes sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 356/475 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po 75/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 119/475 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei po 25/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė į atsakovę raštu kreipėsi ir teikė pasiūlymus dėl garažo 25/100 (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės atidalinimo, tačiau atsakovės pasiūlytos sąlygos ieškovės netenkino. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 75/100 garažo, atsakovei 25/100. Garažo užstatymo plotas yra 19 kv. m., o vidaus plotas 14,84 kv. m. Sutinkamai su atsakovei priklausančia dalimi atsakovei atitenka naudotis 3,71 kv., m., kurių bendrame garažo plote realiai nėra galimybės išskirti, tokiu būdu, kad pastatas neprarastų savo funkcinės paskirties, todėl atsakovės dalis atidalintina iš bendrosios nuosavybės, priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė R. J. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 38-41). Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes atsakovė netektų pastato dalies, kur gali laikyti daiktus. Dėl žemės sklypo užstatymo, atsakovė neturės galimybės pasistatyti naują ūkinį pastatą. Po ginčo pastatu esanti žemės paskirta šalims naudotis bendrai, todėl tenkinus ieškinį vėl reikėtų spręsti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimą. Ieškovės reikalavimas pažeistų atsakovės turtines teises.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 106-108). Atidalino R. J. tenkančią 25/100 dalį garažo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su L. M. ir pripažino L. M. nuosavybės teise į 25/100 dalis garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisė R. J. iš L. M. 6000 Lt piniginę kompensaciją už R. J. 25/100 dalį bendroje garažo (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybėje. Ieškovei iš atsakovės priteisė 144 Lt žyminį mokestį, 250 Lt advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovės priteisė 32 Lt teismo turėtų pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso ¼ dalis ginčo objekto garažo, ir tai sudaro 3,71 kv. m. bendrame garažo plote, kuris VĮ Registrų centro duomenyse nurodytas 14,84 kv. m.. Atsakovei priklausanti ¼ dalis garažo negali būti atidalinta natūroje be neproporcingos žalos jo paskirčiai dėl to, kad atidalinimas - tai yra patalpų padalinimas, pakeičiant jų dydį, kvadratūrą, kad būtų galima suformuoti atskirą kadastrinį vienetą. Pagal atsakovei priklausančią nuosavybės teisės dalį nėra galimybės atidalinti šio, t.y. ginčo objekto garažo, sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Garažo dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Tarp šalių buvo išnaudotos visos galimybės pasirenkant bendros nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje turto tarp šalių atidalijimo būdus ir tai atsispindi šalių pasiūlymuose raštu, tačiau šalys dėl to nesusitarė.
Teismas nurodė, kad atsakovės dalis bendroje garažo nuosavybėje yra ženkliai mažesnė, kurią paliekant atsakovei natūroje garažas prarastų savo paskirtį – automobilio jame negalėtų laikyti nei viena, nei kita šalis, nes tam nepakaktų nuosavybėje turimo garažo ploto. Atsakovės nurodomas dviračio laikymas jai priklausančioje ¼ dalyje garažo negali būti garažo tarp bendrasavininkių neatidalijimo pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovės prašoma priteisti atsakovei 6000 Lt kompensacija už atidalijamą jai priklausančią ¼ dalį žymiai viršija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-01-13 išraše nurodytą, 2013-05-30 nustatytą vidutinę viso garažo rinkos vertę , kuri yra 1830 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 120-123).
1) Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma apie gyvenamojo namo, ūkinių pastatų plotus, kurie neatitinka realios situacijos. Be to, byloje nėra ginčo dėl gyvenamojo namo atidalinimo, nes nebuvo pareikšta tokio reikalavimo. T.y. sprendime nurodyti teiginiai bei faktinės aplinkybės paimtos iš kitos bylos.
2) Valdoje (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti 3 pastatai-ūkinis pastatas, šiltnamis, garažas. 2009-02-02 sprendime konstatuota, jog ieškovė neturėdamas R. J. sutikimo išgriovė katilinę, šiltnamio stiklines konstrukcijas. Ieškovei neteisėtai nugriovus atsakovei priklausančių ūkio pastatų dalis, atsakovei ginčo valdoje be gyvenamojo namo liko tik ¼ dalis ūkinio pastato bei ¼ dalis garažo. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į ieškovės veiksmus, kuriais ji siekia užvaldyti ūkinius pastatus natūra.
3) Ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip bendraturtės teisėmis, tačiau teismas į šiuos veiksmus neatsižvelgė.
4) Neįvertinta aplinkybė, kad tenkinus ieškinį atsakovei lieka tik 25/100 arba 2,66 kv.m. ūkinio pastato su jo priestatu.
Žemesnės instancijos teismas
5) Teismas neatsižvelgė į tai, kad tik 2009-02-02 sprendimu nustatyta, kad garažu šalys naudosis bendrai, nors ši aplinkybė buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu.
6) Neįvertinta, kad atsakovė neturės vietos, kur laikyti dviratį, karutį ar kitus žemės ūkio padargus.
7) Nei ieškovė, nei teismas neatsižvelgė į atsakovės siūlomus du taikaus sprendimo būdus. 8) Teismas neįvertino, ar atsakovė, gavusi 6000 Lt, turės galimybę pasistatyti kitą ūkinį pastatą.
Atsiliepimas
9) Nepasisakyta dėl atsiliepime nurodytų argumentų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014-02-21 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 129-132).
Nurodė, kad byloje vyksta ginčas dėl garažo, pažymėto (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendime nurodyti duomenys apie kitus objektus yra klaida, kuri neturėjo įtakos teismo sprendimui. Atsakovės nurodomi veiksmai nėra ginčo objektas, todėl teismas neturėjo pareigos jų vertinti. Atsakovė gautų kompensaciją 6000 Lt už ¼ dalį daikto, todėl reiktų vertinti ar už šią sumą ji galėtų nusipirkti ¼ kito daikto (sandėliavimo patalas 3,71 kv. m.), o ne visą daiktą. Žemės dalimi po ūkiniais pastatais šalys naudojais bendrai, todėl tenkinus ieškinį nuosavybės santykio pokytis nieko nekeičia. Nagrinėjamu atveju išnaudotos visos galimybės šalims susitarti. Ginčo daikto garažo atidalinimas natūra negalimas, nes ginčo pastatas neatliktų savo pagrindinės paskirties. Atsakovei priklauso mažesnė nuosavybės dalis. Atsakovė jai priklausančioje namo dalyje negyvena, todėl nepagrįstai argumentai apie atsakovės interesą naudotis bendrosios nuosavybės dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos neteisingos aplinkybės, faktai, atsakovė nori atsikirsti į atsiliepime pareikštus teiginius. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutikimo motyvus atsakovė turėjo galimybę ir išdėstė apeliaciniame skunde, pasinaudojo CPK numatyta teise teikti paaiškinimus raštu. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacines instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl atsakovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo patenkintas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė L. M. bei atsakovė R. J. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių pastatų (gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių, šiltnamio) bendrasavininkės (b. l. 90-92). Byloje sprendžiamas klausimas dėl garažo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau bendraturtis, siekdamas atidalyti jo dalį iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas. Tinkamas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės reikalavimų įgyvendinimas, kuriuo, turi būti išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių – turto, į kurį siekiama nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūros, parametrų, bendraturčių skaičiaus, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, galimybės atlikti pertvarkymus ir pan. Kompensacija už turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, t. y. kai, išnaudojus visas galimybes pasidalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, paaiškėja, kad toks atidalijimas negalimas. Priešingu atveju tai reikštų bendraturčio konstitucinės teisės pažeidimą (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nei ieškovė, nei teismas neatsižvelgė į atsakovės siūlomus du taikaus sprendimo būdus.
Ieškiniu ieškovė prašė atidalinti atsakovei tenkančią 25/100 dalį garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove ir pripažinti ieškovei nuosavybės teises į 25/100 dalis minėto garažo bei priteisti atsakovei iš ieškovės 6000 Lt piniginę kompensaciją už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, paaiškino nesutikimo priežastis, pasiūlė kitą ginčo sprendimo variantą. Nurodė, kad galimas ginčo sprendimo būdas, kai atsakovė perleidžia ieškovei jai priklausančią ¼ dalį garažo ir ¼ dalį ūkio pastatui (duomenys neskelbtini) priklausančio priestato (duomenys neskelbtini), o atsakovei lieka visas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas, atsakovės pasiūlyto ginčo sprendimo varianto nevertino, neargumentavo, kodėl ieškovės pasiūlytas atidalinimo iš bendrosios dalinis nuosavybės variantas yra labiau atitinkantis šalių teises bei interesus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės pateiktus argumentus, juos įvertinti, nes tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo gali išreikšti tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teikdamas priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, siekdama atsidalijimo, nori įgyti kitos bendraturtės dalis viename iš ginčo šalių valdomų bendrosios nuosavybės teise objektų, siūlydama už tai perleisti savo bendrosios nuosavybės dalį kituose šalių bendrai valdomuose objektuose. Tai iš esmės reiškia atsakovės, t. y. vienos iš bendraturčių, siūlymą kitai bendraturtei (ieškovei) už jos dalį ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), kurį visą siekia gauti atsidalijanti bendraturtė, kompensuoti jos turima dalimi kitų ginčo šalių valdomo bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų (garažo (duomenys neskelbtini) ūkio pastatui priklausančio priestato (duomenys neskelbtini)). Ieškovė siekia ginčo garažo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei išmokant kompensaciją už jos turėtą ginčo garažo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. T.y. ieškovė siekia, kad pasibaigtų ginčo garažo bendroji dalinė nuosavybė, ieškovei tampant vienintele ginčo garažo savininke.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiaiškino atsakovės nurodomų aplinkybių, kad patenkinus ieškinį bus pažeistos atsakovės nuosavybės teisės, nes atsakovė praras galimybę naudotis ūkio paskirties patalpomis, kad ieškovė savo veiksmai pažeidžia atsakovės teises.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčo išsprendimui turinčios reikšmės aplinkybės, neatskleista bylos esmė, o pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.