- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-27
- Bylos Nr.
- e2-9453-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05028-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- S. S., Vilniaus
- Advokatai
- Arūnas Merkys
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl nuosavybės teisių dalinėje nuosavybėje pripažinimo ir dalinio paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys – Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarė Jolanta Dubinienė ir S. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę dalinėje nuosavybėje į ½ dalį buto, turinčio 28,07 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. 36-ajame notaro biure (notarė Jolanta Dubinienė) 2022 m. lapkričio 22 d. išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 11023 bei turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. TP1-3168 dalyje dėl ½ dalies buto, turinčio 28,07 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjimo ir perdavimo valstybei.
2. Ieškovė nurodo, kad nuo 1972 m. ji pradėjo gyventi su A. S.. Ieškovė su A. S. gyveno nesusituokę, bet buvo šeima – vedė bendrą ūkį, rėmė vienas kitą tiek materialiai, tiek moraliai. Bendrų vaikų neturėjo. Kartu gyveno iki pat A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir A. S., gyvendami kartu ir siekdami bendro tikslo, bendromis šeimos lėšomis 1995 m. kovo 6 d. (faktiškai kartu pragyvenę 23 metus) už 19 tūkst. Lt nupirko nedidelį medinį be jokių patogumų gyvenamąjį namą ir 0,0203 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir šiuo turtu bendrai naudojosi. Tuo metu ieškovė ir vyras dirbo, namą pirko iš bendrai sutaupytų darbinių pajamų. Ieškovei atrodo, kad ji su vyru pardavė jų abiejų investicinius čekius ir gautus pinigus panaudojo namo pirkimui. Namas su žemės sklypu ieškovės sutikimu buvo įregistruotas A. S. vardu. Tačiau turtas buvo perkamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir visada buvo pripažįstamas bei laikomas bendrąja daline nuosavybe (po ½ dalį).
3. Po kelių metų bendru sutarimu buvo nutarta namą parduoti ir pirkti butą, kad A. S. būtų arčiau važinėti į darbą. 2001 m. birželio 1 d. A. S. pardavė namą ir tą pačią dieną už tuos pačius pinigus, kuriuos gavo už parduotą namą, nupirko vieno kambario be patogumų butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir butas). Sudarant sandorius pas notarą, dalyvavo ir ieškovė. Notarui paklausus, kieno vardu bus forminamas sandoris, ieškovė sutiko, kad sutartis būtų sudaryta vyro vardu. Butas, kaip ir namas, buvo perkamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir visada buvo pripažįstamas bei laikomas bendrąja daline nuosavybe (po ½ dalį). Ieškovė pažymi, kad buto namų knygoje buvo įrašyta ji ir vyras. Iš knygoje esančių įrašų matyti, kad jie kartu atvyko iš (duomenys neskelbtini).
4. Vyras mirė labai netikėtai, nepalikęs jokio testamento. Ieškove su vyru nebuvo sudarę ir notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo. Jam mirus, ieškovė negalėjau paveldėti turto, kuris yra registruotas tik jo vardu, nors turtas faktiškai įgytas už abiejų lėšas bendrojon nuosavybėn ir bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Vyras neturėjo jokio tikslo palikti ieškovės be jokios pastogės. Jo tėvai jau mirę, brolių, seserų jis neturėjo. Per visą bendrą gyvenimą ieškovė nematė jokio vyro giminaičio. Jis pats sakydavo, kad neturi jokių giminių. Sakė, kad ir vaikų neturi, bet dabar paaiškėjo, kad yra sūnus S. S.. Po vyro mirties ieškovė liko gyventi tame pačiame bute, toliau moka mokesčius, nes jokios kitos gyvenamosios patalpos neturėjo ir neturi.
5. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Atsiliepimas
6. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal 1964 m. CK 472 straipsnį bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu; dalyvių įnešti pinigai galėjo būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos ar bendros pajamos, gautos iš kartu tvarkomo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas, siekiant bendro ūkinio tikslo, gali būti darbas bendrame ūkyje. Taigi bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) jungtinės veiklos dalyvių susitarimą užsiimti bendra veikla; 2) šių asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo; 3) sutarties dalyvių įnašų pinigais ar kitokiu turtu faktą ir dydį; 4) jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo faktą.
7. Atsakovės teigimu, byloje turi būti nustatyta teisiškai svarbi aplinkybė, ar ieškovė su A. S. vedė bendrą ūkį nuo 1972 m. Jeigu bus nustatyta teisiškai svarbi aplinkybė, jog ieškovė su A. S. palaikė artimus santykius, tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar minėti asmenys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį. Šiuo atveju tarp ieškovės ir A. S. nebuvo jokio susitarimo dėl bendros veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, byloje nepateikta ir nėra jokių įrodymų, kurie leistų jų tarpusavio santykius teisiškai kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukūrimo ar įgijimo. Taip pat ieškovė neįrodė, kad ji, gyvendama kartu su A. S., kaip sugyventiniai, ketinę sukurti ir sukūrė bendrąja dalinę nuosavybę, kad ieškovė savo lėšomis, darbu ar kita forma prisidėjo prie A. S. nuosavybės teise priklausančio ir jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įgijimo ar pagerinimo. Abstraktūs ir neįrodyti ieškovės teiginiai apie bendrą ūkį, bendrą veiklą, bendrai su A. S. įsigytą turtą, net ir pripažinus, kad šalis, gyvenant kartu ilgą laiką, siejo artimi ryšiai ir bendras minimalus buitinis ūkis, nėra pagrindas padaryti išvadai, kad ieškovė ir A. S. buvo susitarę įsigyti konkretų ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovė prisidėjo/galėjo prisidėti asmeninėmis lėšomis ir/ar darbu prie konkrečių ginčo turto objektų įsigijimo ar sukūrimo. Be to, net jeigu šalis ir sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tai savaime nereiškia, jog visas tokios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė turi pateikti įrodymus, kad ji savo darbu ir lėšomis turtą pagerino, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, remontavo ginčo turtą ar jį pagerino, ieškovė nepateikė.
8. Atsakovės teigimu, ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai nesudaro teisinio pagrindo dalinai nuginčyti teisėtai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Atkreipė dėmesį, kad sandorių negaliojimo ar jų nuginčijimo teisiniai pagrindai numatyti CK 1.78-1.96 straipsniuose, tačiau ieškinyje nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė siekia panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro išduotą liudijimą.
9. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
10. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašo ieškinį patenkinti. Pažymi, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu (1964 m. CK 472 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Rašytinių įrodymų apie konkretų indėlį piniginėmis lėšomis perkant namą ieškovė neturiu ir pateikti teismui negali. Ieškovės teigimu, turėtų būti vertinama ir tai, kad šiuo atveju turtas iš esmės buvo kuriamas ir bendru darbu lygiaverčiai dalyvaujant bendrame šeimos ūkyje. Bendras darbas, bendri veiksmai šeimos ūkyje siekiant bendrų šeimos tikslų, bendro šeimos gerbūvio, taip yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė taip pat nurodo, kad pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, palikimo perėjimo valstybei liudijimas faktiškai prieštarautų įstatymui, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 straipsnis).
Atsiliepimas
11. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie bendrą jungtinę veiklą vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Ieškovė turi pareigą įrodyti bylai reikšmingai aplinkybes.
12. Teismo posėdyje ieškovė L. U. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad 40 metų pragyveno su A. S., ginčo butą pirko kartu. Kartu pradėjo gyventi gal 1982 metais. Susipažino įstaigoje, kurioje ji dirbo, o A. S. gydėsi nuo alkoholizmo. Pradėjo gyventi kartu, kai A. S. iš ten išėjo. Gyveno (duomenys neskelbtini), butas priklausė A. S. motinai. A. S. viršininkas, gyvenęs apačioje jų, norėjo nupirkti tą butą, pasiūlė jiems nupirkti kitą butą ir nupirko (duomenys neskelbtini). Išsikėlė į ten ieškovė, A. S. ir jo motina. Turtas registruotas A. S. vardu. Pastarojo motina mirė gyvenant (duomenys neskelbtini). Kai pardavė namuką (duomenys neskelbtini), už tuos pinigus pirko butą (duomenys neskelbtini), papildomai nereikėjo prisidėti. Su A. S. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį kaip šeima. A. S. tai dirbdavo, tai nedirbdavo. Ieškovė dirbdavo, jos atlyginimas buvo didesnis, ji mokėdavo komunalinius mokesčius. Butą remontavo savivaldybė.
13. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Arūnas Merkys ieškinį prašė tenkinti.
14. Teismo posėdyje VĮ ,,Turto bankas“ atstovas D. V. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kiekviena šalis turi pagrįsti savo prisidėjimą prie turto. Nėra jokių įrodymų apie ieškovės prisidėjimus. Nekyla ginčo, kad buvo parduotas palikėjo motinos butas ir iš to perkamas kitas turtas, taigi, kaip gali būti keliamas klausimas dėl dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendro gyvenimo faktas neįrodo bendros nuosavybės fakto. Ginčui aktualus turtas nebuvo pirmasis nekilnojamasis turtas, reikia žiūrėti į tęstinumą, visas turtas buvo registruojamas A. S., taigi gal buvo tokia paties palikėjo pozicija, kad priėmė kaip savo asmeninę nuosavybę. Abu buvo garbaus amžiaus asmenys, taigi tikėtina turto priklausymo klausimus galėjo išspręsti kreipdamiesi į notarą, sudarant dovanojimo sutartį, testamentą. Jei to nebuvo, gal ir nebuvo tokios pozicijos, kad turtas bendras. Pagal bylos duomenis ieškovė negavo tokių pajamų, iš kurių galėtų būti perkamas turtas.
15. Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. S. nurodė, kad neturi nuomonės dėl reikalavimų, nepažįsta / nepažinojo nei ieškovės, nei tėvo. Jo motina su A. S. buvo vedę gal metus laiko, po to išsiskyrė, nieko negirdėjo apie jį, nebendravo. Vaikystėje lankėsi tik pas močiutės seserį pora kartų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 1972 m. ji pradėjo gyventi su A. S.. Ieškovė su A. S. gyveno nesusituokę, bet buvo šeima – vedė bendrą ūkį, rėmė vienas kitą tiek materialiai, tiek moraliai. Bendrų vaikų neturėjo. Kartu gyveno iki pat A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir A. S., gyvendami kartu ir siekdami bendro tikslo, bendromis šeimos lėšomis 1995 m. kovo 6 d. (faktiškai kartu pragyvenę 23 metus) už 19 tūkst. Lt nupirko nedidelį medinį be jokių patogumų gyvenamąjį namą ir 0,0203 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir šiuo turtu bendrai naudojosi. Tuo metu ieškovė ir vyras dirbo, namą pirko iš bendrai sutaupytų darbinių pajamų. Ieškovei atrodo, kad ji su vyru pardavė jų abiejų investicinius čekius ir gautus pinigus panaudojo namo pirkimui. Namas su žemės sklypu ieškovės sutikimu buvo įregistruotas A. S. vardu. Tačiau turtas buvo perkamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir visada buvo pripažįstamas bei laikomas bendrąja daline nuosavybe (po ½ dalį).
17. Po kelių metų bendru sutarimu buvo nutarta namą parduoti ir pirkti butą, kad A. S. būtų arčiau važinėti į darbą.
18. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė L. U. paaiškino, kad 40 metų pragyveno su A. S., ginčo butą pirko kartu. Kartu pradėjo gyventi gal 1982 metais. Susipažino įstaigoje, kurioje ji dirbo, o A. S. gydėsi nuo alkoholizmo. Pradėjo gyventi kartu, kai A. S. iš ten išėjo. Gyveno (duomenys neskelbtini), butas priklausė A. S. motinai. A. S. viršininkas, gyvenęs apačioje jų, norėjo nupirkti tą butą, pasiūlė jiems nupirkti kitą butą ir nupirko (duomenys neskelbtini). Išsikėlė į ten ieškovė, A. S. ir jo motina. Turtas registruotas A. S. vardu. Pastarojo motina mirė gyvenant (duomenys neskelbtini). Kai pardavė namuką (duomenys neskelbtini), už tuos pinigus pirko butą (duomenys neskelbtini), papildomai nereikėjo prisidėti. Su A. S. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį kaip šeima. A. S. tai dirbdavo, tai nedirbdavo, jos atlyginimas būdavo didesnis, ji mokėjo komunalinius mokesčius.
19. Liudytoju apklaustas V. U. parodė, kad ieškovė yra jo motina. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, motina pradėjo gyventi su A. S., gyveno pradžioje (duomenys neskelbtini), duodamas parodymus patikslino, kad ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) ir galiausiai apsigyveno (duomenys neskelbtini). Jis pats iki 8 klasės gyvenos internate, šeštadieniais sekmadieniais ateidavo į namus.
20. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro 2023 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad J. S. (pagal ieškovės paaiškinimus A. S. motinai) priklausė butas (duomenys neskelbtini), kurį ši 1995 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė M. M..
21. Į bylą pateikta notaro patvirtinta 1995 m. kovo 6 d. sutartis patvirtina, kad A. S. už 19 000 Lt įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
22. Į bylą pateikta notaro patvirtinta 2001 m. birželio 1 d. sutartis patvirtina, kad A. S. A. S. už 40 000 Lt pardavė žemės sklypą bei gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad namas ir žemės sklypas privačios nuosavybės teise nuo 1995 m. kovo mėnesio priklauso A. S..
23. Į bylą pateikta notaro patvirtinta 2001 m. birželio 1 d. sutartis, pagal kurią A. S. už 36 000 Lt (10 426,32 Eur) nusipirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
24. A. S. mirė (duomenys neskelbtini).
25. Byloje pateiktas Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2022 m. lapkričio 22 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 11023, iš kurio matyti, kad po A. S. mirties likęs jam priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. Nurodyto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2022 m. gruodžio 6 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į minėtą butą.
26. Jungtinės veiklos santykiai yra tęstiniai santykiai. Byloje surinkti įrodymai, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad L. U. ir A. S. kartu gyventi pradėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – ir 1964 m. CK).
27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
28. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).
29. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos, taip pat iš pačios ieškovės paaiškinimų, akivaizdu, kad, nors ji ir A. S. ilgą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tačiau jungtinės veiklos santykiai kuriant bendrą turtą jų nesiejo. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pirktas A. S. motinai pardavus butą (duomenys neskelbtini). Jokie įrodymai nepatvirtina, to teismo posėdyje nenurodė ir pati ieškovė, kad ji kokiu nors būdų būtų prisidėjusi prie minimo nekilnojamojo turto įsigijimo. Vėliau žemės sklypas ir namas parduoti įsigyjant ginčui aktualų butą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš į bylą pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių, butas (duomenys neskelbtini), kainavo 4 000 Lt pigiau nei parduotas nekilnojamasis turtas. Nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad tarp A. S. ir ieškovės būtų buvęs susitarimas jungtinės veiklos pagrindu nekilnojamąjį turtą įgyti kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Palyginus į bylą pateiktus A. S. ir L. U. duomenis apie socialinį draudimą taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės darbo užmokestis kuriais nors laikotarpiais būtų akivaizdžiai didesnis už A. S. ir ji būtų turėjusi galimybę iš jo prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo, be to, kaip posėdyje paaiškino L. U., galima suprasti, kad A. S. turėdavo ir neoficialių pajamų. Pažymėtina ir tai, kad visas nekilnojamasis turtas įgytas notarinių sutarčių pagrindu ir nėra jokių įrodymų, kad pagal savo specifiką (ne sukurtas, o įgytas) galėjo būti įgytas lėšomis, darbu prisidedant ir ieškovei bei turint tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybė, taip pat nėra įrodymų, kad kuris nors turtas būtų iš esmės pagerintas. Tai, kad šalys kartu gyveno A. S. nuosavybės teise priklausančiame name, vėliau – bute, vedė bendrą ūkį, prie kurio išlaikymo ieškovė prisidėjo mokėdama komunalinius mokesčius, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bei pripažinti ieškovės nuosavybės teisę dalinėje nuosavybėje į ½ dalį buto, turinčio 28,07 m² bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Sutiktina ir su atsakovės atstovo poziciją, kad A. S. veiksmuose matyti tęstinumas, naują nekilnojamąjį turtą įsigyjant ir registruojant savo vardu.
30. Atsižvelgiant išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas.
31. Ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.