Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir Grupė) nariai-koordinatoriai Z. V., E. Č. ir G. U. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) 2026 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2-97(2.10) „Dėl Jūsų 2026-01-29 prašymų įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvines grupes“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti Komisiją priimti sprendimą dėl Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės 2026 m. sausio 23 d. prašymo pagal Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, LVAT išnagrinėta administracinė byla Nr. R-9-624/2025 taip pat patvirtina, kad dėl analogiško Grupės prašymo registruoti piliečių referendumo inciatyvą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo (mažinant piliečių skaičių referendumui inicijuoti) VRK priėmė 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. Sp-13, LVAT priėmė skundą dėl šio VRK sprendimo, jį išnagrinėjo ir priėmė 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-9-624/2025. Todėl, pareiškėjų nuomone, nėra ir negali būti jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat gero viešojo administravimo principus atitinkančių priežasčių vienu atveju priimti sprendimą, kitu atveju nepriimti atitinkamo sprendimo (t. y. keisti savo praktiką), kai skiriasi tik siūlomas piliečių parašų skaičius, būtinas referendumui inicijuoti. Pareiškėjai teikia skundą LVAT ir dėl nurodytų priežasčių prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) ir Referendumo konstitucinio įstatymo) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl grupės registravimo ar išregistravimo skelbiami Teisės aktų registre. Šie VRK sprendimai per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šioje dalyje nurodyti skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų priėmimo. Kiti, negu nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimas įgyvendinant šio įstatymo II skyriaus nuostatas gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šie skundai paduodami ir nagrinėjami laikantis šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos ir terminų (Referendumo konstitucinio įstatymo 24 str. 5 d.).

Sprendžiant šio skundo priėmimo klausimą primintina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Iš Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT, spręsdamas pareiškėjų skundo dėl analogiškų reikalavimų (panaikinti Raštą ir įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl to paties Grupės 20285 m. lapkričio 23 d. prašymo) kaip ir šioje administracinėje byloje priėmimo klausimą, 2026 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-5-822/2026 laikėsi pozicijos, jog pareiškėjų skundžiamas Raštas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui; pareiškėjai su tokio pobūdžio skundu įstatymų nustatyta tvarka pirmiausiai turėtų kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Aptariamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad LVAT anksčiau yra sprendęs iš esmės analogiškų skundų priėmimo atvejus (žr., pvz., 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-12-1047/2025, 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-2-415/2026). LVAT 2026 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. R-5-822/2026 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina pareiškėjų teiginius, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakius priimti jų skundą ir nurodžius, kad toks skundas pirmiausiai turi būti paduodamas Regionų administraciniam teismui, jie su analogišku skundu 2026 m. kovo 4 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Tačiau Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9598-505/2026 atsisakė priimti šį pareiškėjų skundą ir, be kita ko, pareiškėjams išaiškino, kad dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjai skundu turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.