Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytas Milius ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2637-585/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ (procesinių teisių perėmėjas - Latvijos įmonė AAS „BTA“), tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vanesos statyba“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje yra sprendžiami su statybos rangos ir laidavimo draudimo teisiniais santykiais susiję klausimai.

Ieškovas UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir tretysis asmuo UAB „Vanesos statyba“ 2008 m. gegužės 7 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. TS-118 (toliau - statybos rangos sutartis) (t. 1, b. l. 37-45). Statybos rangos sutartimi tretysis asmuo įsipareigojo už 4,6 mln. Lt rekonstruoti ieškovo 1 129 m² sandėliavimo pastatą ir pastatyti 1 627 m² bendro ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas 2008 m. gegužės 19 d. pervedė trečiajam asmeniui 1 380 000 Lt (30 % statybos rangos sutarties kainos) avansą (t. 1, b. l. 108).

Tretysis asmuo su atsakovu 2008 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. 22891, rašto pagrindu tretysis asmuo iš atsakovo gavo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) Nr. 022891 (t. 1, b. l. 4-5). Laidavimo draudimo raštu draudikas įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui - ieškovui draudimo išmoką, ne didesnę kaip 920 000 Lt (1/5 nuo statybos rangos sutarties kainos), jeigu draudėjui nevykdant statybos rangos sutarties ieškovas dėl to patirs nuostolių.

Tretysis asmuo 2008 m. rugsėjo 10 d. pranešimu (t. 1. b. l. 63, 83, 101) informavo ieškovą, kad dalį jo sumokėto avanso panaudojo ne pagal paskirtį, kad dėl finansinių sunkumų, susijusių su klientų nemokumu, jis nepajėgs vykdyti statybos rangos sutarties, todėl ją vienašališkai nutraukia. Iki nutraukdamas statybos rangos sutartį, generalinis rangovas atliko darbų už 531 967,29 Lt (627 721,40 Lt su PVM) sumą (t. 1, b. l. 109-110).

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Tretysis asmuo 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje (t. 2, b. l. 141) deklaravo sėkmingą įmonės veiklą: per 2 mln. Lt iš įprastinės veiklos ir daugiau kaip 1,8 mln. Lt grynąjį pelną. Tačiau netrukus 2008 m. II ketvirčio balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje (t. 2, b. l. 142-145) rodomas visiškai nepajėgios vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir negalinčios realiai tęsti veiklos įmonės vaizdas.

Atsakovas ir tretysis asmuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, kurios tikslas – užtikrinti trečiojo asmens prievolių pagal statybos rangos sutartį vykdymą ieškovui.

Tretysis asmuo 2008 m. rugsėjo 10 d. pranešė ieškovui, kad vienašališkai nutraukia statybos rangos sutartį, nes dalį avanso panaudojo ne pagal paskirtį, nes dėl finansinių sunkumų nebepajėgia vykdyti statybos rangos sutarties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

a) draudėjo darbai, paslaugos, prekės neatitinka sutarties reikalavimų;

b) draudėjas pažeidė sutartyje numatytus prievolės įvykdymo terminus;

c) draudėjas neteisėtai atsisako vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį.

Visos šios rizikos laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu egzistavo, pirmosios instancijos teismas sprendime dėl jų nepasisakė, todėl sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad UAB „Promsta“ buvo trečiojo asmens subrangovas, kad tretysis asmuo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. atliko statybos rangos darbų už 627 707,72 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar yra faktinis ir juridinis pagrindai laidavimo draudimo sutartį pripažinti negaliojančia ab initio ir/ar nesudaryta, ar teismas turi teisę pripažinti sutartį negaliojančia ex officio.

Iš trečiojo asmens 2007 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 138-141) matyti, kad įmonė 2007 m. klestėjo: 2007 m. iš įprastinės veiklos uždirbo 2 235 561 Lt pelno, net 1 811 585 Lt - grynojo pelno; turėjo turto už 9 433 351 Lt, trumpalaikių (mokėtinų per 1 m.) skolų – už 6 216 120 Lt, ilgalaikių (mokėtinų po 1 m.) skolų – už 1 165 194 Lt. Tačiau staiga, vos per kelis mėnesius, nesant išorinių veiksnių (pvz., stichinės nelaimės, nelaimingo atsitikimo, dėl kurio tretysis asmuo būtų patyręs didelių nuostolių, kt.), gerokai iki ekonominės krizės, ištikusios 2008 m. pabaigoje, pradžios trečiojo asmens veikla 2008 m. II ketvirčio balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pavaizduota kaip abejotina (t. 2, b. l. 142-145). Trečiojo asmens 2008 m. II ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma, kad įmonės turto vertė 2008 m. II ketvirtį siekė 13 526 943 Lt, didžiąją jo dalį – 7 983 718 Lt – sudarė per vienerius metus gautinos sumos; įmonė turėjo atsargų už 7 352 942 Lt, trumpalaikių skolų - už 10 369 773 Lt, ilgalaikių - už 1 318 663 Lt (neaišku, kiek iš jų sudarė pradelstos vykdyti skolos), įmonės sąskaitoje (kasoje) buvo 3 520 453 Lt trūkumas, pirkėjai trečiajam asmeniui skolingi 3 475 291 Lt; per 2008 m. I pusmetį įmonė patyrė 213 530 Lt nuostolių iš įprastinės veiklos.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekis pagrįsti esamą finansinę padėtį planuojamais rodikliais dėl ateityje galimų gauti veiklos pajamų įrodymų pakankamumo, patikimumo ir reikšmingumo prasme nepriimtinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2009). Statybos rangos sutartyje sakoma, kad sumokėti likusius 3 220 000 Lt (70 % statybos darbų sutarties kainos) užsakovas turės tada, kai generalinis rangovas visiškai įvykdys prievoles pagal sutartį. Kadangi generalinis rangovas statybos rangos darbų neužbaigė, ieškovas 3 220 000 Lt jam nesumokėjo. Atsargos už 7 352 942 Lt nebūtinai yra tos, kurių reikia norint rekonstruoti ir/ar pastatyti naują ieškovo pageidaujamą objektą. Galiausiai trečiojo asmens 3 475 291 Lt reikalavimo teisių į pirkėjus (aktyvo) tiesiogiai negalima panaudoti vykdant statybų rangos sutartį.

Be to, kaip paaiškėjo iš FNTT 2009 m. liepos 3 d. atliktos trečiojo asmens ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo (t. 2, b. l. 9-52), vykdyti prievoles pagal statybų rangos sutartį tretysis asmuo galėjo panaudoti tik iki 1/5 (300 000 Lt) ieškovo 2008 m. gegužės 19 d. pervesto 1 380 000 Lt avanso dalį, nes likusią avanso dalį jis per dvi dienas (2008 m. gegužės 20-21 d.) išleido kitoms, nesusijusioms su statybų rangos sutartimi, reikmėms: sumokėjo skolas Kauno apskrities VMI (120 526,62 Lt), antstoliams pagal vykdomuosius raštus (92 131,34 Lt), įmonėms už prekes ir paslaugas (51 798,04 Lt), 814 622 Lt pervedė į trečiojo asmens vadovo asmeninę sąskaitą.

Apeliantas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. į trečiojo asmens kasą įnešta 3 177 251 Lt grynųjų pinigų. Tačiau 1 070 851 Lt iš įneštų 3 177 251 Lt prieš tai buvo išimti iš įmonės sąskaitų, esančių UAB „Medicinos bankas“ ir AB DnB NORD banke, t. y. pasikeitė pinigų forma, laikymo vieta, o ne apimtis. Trečiojo asmens vadovas D. V. 2008 m. rugpjūčio mėn. į įmonės kasą įnešė 449 400 Lt (paskirtis – avanso grąžinimas), o iš kokių piniginių lėšų 2008 m. birželio 26 d. kasos pajamų kvitu įformintas 1 657 000 Lt įnešimas į kasą, taip ir liko nenustatyta, todėl FNTT specialistė negalėjo atsakyti į klausimą, ar šios piniginės lėšos apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kur jos buvo panaudotos, t. y. kokia pinigų kilmė, ar jie legalūs, o, kaip žinoma, iš neteisės teisė nekyla (lot. ex in iuria non oritur ius).

Taigi iš trečiojo asmens 2008 m. II ketvirtį apskaityto 13 526 943 Lt turto atėmus 3 220 000 Lt planuotų gauti pajamų, kurių jis de facto iš ieškovo negavo, 7 352 942 Lt atsargų ir 3 475 291 Lt debitorinių skolų; taip pat turint omeny, kad trečiojo asmens įmonės sąskaitoje (kasoje) buvo 3 520 453 Lt trūkumas, 4/5 (arba 1 079078 Lt) iš 1 380 000 Lt ieškovo pervesto avanso tretysis asmuo išleido ne pagal paskirtį; atsižvelgiant į trečiojo asmens vadovo D. V. 2008 m. spalio 9 d. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame jis pripažino, kad 2008 m. liepos 1 d. įmonė faktiškai buvo nemoki, darytina išvada, kad 2008 m. viduryje tretysis asmuo iš esmės finansiškai buvo nepajėgus vykdyti sutartines prievoles ieškovui. Susiklosčius tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, kad laidavimo draudimo sutarties sudarymo metu (2008 m. rugpjūčio 13 d.) trečiajam asmeniui buvo akivaizdu, jog įvykis, kuris laidavimo draudimo sutartyje apibrėžtas kaip draudiminis, neišvengiamai turės įvykti, t. y. draudimo rizikos nėra.

Apeliantas teisus, kad specialiajame įstatyme nenumatyta, jog draudimo sandoris negalioja arba laikomas nesudarytu, jei draudikas nevertino ar nepakankamai įvertino draudimo riziką ar net sudarė sutartį esant minimaliai rizikai ar iš viso be rizikos. Antra vertus, tiems laidavimo draudimo teisiniams santykiams, kurių nereglamentuoja specialios normos, esančios Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėse, draudimo įstatyme, taikytinos bendrosios teisės normos, įtvirtintos CK.

Laidavimo draudimo sutartis - tai susitarimas, kuriuo viena šalis - laiduotojas (draudimo bendrovė) užtikrina kitai šaliai - laidavimo gavėjui (užsakovui), kad atlygins patirtus nuostolius, jei draudėjas (generalinis rangovas) netinkamai įvykdys ar neįvykdys savo prievolių užsakovui. Draudimo sutartis - rizikos sutartis, nes pagal ją draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas, remdamasis draudėjo pateikta informacija, įvertina draudimo rizikos laipsnį, kadangi faktai, kurie gali turėti įtakos nustatant draudimo rizikos laipsnį, paprastai žinomi tik draudėjui. Dėl šios priežasties draudimo sutartis vadinama fiduciarine, t. y. grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo (lot. uberrimae fidei). CK 6.993 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad draudėjas būtų atviras ir atskleistų visą informaciją, kuri gali būti reikšminga draudikui apsisprendžiant, ar sudaryti draudimo sutartį, jeigu taip – kokiom sąlygom, pvz., už kokią draudimo įmoką (premiją), koks draudimo išmokos dydis. Draudikas pasitiki draudėjo atskleistais faktais ir prisiima riziką manydamas, jog draudėjas nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų faktorių.

Atsakovas nurodė, o tretysis asmuo nepaneigė, kad draudėjas nuslėpė nuo draudiko, jog jis 2008 m. II ketvirtį de facto buvo nemokus, jog stokoja apyvartinių lėšų ir nebegali vykdyti statybos rangos sutarties, jog ieškovas 2008 m. gegužės 19 d. pervedė 30 % statybos darbų kainos avansą, kurio didžiąją dalį generalinis rangovas panaudojo ne pagal paskirtį. Žinodamas tai, draudikas nebūtų sudaręs su draudėju sutarties dėl 920 000 Lt laidavimo draudimo už 6 070 Lt premiją.

Jei sudarius draudimo sutartį paaiškėja, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio įvykio ar jos neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui (CK 6.993 str. 4 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių santykių teisėtumą, kartu nepažeidžiant santykių stabilumo ir teisinio tikrumo. Nors reikalavimo pripažinti laidavimo draudimo sutartį negaliojančia draudikas nereiškė, CK 1.78 straipsnio 5 dalis suteikia teismui teisę ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir iš to kylančias teisines pasekmes, jei sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.). CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymas nelaikomas dispozityvumo ir/ar rungimosi principo pažeidimu.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs laidavimo draudimo sutartį negaliojančia ab initio, paskui – nesudaryta, prieštaravo pats sau. Sutartis, pripažinta niekine, negali būti laikoma nesudaryta, ir vice versa. Sutarties pripažinimas niekine ir sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi institutai. Sutartis pripažįstama niekine, jeigu ji turi turinio trūkumų, t. y. neatitinka imperatyvių reikalavimų, prieštarauja sandorio esmei, viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Sutartis laikoma nesudaryta, jeigu ji turi formos trūkumų (pvz., CK 1.73 str. 3 d., 6.181 str. 3 d., 6.875 str. 3 d.) arba šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų (pvz., CK 6.181 str. 3 d., 6.329 str. 2 d., 6.397 str. 1 d., 6.477 str. 3 d.). Kadangi nenustatyta, jog laidavimo draudimo sutartis turi formos trūkumų ar sutarties šalys būtų nesusitarusios dėl esminių sąlygų, iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su laidavimo draudimo sutarties pripažinimu nesudaryta. Vis dėlto šis materialinės teisės normų taikymo pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai laidavimo draudimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio, kaip prieštaraujančią draudimo sutarties esmei, ir tuo pagrindu atmetė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš draudiko. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.1014 straipsnio ar Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 4.6.1 punkto, pagal kuriuos draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jeigu draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo tyčios. Minėtos teisės normos netaikytinos todėl, kad įvykis, kuris atitinka draudiminio įvykio kriterijus, iš esmės egzistavo iki laidavimo draudimo sutarties sudarymo (todėl laidavimo sutartis negalioja ab initio), tuo tarpu CK 6.1014 straipsnio 1 dalis ir/ar Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 4.6.1 punktas taikomi, jeigu draudėjo tyčia dėl draudiminio įvykio atsiradimo susiformuoja po draudimo sutarties sudarymo, todėl draudėjo valios paskesnis pasikeitimas neturi įtakos draudimo sutarties galiojimui.

Kiti argumentai aptariamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą; surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimo taisyklių; tinkamai taikė kitas proceso teisės normas, o padarytas nežymus materialinės teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, tad pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą pagal apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo.

Atsakovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo adv. Ramutė Bimbirienė; jai už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 3 176,25 Lt su PVM honorarą (t. 3, b. l. 92-94). Atsižvelgiant į bylos apimtį (3 t.), sudėtingumą (ginčijamų klausimų spektras apima nuo nuostolių sudėties iki draudiko pareigos atlyginti naudos gavėjo nuostolius buvimo), atstovo darbo ir laiko sąnaudas (rengė atsiliepimą į atskirąjį skundą, dalyvavo 2³⁰ val. trukmės teismo posėdyje) bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1-2 d.), atsakovui kompensuojama 1 500 Lt [(800 Lt MMA x 1,5) + (800 Lt MMA x 0,15 x 2 val.)] turėtų atstovavimo išlaidų suma.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 3,10 Lt (t. 3, b. l. 89). Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, remiantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ atsakovui Latvijos įmonei AAS „BTA“ 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.