- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-772-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09040-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Argamitas“
- Atsakovas
- Seesam Insurance AS, Lietuvoje
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Argamitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Argamitas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS 19 163,39 Lt draudimo išmoką, 423,50 Lt žalos įvertinimo išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2011 m. liepos 15 d. sudarė su atsakovu ADB „Seesam Lietuva“, kuris nuo 2011 m. gruodžio 1 d. veikia kaip Seesam Insurace AS Lietuvos filialas, automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis BMW 530, n./n. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. V.. Ieškovui eksploatuojant automobilį BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. kovo 15 d. įvyko eismo įvykiai, kuriuose minėtas automobilis buvo apgadintas. Ieškovas apie šiuos draudžiamuosius įvykius nedelsiant informavo atsakovą ir 2012 m. kovo 17 d. gavo iš atsakovo elektroninius laiškus, kuriuose atsakovo darbuotojas informavo ieškovą, kad 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. kovo 15 d. įvykiai yra užregistruoti.
2012 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovą, kad įvykio dieną draudimo apsauga buvo sustabdyta. Vėliau elektroniniu paštu UAB „Argamitas“ direktorius gavo 2012 m. kovo 19 d. raštą, kuriuo atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovo 2012 m. kovo 19 d. rašte nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. gruodžio 19 d. atsakovas siuntė raštus ieškovui dėl draudimo apsaugos sustabdymo. Iš AB „Lietuvos paštas“ ieškovas gavo informaciją, kad šios atsakovo siuntos buvo atsakovui grąžintos 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d., nepavykus jų įteikti adresatui. Taigi, atsakovui dar 2011 m. gruodžio 5 d. buvo žinoma, kad draudimo polise nurodytu adresu UAB „Argamitas“ nėra, o UAB „Argamitas“ buveinės adresas yra pasikeitęs. Gavęs grąžintas siuntas, atsakovas privalėjo informuoti apie tai draudimo brokerį UADBB „Balto Link“ ar atsakovą, kurie būtų patikslinę adresą bei sumokėję draudimo įmoką. Kadangi atsakovo siųstos siuntos atsakovui buvo grąžintos, negalima teigti, kad šios siuntos buvo įteiktos ieškovui, bei kad UAB „Argamitas“ šias siuntas gavo. Pats atsakovas netinkamai vykdė sutartines pareigas, todėl negali remtis tuo, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos, nes įmokos laiku nebuvo sumokėtos dėl paties atsakovo neveikimo ir nerūpestingumo. Draudimo apsauga automobiliui BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini) nebuvo sustabdyta, todėl atsakovui kyla pareiga išmokėti draudimo išmokas pagal 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. kovo 15 d. draudžiamuosius įvykius. UAB „Baltic Assista“ kilnojamojo turto vertintojas E. L. atliko automobilio BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini) vertinimą ir pateikė ieškovui „Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitas Nr. 120310 ir 130311“, kurių išvadose nurodė, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (be PVM), sudaro 2122,26 Lt ir 17841,13 Lt. Už minėtą automobilio vertinimo paslaugą ieškovas UAB „Baltic Assista“ sumokėjo 423,50 Lt. Pagal draudimo sutarties sąlygas vienam draudiminiam įvykiui taikoma 400 Lt franšizė, todėl atsakovas privalo išmokėti ieškovui 19 163,39 Lt draudimo išmoką ir 423,50 Lt žalos įvertinimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012 m. kovo 16 d. draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas gavo du pranešimus: kad 2012 m. kovo 12 d. Lenkijoje, Varšuvoje, prie prekybos centro „Maxima“ buvo apgadintas BMW automobilio galinis dešinės pusės žibintas ir galinis bamperis ir kad 2012 m. kovo 15 d. Vilniuje, važiuojant Miško g., į važiuojamąją dalį išbėgo katinas, vairuotojas, siekdamas išvengti smūgio, suko vairą dešinę ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Dėl įvykio buvo apgadintas automobilio BMW variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis ir sugadinta važiuoklė. Atsakovas abu šiuos įvykius užregistravo ir užvedė dvi žalos bylas: Nr. 12/270-0965 dėl pirmojo įvykio bei Nr. 12/270-0963 dėl antrojo įvykio. Žalos bylų administravimo metu atsakovas nustatė, kad ieškovas pagal draudimo sutartį laiku nemokėjo draudimo įmokų ir ieškovui teikiama draudimo apsauga pagal draudimo sutartį Nr. 270 0080847/2012 buvo sustabdyta. Atsakovas, vadovaudamasis Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų (toliau – ir BDSS) 5.1.3 punktu, atsisakė mokėti draudimo išmokas už abu įvykusius įvykius, kadangi jie įvyko draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, ir apie tai 2012 m. kovo 20 d. informavo ieškovą raštu. 2012 m. kovo 28 d. atsakovas gavo ieškovo atstovo advokato E. B. raštą dėl draudimo išmokos, kuriame prašoma peržiūrėti draudimo bendrovės priimtą sprendimą. 2012 m. balandžio 11 d. draudimo bendrovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad savo 2013 m. kovo 19 d. priimto sprendimo nekeis. Ieškovas su atsakovu sudarytoje draudimo sutartyje numatė, kad bendra draudimo įmoka (premija) už automobiliui BMVV teikiamą apsaugą yra 1 900 Lt. Taip pat šalys susitarė, kad ieškovas draudimo įmokas mokės dalimis, draudimo įmokų mokėjimo grafikas buvo nurodytas draudimo polise. Draudėjas sumokėjo pirmąją draudimo įmoką, t.y. 475 Lt, 2011 m. liepos 18 d., tačiau vėliau įmokų mokėjimo grafiko nesilaikė ir kitas draudimo įmokas mokėti vengė. Dėl šios priežasties atsakovas 2011 m. lapkričio 30 d. draudimo sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), registruotu paštu išsiuntė priminimą Nr. PS00009156, kuriame vadovaujantis BDSS 6.5.5 punktu nurodoma draudėjui per 18 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, ir įspėjama, kad priešingu atveju draudimo sutarties apsauga bus sustabdyta. Per priminime Nr. PS00009156 nurodytą terminą draudėjas neatsiskaitė, todėl draudikas, negavęs draudimo įmokos suėjus priminime nurodytam terminui, 2011 m. gruodžio 17 d. sustabdė draudimo sutartimi Nr. 270 0080847/2011 teikiamą draudimo apsaugą ir 2011 m. gruodžio 19 d. registruotu laišku apie draudimo apsaugos sustabdymą pranešė draudėjui. Tiek priminimas apie nesumokėtą draudimo įmoką, tiek pranešimas apie draudimo apsaugos sustabdymą ieškovui buvo išsiųsti registruotu paštu draudimo polise nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Šį adresą ieškovas nurodė sudarydamas draudimo sutartį Nr. 270 0080847/2011, taip pat šis adresas Juridinių asmenų registre nurodomas kaip ieškovo buveinės adresas, todėl atsakovas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir DĮ) 94 straipsnyje numatytas pareigas yra įvykdęs tinkamai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Argamitas“ 11,34 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad atsakovas pranešimus ieškovui siuntė adresu, kuris buvo nurodytas sudarant ginčo draudimo sutartį. Šiuo adresu taip pat registruota ieškovo buveinė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų informavęs atsakovą apie pasikeitusį savo buveinės adresą, šie pakeitimai taip pat nėra viešai registruoti. Teismas sprendė, kad ieškovas su atsakovu po pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo visiškai nebendradarbiavo (nesikooperavo) - žinodamas, kad pagal sutartį turi įmokėti tam tikras draudimo įmokas, jų ne tik laiku nesumokėjo, neprašė draudiko atidėti įmokų sumokėjimus, tačiau ir neinformavo atsakovo apie pasikeitusią jo buveinės vietą. Atsakovas pagrįstai teikė informaciją ieškovui adresu Meistrų g. 9, Vilnius, todėl atsakovo išsiųstos siuntos – registruoti laiškai su informacija apie savalaikį įmokų nesumokėjimą ir draudimo apsaugos sustabdymą, laikytinos tinkamai įteiktomis ieškovui. Ieškovo nurodyti draudiminiai įvykiai, kurių metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini), įvyko draudimo apsaugos pagal draudimo sutartį Nr. 270 0080847/2011 sustabdymo metu, todėl ieškovo ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė atsižvelgiantis ir į ieškovo elgesį, t.y. tai, kad nesumokėtas draudimo įmokas ieškovas sumokėjo po dviejų įvykusių eismo įvykių, tą pačią dieną, kai apie šiuos įvykius pranešė draudimo bendrovei.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Argamitas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Draudikas gali pasinaudoti DĮ 94 straipsnyje įtvirtinta sustabdymo teise tik laikydamasis šioje teisės normoje imperatyviai nustatytos tvarkos. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies, draudikas privalo apie tai raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, kad jei per penkiolika dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjas nesumokės draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar atitinkamą jos dalį; jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko paštu išsiųstą pranešimą praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Taigi, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies šalių sutartyje nustatytu terminu, ir draudikui nusprendus pasinaudoti sustabdymo teise, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, kol draudėjas gauna draudiko pranešimą ir dar atitinkamai penkiolika dienų po šio pranešimo gavimo dienos, t. y. tuo laikotarpiu, kai draudėjas turi teisę sumokėti nesumokėtą draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudėjas to nepadaro, draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos galiojimas sustabdomas iki tol, kol draudėjas sumokės nurodytą draudimo įmoką ar jos dalį. Tam, kad draudiminė apsauga būtų sustabdyta, draudikas privalo įrodyti, kad išsiuntė draudėjui pranešimą, o šio pranešimo gavimas pagal nurodytos normos taisykles preziumuojamas, tačiau bet kokia prezumpcija gali būti paneigta. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovo siųstos siuntos buvo grąžintos atsakovui. Taigi, pranešimų apie draudimo apsaugos sustabdymą ieškovas negavo ir nežinojo apie siuntų siuntimą bei apie jų turinį. Atsakovas nuo 2012 m. sausio 3 d. žinojo, kad ieškovas negavo šių siuntų ir nežino jų turinio. Šią aplinkybę pripažino pats atsakovas, pateikdamas į bylą jam grąžintas minėtas siuntas. Šie rašytiniai įrodymai paneigia DĮ 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t.y. ieškovas įrodė, kad minėtų atsakovo siuntų jis negavo ir apie jų turinį nežinojo. Ieškovui įrodžius aplinkybę, kad pranešimo dėl draudimo įmokos sumokėjimo ir/ar draudimo apsaugos sustabdymo jis negavo, draudimo apsauga negalėjo būti laikoma sustabdyta.
2) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad po to, kai jam buvo grąžintos siuntos, ėmėsi kokių nors veiksmų dėl ieškovo pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų. Atsakovas galėjo pranešti SMS žinute ar nusiusti faksą ieškovui. Be to, atsakovas dėl ieškovo draudimo įmokų nesumokėjimo neinformavo draudimo tarpininko UADBB „Balto Link“, kuriam tarpininkaujant buvo sudaryta draudimo sutartis. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kurie įrodo, kad ieškovas jau nuo 2006 m. balandžio 10 d. savo veiklą vykdo ne registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo polise Nr. 270 0080847/2011, be ieškovo adreso klaidos, yra ir dar viena atsakovo padaryta klaida, t.y. klaidingai nurodytas automobilio BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini) savininkas – ieškovas UAB „Argamitas“, nors faktinis šio automobilio savininkas buvo R. V., tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino kaip patvirtinančios atsakovo nerūpestingumą sudarant draudimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos neinformuodamas atsakovo apie buveinės adreso pasikeitimą, nes ieškovo veiklos vieta jau draudimo sutarties sudarymo metu buvo kita.
3) Visiškai neaišku, iš kokių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovas žinojo ir tyčia vengė mokėti draudimo įmokas ir dėl to jis buvo nesąžiningas. Ši teismo išvada neparemta jokiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad pranešimo dieną ieškovas sumokėjo įmokas, tik parodo, jog ieškovas pasidomėjo, ar yra sumokėjęs visas draudimo įmokas, o išsiaiškinęs, kad šią pareigą yra pamiršęs, be atsakovo priminimo, nedelsiant sumokėjo draudimo įmokas.
4) Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga automobiliui BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta, ir kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, aiškino draudimo sutartį nesąžiningai sutartį pasiūliusios šalies naudai. Aiškindamas draudimo sutartį teismas pažeidė lygybės įstatymui principą bei kasacinio teismo suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles.
Atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atsilipimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas, sudarydamas su atsakovu draudimo sutartį Nr. 270 0080847/2011, nurodė atsakovui savo adresą - (duomenys neskelbtini), kuriuo galima būtų su apeliantu susisiekti. Apeliantas savo parašu ir antspaudu draudimo polise patvirtino, kad draudimo polise pateikta informacija yra teisinga ir tiksli. Atsakovas tokios informacijos teisingumo ir tikslumo patikrinti niekaip negalėjo. Apeliantas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, gavęs draudimo polisą, galėjo informuoti atsakovą apie tai, kad draudimo polise įrašyti duomenys yra netikslūs ar neteisingi. Be draudimo sutarties šalių rekvizitų, draudimo sutartyje yra aiškiai nurodyta draudimo įmokų (premijų) mokėjimo tvarka. Kaip matyti iš civilinėje byloje surinktų įrodymų, apeliantas sumokėjo pirmąją draudimo įmoką, tačiau vėlesnes draudimo įmokas mokėti vengė. Būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų – sudarytos draudimo sutarties pažeidinėjimo, atsakovas buvo priverstas informuoti apeliantą apie ketinimą stabdyti draudimo sutartimi Nr. 270 0080847/2011 teikiamą apsaugą.
2) Atsakovas, visiškai pasitikėdamas apeliantu ir jo pateikiamų duomenų, reikalingų draudimo sutarties sudarymui ir vykdymui tikslumu ir teisingumu, sudarė draudimo sutartį. Apeliantas, matydamas, kad galimai sutartyje nurodomi duomenys yra klaidingi arba sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeitė reikšmingos aplinkybės, kooperuodamasis ir bendradarbiaudamas, privalėjo apie tai informuoti atsakovą. Dėl apelianto nebendradarbiavimo, nesikooperavimo ir apskritai didelio nerūpestingumo šiuo atveju jam ir kyla neigiamos pasekmės.
3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo elgesį, sumokant pradelstas draudimo įmokas tik atsitikus draudžiamiesiems įvykiams, vertino kaip nesąžiningą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Ginčas byloje kilęs dėl draudiko pasinaudojimo draudimo apsaugos sustabdymo teise. Pagal DĮ 94 straipsnį, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, kad draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus. Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
Pagal BDSS 5.1.2, 6.5.5 punktus, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo apsauga gali būti sustabdyta. Draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudikas privalo pranešti apie tai draudėjui, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsaugos galiojimas bus sustabdytas ir bus atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. liepos 15 d. sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria apdraustas automobilis BMW 530, v./n. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta draudimo įmoka – 1 900 Lt, kuri turėjo būti sumokėta dalimis, mokant po 475 Lt 2011 m. liepos 24 d., 2011 m. spalio 16 d., 2012 m. sausio 16 d. ir 2012 m. balandžio 16 d. (b.l. 6, t. I). Ieškovas sumokėjo pirmąją draudimo įmoką 2011 m. liepos 18 d. Kitą draudimo įmokos dalį (antrą ir trečią įmokas) – 950 Lt, ieškovas sumokėjo 2012 m. kovo 16 d. (b.l. 82, t. I), t.y. jau įvykus ginčo eismo įvykiams, tą pačią dieną, kai informavo apie juos draudiką (b.l. 27-28, t. I). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ginčo eismo įvykių metu nebuvo laiku sumokėjęs draudimo įmokų pagal jo su atsakovų sudarytą draudimo sutartį.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 30 d. draudimo sutartyje nurodytu ieškovo adresu registruotu paštu išsiuntė ieškovui priminimą Nr. PS00009156, kuriame nurodė per 18 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad to nepadarius draudimo apsauga bus sustabdyta (b.l. 46-47, t. I).Siunta, nepavykus jos įteikti adresatui, grąžinta siuntėjui (b.l. 13, t. I). Ieškovui įmokos nesumokėjus, atsakovas 2011 m. gruodžio 17 d. sustabdė draudimo apsaugos galiojimą, ir 2011 m. gruodžio 19 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie tai ieškovui (b.l. 49-50, t. I). Siunta, nepavykus jos įteikti adresatui, grąžinta siuntėjui (b.l. 12, t. I). Grąžintos siuntos atsakovui perduotos 2012 m. sausio 3 d. (b.l. 67, t. I).
Ieškovo buveinės adresas, kuriuo atsakovas siuntė paminėtus pranešimus, nurodytas Juridinių asmenų registre ir sutampa su ieškovo buveinės adresu, nurodytu draudimo polise (b.l. 60, t. I). Pagal ieškovo pateiktus duomenis, jis nuo 2006 m. balandžio 10 d. vykdo veiklą kitose patalpose (b.l. 68-71, t. I), tačiau duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo žinomas faktinis ieškovo buveinės adresas, byloje nėra. Priešingai, draudimo polise, pasirašytame ieškovo, patvirtinama, kad duomenys, pateikti šiame dokumente, yra teisingi ir tikslūs (b.l. 6, t. I).
Pagal BDSS 19.3 punktą, pranešimai draudėjui siunčiami raštu faksimiliniu ryšiu, telefono trumposiomis žinutėmis (SMS), paštu, arba naudojantis kurjerio paslaugomis. Informacija adresuojama ir siunčiama fakso, telefono numeriu ar adresu, nurodytu draudimo liudijime. Laikoma, kad draudėjas yra gavęs pranešimą: kai siunčiama faksu ar telefono trumpąja žinute – kitą darbo dieną; kai siunčiama paštu – per 5 kalendorines dienas, kai siunčiama per kurjerį – įteikimo metu (BDSS 19.5 punktas). BDSS 7.2.2.3 punkte numatyta draudėjo pareiga ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas informuoti draudiką apie savo buveinės pasikeitimus.
Iš į bylą pateikto draudimo liudijimo (b.l. 6, t. I) matyti, kad ieškovo fakso ar telefono numeris jame nėra nurodytas (priešingai nei į bylą pateiktame vėlesniame 2011 m. lapkričio 30 d. Turto draudimo polise (b.l. 77, t. I)). Taigi, atsakovas, siųsdamas pranešimus draudimo liudijime nurodytu ieškovo adresu, laikėsi BDSS reikalavimų. Priešingai nei nurodo apeliantas, informacijos siuntimas SMS žinute ar faksu nagrinėjamu atveju (draudimo liudijime nesant nurodyto ieškovo telefono numerio ar el. pašto adreso) būtų neatitikęs BDSS 19.3 punkto nuostatų. BDSS taip pat nėra numatytas pranešimų įteikimas draudimo tarpininkui, taigi nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad atsakovas pranešimą privalėjo siųsti UADBB „Balto Link“. Nors apeliantas teigia, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką visą informaciją iš atsakovo gaudavo būtent per šį tarpininką, tai patvirtinantys įrodymai į bylą nėra pateikti.
Pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį paštu išsiųstas pranešimas laikomas gautu adresato, t.y. tinkamai įteiktu ieškovui, po 5 dienų nuo išsiuntimo, nesiejant to su pranešimo faktinio gavimo patvirtinimu. Taigi, atsakovo išsiųstas priminimas Nr. PS00009156 pagal BDSS laikytinas įteiktu ieškovui 2011 m. gruodžio 5 d. Atsakovas sustabdė draudimo apsaugą anksčiau nustatyto termino, t.y. 2011 m. gruodžio 17 d., tačiau ši aplinkybė nagrinėjamai bylai nėra esminė, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas draudimo įmokas sumokėjo tik 2012 m. kovo 16 d., o ginčo įvykiai įvyko tuo metu, kai draudimo įmokos nebuvo sumokėtos, o atsakovas jau buvo įgijęs teisę sustabdyti draudimo apsaugą.
Apeliantas teigia, kad draudimo apsauga negalėjo būti sustabdyta, kadangi priminimo apie draudimo įmokos sumokėjimą ir informacijos apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą jis faktiškai negavo. Kolegijos manymu, šią byloje nustatytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino atsižvelgdamas į tai, kad tokia situacija susiklostė dėl paties ieškovo kaltės. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad ta aplinkybė, jog draudimo polise nurodytas ieškovo buveinės adresas, kuriuo ieškovas veiklos faktiškai nevykdė sutarties sudarymo metu, turėtų būti vertinamas kaip atsakovo aplaidumas. Priešingai, kaip jau minėta, pats ieškovas, pasirašydamas draudimo polisą, patvirtino, kad pateikta informacija (įskaitant ir informaciją apie ieškovo buveinės adresą) yra teisinga ir tiksli. Ieškovas, pasirašydamas draudimo polisą, taip pat patvirtino, kad yra susipažinęs su BDSS, o tuo pačiu ir aptartomis nuostatomis, numatančiomis pranešimų jam siuntimo tvarką. Kadangi ieškovo buveinės adresas, nurodytas draudimo polise, sutampa su buveinės adresu, registruotu Juridinių asmenų registre, o ieškovo veiklos vykdymo kitu adresu faktas nėra išviešintas, be to, pagal draudimo sutartį ieškovas turėjo pareigą pateikti tikslius savo buveinės adreso duomenis, o jiems pasikeitus – informuoti apie tai atsakovą, atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl to, kad jo pagal draudimo sutartį siunčiami pranešimai ieškovo faktiškai nepasiekė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atsakovo teisė sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą be kita ko siejama su atsakovo prievole tinkamai informuoti ieškovą apie vėlavimą mokėti draudimo įmokas. Kadangi atsakovas pranešimus ieškovui siuntė laikydamasis draudimo sutartyje nustatytos tvarkos, o dėl to, kad šie pranešimai nepasiekė ieškovo yra kaltas pats ieškovas, neinformavęs atsakovo apie adresą, kuriuo jam turėtų būti siunčiami atitinkami pranešimai, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu informavimo prievolę. Kitos sąlygos atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką (draudimo įmokų savalaikis nesumokėjimas, draudžiamojo įvykio atsitikimas tuo metu, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta) byloje taip pat nustatytos, taigi ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas pagrįstai.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo elgesį draudimo įmokas sumokant tik po įvykusių įvykių laikė nesąžiningu. Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudimo įmokų mokėjimo terminai aiškiai nustatyti tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje. Tai, kad DĮ 94 straipsnis numato prievolę draudikui prieš sustabdant draudimo apsaugos galiojimą pranešti draudėjui apie pavėluotą įmokų sumokėjimą, nereiškia, kad praktika, kai draudimo įmokos draudėjo mokamos tik po atsiųsto draudiko priminimo, vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo ir tinkamo prievolių vykdymo principus. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovas antrąją draudimo įmoką sumokėjo penkiais mėnesiais praleidęs sutartyje nustatytą jos mokėjimo terminą (esant metus galiojančiai draudimo sutarčiai), jau po to, kai jam tapo žinoma apie eismo įvykius, kurių metu sugadintas apdraustas automobilis, t.y., paties apelianto teigimu jis pasidomėjo, ar yra laiku sumokėjęs draudimo įmokas pagal sutartį tik tada, kai iškilo poreikis kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Toks ieškovo elgesys, kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kaip nesąžiningas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir proceso teisės normų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.