Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, ūkininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2008-06-02 Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (BK 38 str.), teistas 2012-03-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. nuo 2013 m. vasario 17 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, iki 2013 m. kovo 13 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, savo sodyboje, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), marindamas badu, žiauriai elgėsi su triušiais ir šunimis, bei juos kankino, dėl ko keturi triušiukai ir vienas šuo nugaišo, trys suaugę triušiai, devyni triušiukai ir vienas šuo išbadėjo ir išseko.

Kaltinimas R. P., įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

R. P., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kai susipyko su sugyventine R. K. ir ji išvyko gyventi į Šiaulius, jis jautėsi blogai ir išgėrinėjo. Tuo metu savo 2 šunis ir 3 suaugusius triušius bei 11 triušiukų šėrė, tik mažiau. Supranta, kad gal jais rūpinosi ne tiek kiek turėtų rūpintis ir tiesiog nepastebėjo, kad gyvūnai pradėjo badauti. Supranta, kad mažiau valė gardus, t.y. jiems visiems per mažai skyrė dėmesio ir priežiūros. Šiuo metu labai dėl to gailisi, pilnai prisipažįsta, kad gyvūnai galėjo žūti ir išbadėti dėl netinkamos priežiūros (20 b. l.);

liudytojas A. T. parodė, kad 2013 m. kovo 13 d. apie 16:30 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK VPS PP tyrėjas A. Lukočius, kuris paprašė kartu vykti į B. kaimą, į R. P. sodybą, nes buvo gautas telefoninis pranešimas, kad sodyboje yra neprižiūrimi ūkiniai gyvūnai ir gyvūnai augintiniai. Kartu su pareigūnu nuvažiavus į minėtą sodybą, jie susitiko R. P. sugyventinę iš to suprato, kad ji yra turto ir gyvūnų bendrasavininkė. Visi nuėjo į sodybą ir kartu apžiūrinėjo gyvūnus. R. K. parodžius kur yra triušių gardai, kartu juos apžiūrėjo. Viename garde buvo pastebėta triušio patelė, prie gardo, ant žemės, buvo pastebėti du negyvi maždaug 4 mėn. triušio jaunikliai, kurie buvo labai liesi, vieni kaulai ir skūra. Iš jų dydžio, palyginus su patele buvo panašu, kad jie gali būti apie 4 mėn. amžiaus. Paklausus R. K. kada atvesti tie triušiukai, ji pasakė, kad 2012 m. lapkričio mėn., pradžioje viena triušė atsivedė triušiukus, o lapkričio mėn. pabaigoje kita triušė atsivedė triušiukus, tik ji neprisiminė, kurie iš jų mėnesio pradžioje, kurie mėnesio gale. Šiame narve rasta triušė su dviem tokio pat amžiaus dar gyvais triušiukais, bei dar rasti tame narve du ką tik atsivesti triušiukai, kurie negyvi ir apgraužti. Prie narvo įrengtos ėdžios, visiškai tuščios, šieno narve nubuvo, jokio indo grūdams, narve nebuvo, indo su vandeniu ar sniegu nebuvo. Iš išvaizdos tiek triušė, tiek kartu su ja buvę du dar gyvi triušiukai atrodė išbadėję, nes buvo labai baikštūs, liesi. R. K. į indą įdėjus grūdų jie labai juos ėdė. Dar dviejuose narvuose rasta po vieną suaugusį triušį: viename patelė, kitame patinas. Šie triušiai taip pat atrodė liesi, baikštus, jų narvuose nebuvo nei pašaro, nei vandens ir iš viso nebuvo jokių indų, į kuriuos galima būtų įdėti pašarą, įpilti vandenį. Šieno ėdžios tuščios. Aiškiai buvo matyti, kad visi narvai, kuriuose laikomi triušiai senokai nevalyti, nes matėsi sutryptas, beveik iki puse gardo esantis mėšlas. R. K. atidarė šiltnamį, kuriame ant plikos žemės palaidi vaikščiojo 5 triušiukai, panašaus dydžio, kaip ir tie, kurie rasti narve pas patelę dar gyvi, bei tokio pats dydžio kaip ir tie du rasti negyvi prie narvo. Todėl iš triušiukų dydžio ir R. K. pasakyto jų atsivedimo laiko jis maždaug nustatė, kad visi jaunikliai triušiukai yra apie 4 mėn. amžiaus. Šiltnamyje iš viso nerasta jokių indų, kur būtų galima įpilti grūdų ir vandens triušiams, nerasta šieno, nei šieno likučių. Iš to galima spręsti, kad triušiai jau ne vieną dieną nešeriami ir negirdomi. Apžiūrėjus gyvus ir negyvus triušius, ant jų jokios ligos požymių nepastebėta, iš to ką jis matė apžiūrėjęs triušius ir jų laikymo sąlygas galima daryti išvadą, kad triušiai nugaišę iš bado ir dėl blogos jų priežiūros. Einant iš ūkinio pastato į šiltnamį jis pastebėjo šuns grandinę, o šuns nesimatė. Pažiūrėjęs į vidų jis pamatė, kad ant sumestų pagalių guli rudos spalvos išliesėjęs, nugaišęs šuo. Matėsi, kad jis gali būti nugaišęs prieš keleta dienų, nes buvo sustingęs ir sušalęs, bei išdžiuvęs. Apžiūrėjęs šunį, jokių jo ligos pažymių nepastebėjo, iš viso vaizdo buvo matyti, kad šuo nugaišęs iš bado. Tos pašiūrės, kurioje rado nugaišusį šunį tarpduryje buvo dubenėlis, kuris buvo visiškai tuščias. Apžiūrėjus niekur jokių šuns pašaro likučių nesimatė. Kieme pastebėtas prie įėjimo į ūkinį pastatą pririštas vokiečių aviganio veislės kalė, kuri labai lieso įmitimo, atrodė, išbadėjusi, nes R. K. padavus šuniui kaulų jis juos labai greitai prarijo. Jokių nei vandens indo, nei kažkokio kito indo skirto šuns pašarui niekur nesimatė. Šunų laikymo vietos nevalytos, mėtosi jų ekskrementai. Iš viso to, ką pamatė šioje sodyboje, aiškiai matosi kad gyvūnai blogai prižiūrimi, jų laikymo sąlygos netinkamos bei galima spręsti, kad šeimininkas mažiausia kaip tris paras jų nėra šėręs. Jis surašė gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktą Nr. 46GGP 8, kurį pateikė pareigūnams. Matė, kad R. K. iš narvo, kuris yra už tvarto atsinešė dar 2 apie 4 mėn. amžiaus triušiukus. Visus likusius gyvus gyvūnus paėmė prižiūrėti R. K. Jokių skundų iš B. k. gyventojų apie masiškai dvesiančius triušius ar šunis dėl užkrečiamų ligų nei praeitais nei šiais metais skundų negauta (19 b. l.);

liudytoja R. K. parodė, kad 2013 m. kovo 11 d. ji paskambino kaimynei V. A. ir paprašė pasidomėti, ar kas nors rūpinasi jos ir R. P. gyvenamojoje sodyboje, esančioje B. kaime, B. g. 20, likusiais šunimis ir triušiais. Kaimynė jai pasakė, kad R. P. dažnai išgėrinėja, todėl ji kartais nuneša maisto gyvūnams. 2013 m. kovo 13 d. apie 17 val. ji atvažiavo į sodybą ir rado negyvą šunį bei kelis triušius. Gyvūnai neturėjo jokio maisto. Iš to ji suprato, kad R. P. gyvūnų nešėrė (8 b. l.);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), esanti sodyba (6 b. l.);

iš 2013-03-13 gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 46GGP 8 matyti, kad Pakruojo r. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje triušiai ir šunys laikomi be maisto ir vandens, nevalytuose garduose (11-14 b. l.).

Kaltinamojo R. P. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis, marindamas badu, žiauriai elgėsi su gyvūnais ir dėl to gyvūnai žuvo.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, kaltinamąjį R. P. siūlė nubausti 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda. Kaltinamasis R. P. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu taip pat sutiko, tačiau baudos mokėjimą prašė išdėstyti per 3 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. P. teistas, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs (22-23, 24-27, 28 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas (31 b. l.), Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas (34 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (32 b. l.), šeimos neturi (33 b.l. ), registruotas darbo biržoje (35 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti baudą, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, kaltinamąjį prokurorės siūlomą 3 MGL (390 litų) dydžio baudą.

Kardomoji priemonė kaltinamajam R. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 - 422 straipsniais, teismas

r. p. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, ir jį nubausti 3 MGL (390 litų) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kardomosios priemonės R. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.