Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Paieškos skyriaus (toliau – ir Institucija) prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), vykdymo senaties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gyvenantis Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis, neteistas, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 str. 4 d. laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Minėtu nuosprendžiu A. B. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas –iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo palikta nepakeista.

Nuteistasis A. B. 1999 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 1999 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi A. B. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendį ir iš jo aprašomosios dalies pašalino A. B. veiką kvalifikuojantį požymį – itin sunkias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas paliko tą pačią Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitos nuosprendžio dalies nekeitė. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. rugpjūčio 18 d. nutartis įsiteisėjo 1999 m. rugpjūčio 18 d., o 1999 m. rugsėjo 2 d. buvo pateikti vykdyti Šiaulių miesto vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau nuteistasis A. B. savo gyvenamoje vietoje nebuvo randamas ir 1999 m. spalio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskelbta jo paieška. Nuteistojo paiešką vykdančiai institucijai ilgą laiką (iki 2006 metų) nepavyko nustatyti A. B. buvimo vietos ir jį sulaikyti, tačiau 2006 m. birželio 14 d. raštu Institucija informavo, jog A. B. slapstosi Ispanijoje, prašė spręsti klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Paieškos skyrius 2012 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas informuoti, ar nėra suėjusi A. B. atžvilgiu priimto Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, nes nuo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų, A. B. naujos nusikalstamos veikos nepadarė, nenustatyta, jog pastarasis vengė atlikti paskirtą bausmę. Rašte taip pat nurodoma, kad A. B., vykdant jo paiešką, gyvenamojoje vietoje randamas nebuvo, kita jo gyvenamoji vieta nenustatyta, ieškomasis nesurastas, gyvenamoji vieta nežinoma.

Teismo posėdyje prokuroras prašė netenkinti prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pirmiausia būtina pažymėti, kad A. B. nusikalstamą veiką, už kurią jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, padarė 1998 m. rugsėjo 13 d., tai yra dar galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (toliau – ir 1961 m. BK), todėl sprendžiant dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties reikia taikyti tą baudžiamąjį įstatymą, kuris vienaip ar kitaip lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 2000 m. BK) 3 str. 2 d.). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis buvo reglamentuota 1961 m. BK 50 str., o dabar galiojančiame 2000 m. BK šis institutas įtvirtintas 96 str. Nepaisant to, tiek 1961 m. BK 50 str. 2 d., tiek 2000 m. BK 96 str. 3 d. ir 4 d. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūksta (sustoja), jei nuteistasis vengia atlikti bausmę, arba, jei nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamasis nuosprendis, dėl kurio vykdymo senaties Institucija ir kreipėsi į teismą, įsiteisėjo 1999 m. rugpjūčio 18 d., vadinasi, nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, kas formaliai atitinka 1961 m. BK 50 str. 1 d. 3 p. ir taip pat 2000 m. BK 96 str. 1 d. 1 p. d p. p. numatytą apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Tačiau asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma tik tuomet, kada egzistuoja sąlygų visumą: a) yra suėję apkalinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės, c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju minėtų sąlygų visuma nenustatyta, nes A. B. aiškiai vengia atlikti bausmę, o Institucijos teiginys, kad naujų nusikalstamų veikų A. B. nepadarė, yra niekuo nepagrįstas deklaratyvus pareiškimas.

Iš to, kas paminėta ankščiau, o taip pat iš bylos medžiagos yra aišku, kad A. B. dalyvavo teisiamajame posėdyje, kada jo atžvilgiu buvo priimtas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistajam buvo visiškai aiškus priimto nuosprendžio turinys, paskirta bausmė ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jam taikoma kardomoji priemonė – namų areštas. Nuteistasis A. B. pats apskundė Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendį, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka posėdyje nedalyvavo, o perdavus nuosprendį vykdyti, namuose nebuvo randamas ir tik 2006 metais buvo gauta informacija, kad A. B. slapstosi Ispanijoje, kad Kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendžiamas klausimas dėl Europos arešto orderio išdavimo. Iš bylos medžiagos ir Institucijos rašto matyti, kad nuo Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. rugpjūčio 18 d. nutarties įsiteisėjimo buvo dedamos pastangos surasti A. B., nustatyti jo buvimo vietą ir sulaikyti – pradėta paieškos byla Nr. 40-07-0168-99, tačiau iki šiol, kaip Institucija rašte nurodo, sulaikyti nuteistojo nepavyko, jo buvimo vieta nežinoma.

Visa tai, kas paminėta patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamais nuosprendis buvo nukreiptas vykdyti Institucijai, kuri dėjo pastangas minimą nuosprendį įvykdyti, tačiau A. B., aiškiai suvokdamas jo atžvilgiu priimto nuosprendžio esmę ir gresiančią bausmę, pakeitė gyvenamąją vietą, nors, kaip minėta, jam buvo paskirtas namų areštas, tyčia pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, siekdamas išvengti paskirtos bausmės.

Byloje esantys ir aptarti duomenys rodo, kad nėra vienos iš sąlygų taikyti vykdymo senatį Šiaulių apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. apkaltinamajam nuosprendžiui, nes nuteistasis A. B. tikslingai vengia atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Atkreipiamas dėmesys, kad tiek 1961 m. BK 50 str. 2 d., tiek 2000 m. BK 96 str. 3 d. yra numatyta, kad nuosprendis (kai paskirtas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dešimčiai metų) negali būti vykdomas, jeigu po jo priėmimo (pagal 2000 m. BK 96 str. 3 d. – įsiteisėjimo) dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi ir šios sąlygos taikyti senatį nagrinėjamu atveju nėra, nes nėra praėjęs įstatyme numatytas penkiolikos metų terminas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Paieškos skyriaus prašymą atmesti.

Nutartis per 5 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniams teismui per Šiaulių apygardos teismą.