- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2-4036-223/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- N. L.
- Advokatai
- Silvija Streikutė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui N. L. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti pilnai nutraukti šalių santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą - negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) priteisiant jį asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Kreditorių nėra, nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo sau ieškovė neprašo. Pavardę ieškovei prašo palikti ikisantuokinę – J..
Ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje , t.y. dėl to, kad atsakovas negerbė jos, naudojo psichologinį terorą, smurtavo, nerėmė šeimos materialiai ir moraliai. Maždaug nuo 2007, o gal nuo 2005 metų atsakovas pradėjo važinėti į užsienį dirbti, o grįžęs namo girtaudavo, dėl ko kildavo konfliktai, atsakovas imdavo smurtauti prieš ją. Gėrimo dažnumas buvo įvairus, būdavo kad gerdavo ir kartą per mėnesį ir dažniau, o gerdavo kelias dienas iš eilės ir nenorėdavo sustoti gerti. Į Lietuvą atsakovas grįždavo kokius 2 kartus į metus. Abejingas atsakovo požiūris į šeimą pasireiškė jo elgesiu ir veiksmais. Atsakovas ją yra sumušęs, kai prisigerdavo tai visada atsakovas be kumščių neapsieidavo. Kiek kartų išgerdavo, tiek kartų ją sumušdavo. Nuo atsakovo sumušimo mėlynių nebūdavo, todėl pas medikus dėl sumušimo nesikreipė. Atsakovas, išvykdamas dirbti į užsienį, palikdavo jai pragyvenimui nedideles sumas pinigų, tai būdavo maždaug 600-800 Lt pusei metų ar ilgesniam laikui, gal 800-900 Lt metams. Ji dirbdavo kai gaudavo darbą, šiuo metu nedirba. Buvo atvejų, kai ji nedirbo ir porą metų ir daugiau iš eilės, o pragyventi materialiai jai padėdavo ir padeda mama. Nuo 2007 metų ji daugiau laiko nedirbo nei dirbo. Mama pragyvenimui jai duodavo maždaug 2000 Lt metams. Atsakovas ją užgauliodavo, vartodavo negražius žodžius jos atžvilgiu, tačiau tai nebūdavo labai dažnai. Nesutarimai šeimoje prasidėjo maždaug metai po santuokos sudarymo, tačiau kuo toliau tuo nesutarimų daugiau. Atsakovui viskas būdavo blogai, negerai, viskas kliūdavo, nepatikdavo. Dabar kreipėsi į teismą todėl, kad nieko bendro tarp jų su atsakovu nebėra, atsakovas išvažiuoja metams, vis mažiau jai pragyvenimui palieka pinigų. Jos nebetraukia prie atsakovo kaip sutuoktinio, matyt ir atsakovo prie jos nebetraukia. Ji savo sutuoktinės pareigas atlikdavo tinkamai, nemano, kad kažką šeimoje darydavo ne taip. Pripažįsta, kad gindamasi galėjo suduoti atsakovui, bet pirmas visada pradėdavo atsakovas. Konfliktai vykdavo dėl smulkių buitinių rūpesčių, t.y. dėl nenuvalytos dulkelės ar voratinklio. Sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytų daiktų įsigijimo faktu santuokoje, tačiau tai buvo įgyta iš bendrų santuokinių pinigų, o tiksliau neatsimena iš kieno pinigų buvo pirkti daiktai. Jos bute santechnika buvo pakeista ir durys įgytos galėjo būti iš atsakovo pinigų, nes visko prisiminti negali. Atsakovui nerūpėjo iš ko ji pragyvens. Iš pradžių kartu su atsakovu vyko dirbti į užsienį, bet dirbti negalėdavo dėl didelio tempo ir ją atleisdavo. Kai atsakovas išvažiuodavo į užsienį, jie bendraudavo telefonu, internetu. Dabar bendrauja vis rečiau. Atsakovas su ja nepagarbiai elgiasi, šeimą išardė atsakovo charakteris (priekabus būdas) ir kitos nurodytos priežastys. Savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažįsta. Atsakovas išvyko į užsienį 2014 metų birželio mėnesį ir nebuvo grįžęs į Lietuvą , ryšius šiek tiek su juo palaiko. Ji dabar nedirba šiek tiek daugiau nei metai, o gyvena iš savo santaupų ir mamos materialinės paramos. Pinigų atsakovas jai nesiunčia, tik išvažiuodamas paliko 800-900 Lt.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos. Gautas atsiliepimas ( b. l. 23-24), kad su ieškiniu sutinka iš dalies- santuoką nutraukti sutinka, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nuo pat santuokos pradžios iš ieškovės pusės pasigedo meilės ir šilumos. Ieškovė nenorėjo bendrauti su jo draugais, o apsiribojo bendravimu su savo mama. Girtavimo fakto nepripažįsta, nes 1-2 kartus per mėnesį alkoholio pavartojimo atvejai neatitinka girtuokliavimo sąvokos. Nuo 2005 metų pradėjo dirbti užsienyje, o ieškovė liko Lietuvoje, nes užsienyje dirbti negalėjo. Didžiąją santuokinio gyvenimo dalį ieškovė buvo išlaikoma jo lėšomis, namų apyvokos daiktai įgyti iš jo uždirbtų pinigų, iš jų buvo mokami komunaliniai mokesčiai už butą. Fizinės prievartos prieš ieškovę nėra naudojęs, o ieškovė pykčio protrūkyje prieš jį buvo pakėlusi ranką. Pripažįsta, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio yra išvykęs į užsienį ir su ieškove nebendrauja. Išvažiuodamas ieškovei pragyvenimui paliko 940 Lt. Sutinka su santuokos nutraukimu ir ieškinyje nurodytu turto padalinimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškinys dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo priimtinas su sutrumpintais motyvais ( CPK 268 str. 5 d.)
Byloje nustatyta, kad santuoka tarp N. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. ( J.), a.k. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS , akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 5). Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa- garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( b. l. 7).
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, t.y. girtavimo, psichologinio ir fizinio smurto šeimoje, o taip pat dėl to, kad atsakovas nerėmė šeimos nei moraliai nei materialiai, ją žemino, užgauliojo, nepagrįstai reiškė įvairias pretenzijas.
Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kurio iš sutuoktinių kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir padarė bendrą sutuoktinų gyvenimą neįmanomu. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą kas kaltas dėl santuokos iširimo, yra būtina nustatyti, kieno iš sutuoktinių netinkamas elgesys buvo esminė santuokos iširimo sąlyga. CK 3.61 str. 1 d. numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl sutinkamai CK 3.61 str. 2 d., teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia (178 str.). Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Vadinasi, ji šią aplinkybę turėjo įrodyti, nes tai nėra aplinkybė, kuri neturi būti įrodinėjama (CPK 182 str.). Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia savo ir liudytojos G. J. paaiškinimais. Teismo nuomone ir remiantis bendraisiais teisės principais vienas liudytojas, tuo labiau kuris susijęs su ieškove artima giminyste, liudytoja yra ieškovės motina, nėra liudytojas jei jo paaiškinimai nėra paremti kita bylos medžiaga. Kitų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.
Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti, būti lojaliais vienas kitam, savo santykius grįsti lygiateisiškumo ir pagarbos vienas kitam principais (CK 3.26 str., 3.27 str. 1 d., 3.28 str.). Iš ieškovės paaiškinimų, atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, liudytojų A. L. ir G. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Kaip matyti ieškovės paaiškinimai apie santuokos iširimo priežastis yra gana migloti, neargumentuoti, nelogiški, kartais prieštarauja vieni kitiems (pvz. apie materialinio išlaikymo teikimą, smurtą šeimoje, jo kilimo aplinkybes ir pan.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas gerdavo, tačiau kad tai buvo taip dažnai, kad tai sąlygojo šeimos iširimą duomenų nėra. Kas liečia atsakovo smurtą, tai taip pat nėra jokių įrodymų, o ieškovė pripažino, kad taip pat yra naudojusi smurtą prieš atsakovą. Tai, kad atsakovas nerėmė šeimos materialiai negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi, nes pati ieškovė pripažino, kad atsakovas visą laiką dirbo, o ji faktiškai per visą santuokos laikotarpį daugiau nedirbo nei dirbo. Sveikatos problemų, kurios trukdytų atsakovei dirbti, nurodyti ji negalėjo. Taigi, vis dėlto atsakovas savo lėšomis išlaikė šeimą, pirko buitinius daiktus ir pan. Nelogiška atsakovės paaiškinimai, kad ji gyveno iš savo santaupų, kai pati pripažino, kad per visą santuokos laikotarpį daugiau nedirbo, nei dirbo. Nors ieškovė nurodo, kad jos motina G. J. per metus pragyvenimui jai duodavo apie 2000 Lt, tai tikrai nežymi suma, už kurią pragyventi, sumokėti mokesčius gana sudėtinga, todėl ieškovės teiginys, kad atsakovas neišlaikė šeimos, laikytinas neįrodytu. Be to, ieškovė, būdama darbingo amžiaus ir neturinti dirbti trukdančių sveikatos problemų, realiai galėdama dirbti to nedarė ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t..y nesusikalbėjimo, bendrų interesų nebuvimo, charakterių ir požiūrio į gyvenimą skirtumo, vienas kito pomėgių netoleravimo, abejingo požiūrio į vienas kita, nesugebėjimo susišnekėti rasti bendrą kalbą ir priimti bendrą sprendimą dėl santuokinio gyvenimo, o taip pat dėl to, kad atsakovui ilgą laiką dirbant užsienyje, ryšiai tarp sutuoktinių atšalo ir nei vienas iš jų nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti. Konstatuotina, kad santuoka yra iširusi, jos išsaugoti nebegalima, todėl santuoka nutrauktina.
Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, yra būtina nustatyti asmeninį sutuoktinių turtą, bendrą dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Sutinkamai su CK 3.87 str., 3.88 str. nuostatomis preziumuojama, kad visas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad santuokoje buvo įgytas tik garažo boksas, kuris priteistinas atsakovui, o ieškovė sau kompensacijos nereikalauja. Atsakovas su tuo visiškai sutinka, todėl turtas dalintinas ieškinyje nurodytu būdu. Manytina, kad toks turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų ir atitinka įstatymines nuostatas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Kreditorių nėra, nepilnamečių vaikų nėra, išlaikymo šalys sau nereikalauja. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės „L.“, ieškovei - „J.“.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS , akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo N. L. palikti santuokinę pavardę – “ L.”, A. L. grąžinti ikisantuokinę pavardę - “ J.”.
Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisti N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1135 Eur vertės.
Priteisti iš N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 115,80 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.