- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1-2789-720/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49624-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- G. G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis J. Naujalio g. 25 - 4, Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:
- 2011-09-26 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 20 MGL dydžio bauda, bausmės neatlikęs;
- 2015-09-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinta su 2011 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., ir 20 MGL, tai yra 753 eurų dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. G. 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu panaudojo elektrošoko prietaisą „(duomenys neskelbtini) prieš kartu gyvenantį mamos V. G. sugyventinį Č. B., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-09-04, apie 21.00 val., jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs alkoholio. Namuose į svečius buvo atėjusi jo mamos V. G. sesuo E. K., namuose buvo ir jo mamos V. G. sugyventinis Č. B.. Jis nesutaria su savo teta E. K., todėl norėjo, kad ji greičiau išeitų iš namų. Dėl to tarp jo ir Č. B. kilo žodinis konfliktas. Č. B. pradėjo jam grasinti, kad duos į galvą, pradėjo mosikuotis rankomis ir jis Č. B. išsigando. Č. B. taip pat buvo išgėręs alkoholio. Jis (G. G.) namuose turėjo elektrošoką, kurį šių metų pradžioje rado gatvėje prie Sąjungos aikštės ir laikė savo kambaryje. Pasiėmęs elektrošoką jis vieną kartą panaudojo prietaisą prieš Č. B., pridėdamas jį prie nukentėjusiojo kojos, nes gynėsi nuo jo. Jo mama V. G. iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai kaltinamąjį išsivežė. Jis, grįžęs iš areštinės, tą pačią dieną su Č. B. pasikalbėjo ir jo atsiprašė, jie susitaikė (b.l. 30 – 31, 69).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis Č. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2015-09-04, apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jau gulėjo lovoje, kai grįžo jo sugyventinės V. G. sūnus G. G.. Jis buvo išgėręs alkoholio ir pradėjo rėkauti, ką tiksliai, negirdėjo. Č. B. atsikėlė iš lovos ir jam pasakė, kad pabaigtų triukšmauti. G. G. turėjo juodos spalvos prietaisą ir jis, nieko nukentėjusiajam nesakęs, pridėjo jį prie jo kairės kojos šlaunies viršutinės dalies ir nupurtė elektra, Nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, iš karto suprato, kad tai elektra. G. G. pakratė tuo prietaisu vieną kartą ir tada nukentėjusysis nuėjo ir atsigulė į lovą. Tuo tarpu jo sugyventinė V. G. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Kur nuėjo G. G., jis nematė, taip pat nematė, kur G. G. padėjo tą prietaisą, jo anksčiau niekada nėra matęs. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė G. G. ir jį išsivežė. Tai buvo pirmas kartas, kada G. G. prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Jam joks sužalojimas nepadarytas, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. G. G. jo atsiprašė ir jam jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b.l. 18).
Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai su savo sugyventiniu Č. B. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur dar kartu gyvena ir jos sūnus G. G., 2015-09-04, apie 20.30 min., jos sūnus grįžo namo. G. G. einant pro virtuvę, kur ji stovėjo, ji pamatė jo rankose prožektorių ir jis praeidamas pro ją pakratė prožektoriaus elektrošoku, tačiau jos nesužalojo ir jos neprilietė. Tuo metu Č. B. buvo kambaryje ir buvo neblaivus. Jos sūnus su sugyventiniu dėl kažko susikivirčijo ir pradėjo stumdytis. Ji išlėkė į lauką ir iš pradžių buvo viena pavėsinėje. Sūnus išėjęs iš namų jos paklausė, ar ji irgi nori. Tada V. G. nuėjo prie gatvės ir, jai ten būnant, iš balkono girdėjo kaip čirškė elektrošoko garsas, ne mažiau kaip tris kartus, o tuo metu Č. B. labai garsiai rėkė. Todėl V. G. suprato, kad jos sūnus G. G. naudojo elektrošoką prieš jos sugyventinį Č. B. ir iš karto iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, ji kartu su jais užlipo į viršų, į butą. Atėjus į butą, Č. B. buvo savo kambaryje, su juo bendravo pareigūnai. Girdėjo, kaip Č. B. pareigūnams sakė, kad jos sūnus naudojo elektrošoką, dėl ko Č. B. patyrė fizinį skausmą. G. G. tuo metu buvo dingęs, tačiau netrukus atvykę pareigūnai jį surado kambaryje pasislėpusį po lova. Kol atvyko pareigūnai, Č. B. per tą laiką užmigo, kadangi jis buvo per daug girtas ir labai pavargęs. Jam medikų pagalba nebuvo reikalinga, nes smurto žymių nebuvo matyti. Su pačiu Č. B. tuo metu nebuvo galimybės pakalbėti (b.l. 15 – 16).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2015-09-04, apie 21.00 val., užėjo pas savo seserį V. G. į svečius (duomenys neskelbtini). Būnant namuose grįžo G. G., kuris rankoje laikė juodos spalvos daiktą, kuris žybsėjo ir čirškėjo. Jo išsigandusi, ji pabėgo (b.l. 67).
2015-09-04 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad 2015-09-04 iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus G. G. elgiasi agresyviai ir grasina elektrošoku. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad G. G. smurtavo prieš savo patėvį Č. B. (b.l. 6 – 9).
2015-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 10 – 13).
2015-09-04 22:23:48 val. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 8266 patvirtina, kad G. G. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas (b.l. 21).
2015-09-23 specialisto išvada Nr. 20-(U-2226)-IS1-1456 patvirtina, kad tirti pateiktas elektrošoko įrenginys yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, neuždraustas civilinėje apyvartoje ir pagamintas pramoniniu būdu (b.l. 32 – 33).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo G. G., nukentėjusiojo Č. B., liudytojų V. G. ir E. K. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. G. 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu panaudojo elektrošoko prietaisą „(duomenys neskelbtini) prieš kartu gyvenantį mamos V. G. sugyventinį Č. B., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l. 74).
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į tai, kad kaltinamasis teistas (b.l. 45 - 48), administracine tvarka baustas (b.l. 40 - 42), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 56), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2008 metų penkis kartus, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (b.l. 58), jis kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos prieš savo šeimos narius padarymu, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka – surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrošoko prietaisas, saugomas Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariate – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-09-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir gydytis nuo alkoholizmo bei 20 MGL, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 ct) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti 2015-09-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. (dvi paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrošoko prietaisą, saugomą Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariate – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.