- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-698-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. L., V. K.
Pranešėja D.Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-698-370/2009
Teisėja A. Volskytė Procesinio sprendimo kategorija 101; 129.1;
2009 m. balandžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. L. ir antstolio Vaido Drungilo atskiruosius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-02 nutarties (2009-03-03 nutartis dėl klaidos ištaisymo) civilinėje byloje Nr. C3-11-514/2009 pagal antstolio Vaido Drungilo pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. L., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis kreipėsi į teismą prašydamas už vykdomojo dokumento nevykdymą V. K. skirti baudą R. L. naudai. Nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0047/04/01255, pradėta pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2004-09-03 išduotą vykdomąjį raštą dėl skyriumi gyvenančių tėvų, t. y. išieškotojo R. L. ir skolininkės V. K., bendravimo su vaiku G. R. L. Pagal vykdomąjį dokumentą išieškotojas turi teisę kas antrą savaitę nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 21.30 val. praleisti su sūnumi, pranešęs vaiko motinai. 2008-11-14 (penktadienį) 18 val. išieškotojas nuvyko į teismo nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau su sūnumi pasimatyti ir jo pasiimti bendrauti negalėjo, nes skolininkė atsisakė perduoti vaiką. 2008-11-28 situacija pasikartojo. Abiem atvejais antstolis surašė aktus apie teismo sprendimo neįvykdymą, kuriuose konstatuota, jog skolininkė 2008-11-14 ir 2008-11-28 buvo raginama telefonu vykdyti teismo sprendimą ir netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, tačiau neleido išieškotojui pasimatyti, pasiimti bei netrukdomai pasirinktoje vietoje bendrauti su sūnumi G. R.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009-03-02 nutartimi (2009-03-03 nutartis dėl klaidos ištaisymo) antstolio prašymo netenkino. Teismas iš antstolio, išieškotojo ir skolininkės paaiškinimų padarė išvadą, kad 2008-11-14 ir 2008-11-28 išieškotojas negalėjo pasiimti bendrauti sūnaus ne dėl skolininkės teismo sprendimo nevykdymo, bet dėl paties vaiko nenoro vykti su tėvu. Teismas nurodė, kad 14 metų vaikas pats gali išsakyti savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti. Iš G. R. L. rašytų laiškų, adresuotų Telšių krizių centro darbuotojai, matyti, kad vaikas nurodo daug priežasčių, dėl kurių nenorėtų bendrauti su tėvu. Taip pat teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25³ p. numato, kad vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus dėl nepilnamečio asmens (vaiko), vykdymo procese privalo dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir psichologas. Antstolis šių reikalavimų nepaisė. Teismo nuomone, pagrindine priežastimi, dėl kurios teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, buvo vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu ir specialistų nedalyvavimas vykdant teismo sprendimą, o ne skolininkės veiksmai ar neveikimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-02 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino, ar tikrai šalių sūnus nenori bendrauti su tėvu, kokios tokio atsisakymo priežastys, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sūnaus motina su močiute V. A. nuolat vaiką prieš tėvą nuteikinėja, išgalvoja absurdiškiausias atsisakymo bendrauti priežastis. Teismas vadovavosi Telšių krizių centro vadovės 2009-02-23 raštu, kuris pilnas melagingų, niekuo nepagrįstų, žeminančių prasimanymų, tačiau visiškai neatsižvelgė į VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išrašo iš ligos istorijos išvadas, kur nustatyta, jog sūnus su tėvu norėtų bendrauti, o sako priešingai tik taip liepiamas močiutės ir mamos. Teismas neatsižvelgė aplinkybę, kad V. A. jau ne kartą apeliantą bandė kaltinti prieš sūnų vartojant seksualinę prievartą ir už šmeižtą jau buvo bausta. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad V. K. ir V. A. už vykdomųjų dokumentų nevykdymą jau šešetą kartų baustos įvairaus dydžio baudomis.
Atskiruoju skundu antstolis Vaidas Drungilas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-02 nutartį panaikinti ir, klausimą išsprendus iš esmės, pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių tenkinti. Nurodo, kad teisme liko nepaneigtos antstolio surašytuose aktuose apie teismo sprendimo nevykdymą konstatuotos aplinkybės, kad skolininkė teismo sprendimo neįvykdė. Skolininkės paaiškinimai ir kitokie pasiteisinimai gali turėti įtakos tik skirtinos baudos dydžiui, be to, jie yra visiškai neįtikinantys ir nepagrįsti. Bylose esantys įrodymai patvirtina, kad skolininkė, priešingai vaiko interesams, savo veiksmais komplikuoja vaiko bendravimą su tėvu, t. y. nuolat ir sistemingai verčia vaiką kęsti nesibaigiančius tyrimus skirtingų įstaigų centruose, apsilankymus pas įvairius specialistus ir valstybinių tarnybų tarnautojus. Tokiu būdu skolininkė kryptingai formuoja sūnaus nuomonę bei elgesį, nes vaikas supranta, kad atsisakymas bendrauti su tėvu motinos ir jos artimųjų aplinkoje yra pageidautinas ir skatintinas. Vaikas neturi kito pasirinkimo, nes po trumpalaikio pasimatymo su tėvu vėl turi grįžti į motinos ir jos artimųjų aplinką, kur jokie sentimentai tėvui nepriimtini. Už teismo sprendimo ir antstolio nurodymų nevykdymą atsisakius skolininkei taikyti procesines poveikio priemones, būtų pažeistas teismo sprendimo ir su jo vykdymu susijusių antstolio nurodymų privalomumo principas, o tolesnis teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas ir realiai neįgyvendinamas. Apeliantas taip pat nurodo, kad bandydamas išieškotojui padėti realizuoti jo teises 2008-11-14 ir 2008-11-28 telefonu su išieškotojo sūnumi nebendravo, o apsiribojo skolininkės pakartotiniu raginimu geruoju vykdyti teismo sprendimą. Sprendimo vykdymo instrukcijos 25³ p. nuostatos taikytinos antstoliui tiesiogiai atvykus į vietą, matantis ir bendraujant su vaiku. Antstoliui bendraujant tik su skolininku, reikalavimas dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ir psichologui būtų neprotingas. Užtikrinti šių asmenų dalyvavimą vykdant sprendimą dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, švenčių dienomis ar nuo 22 val. iki 6 val. nėra nei teisinės, nei faktinės galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime V. K. prašo atskiruosius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sūnui šiuo metu yra 15 metų, jis pats gali išsakyti savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti. Tėvas prieš atvykdamas į Plungę pasiimti sūnaus iš vakaro paskambino G., kuris paprašė, kad tėvas pas jį nevažiuotų, nes nenorįs su juo matytis. Priežastys, dėl kurių nenori matytis su tėvu, nurodytos sūnaus Telšių krizių centrui rašytuose laiškuose. Tėvas yra informuotas apie sūnaus sudėtingą emocinę būseną ir suicidines mintis, tačiau tėvas bando vaiką išsivežti nepaisydamas vaiko nuomonės, kreipiasi į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo. Išieškotojas visiškai neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, nereaguoja į sūnaus prašymus, norus, nepaiso vaiko interesų. Antstolis surašydamas aktus apie teismo sprendimo neįvykdymą elgėsi neteisėtai, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad šiame vykdymo procese yra ne tik išieškotojas ir skolininkas, bet ir nepilnametis vaikas, dėl kurio kyla ginčas, be to, jis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo ir psichologo dalyvavimo.
Atsiliepime į antstolio atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. L. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje reikalaujama neįmanomų dalykų – kad tėvui bendraujant su vaiku dalyvautų psichologas ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, nors pagal vykdomąjį raštą vaiką tėvas gali pasiimti kas antrą penktadienį nuo 19 val., kai vaiko teisių apsaugos institucijos ir psichologai nebedirba. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Telšių krizių centro specialistės V. Banaitienės nekompetentinga išvada, kuri prieštarauja VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išvadai, kurioje nurodoma, kad sūnus su tėvu turėtų bendrauti kuo daugiau, kad sūnus bendrauti norėtų, tačiau formuojant jo nuomonę, lemiamą įtaką turi senelė V. A.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Pagrindiniu argumentu, kodėl netenkintas antstolio pareiškimas, nurodęs aplinkybę, kad pats vaikas atsisakė bendrauti su tėvu, bei pažymėjęs, kad 14 metų amžiaus vaikas pats gali išsakyti savo nuomonę, į kurią būtina atsižvelgti, teismas vaiko taip ir neapklausė. Vaiko interesų nustatymas iš rašytinių dokumentų šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas pakankamu, atsižvelgiant į tėvų ilgalaikius konfliktinius santykius ir ypač į aplinkybę, kad skolininkė sprendimo nevykdymą ne kartą ir anksčiau teisino tapačiais argumentais, kurie būdavo paneigiami įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir skolininkei skiriamos baudos.
Be to, pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o sprendžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ši tvarka jau yra nustatyta, neįvykdymo konkrečiomis dienomis – 2008-11-14 ir 2008-11-28 – klausimas. Vaiko nenoras apskritai bendrauti su tėvu, jei jis ir pasitvirtintų, galėtų būti pagrindu keisti pačią bendravimo tvarką, tačiau jis nešalina sprendimo neįvykdymo konkrečiomis dienomis fakto ir atsakomybės už sprendimo nevykdymą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas (CPK 18 str.), jo nevykdymas negali būti pateisintas subjektyviu pasikeitusių aplinkybių (dėl vaiko amžiaus ar interesų) vertinimu. Sprendimo nevykdymo pateisinimas aplinkybėmis, kad jis nebeatitinka realios situacijos ar vaiko interesų, iš esmės reiškia šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kvestionavimą, res judicata neigimą. Be to, bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas pasikeitusių aplinkybių bei vaiko nenoro bendrauti su tėvu pagrindu jau teisme buvo išspręstas – skolininkės ieškinys dėl tvarkos pakeitimo atmestas (Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004-04-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-270-04/2004). Šioje byloje teismas nurodė, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu neturi įtakos tėvų bendravimo su vaiku būdui ir sąlygoms ir nesudaro pagrindo keisti nustatytą tvarką, teismas taip pat padarė išvadą, kad vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu gali būti lemiamas vaiko motinos ir senelės elgesio. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2004-07-21 nutartyje nurodė, kad sprendimu nustatytos tvarkos vykdymą susiejus su vaiko norais, būtų pažeistas įstatyme nustatytas draudimas priimti sąlyginius sprendimus (civilinė byla Nr. 2A-653/2004).
Nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo pažeidžiamas ne tik privatus bylos šalies, bet ir viešasis interesas, todėl netoleruotina situacija, kai esant neginčijamam pačiam sprendimo neįvykdymo faktui, apskritai nenustatomas dėl to kaltas asmuo, t. y. iš esmės sprendimo neįvykdymas įteisinamas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad šios kategorijos bylose teismas privalo būti aktyvus.
Teisėjų kolegija sutinka su antstolio atskirojo skundo argumentais dėl Sprendimo vykdymo instrukcijos 25³ punkto nuostatų taikymo. Byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išnagrinėtoje kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-04-24 nutartyje nurodė, kad įstatymo nuostatos apie bendravimo pobūdį, kaip nuolatinį ir tiesioginį procesą, lemia, kad tokio bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tėvų su vaiku, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, prižiūrint institucijai, negalimas (civilinė byla Nr. 3K-3-650/2002).
Jeigu nustatomi faktai, kad vienas iš tėvų netinkamai atlieka savo pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar daro žalą vaikams ir pan., tai tėvams taikomos priemonės, numatytos CK 3.180 straipsnyje. Skolininkei ne kartą buvo nurodyta, kad paaiškėjus vaiko interesų pažeidimo faktui, ji gali kreiptis į teismą ir rūpimus klausimus spręsti įstatymo nustatyta tvarka, o ne savo nuožiūra vykdyti ar nevykdyti teismo sprendimo (Klaipėdos apygardos teismo 2003-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3A-481/2003).
Teisėjų kolegija sutinka su antstolio atskirojo skundo argumentu, kad skolininkės nurodyta aplinkybė, jog pats sūnus kategoriškai atsisakė 2008-11-14 ir 2008-11-28 dienomis bendrauti su tėvu, jai pasitvirtinus, gali turėti įtakos tik atsakomybės už sprendimo nevykdymą dydžiui. Kaip buvo minėta, minėtai aplinkybei nustatyti būtina apklausti patį nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu ar motina, kuris gyvena skyrium, turi užtikrinti tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas (LR CK 3.170 str. 3d.), o jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis savo teises gali ginti pagal LR CK 3.164 str. nuostatas.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, šių procesinių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.